HC Romantika (2005.05.09)

5dieni ar 6dieni tadzhius dave gera minti. sake, kad prie gelezhinkelio stoties yra kazhkoks bokshtas, y kuri buvo ilipe (ir nusifotografave) jo du draugai. stotis atseit apleista, nera sargo ar pashaliniu zhmoniu.

po gan kontrastingo 5dienio ir 6dienio atejo 7dienis – eiline diena, kai nieko neveiki ir taip gali isheiti ish proto. artejantis 1dienis taip pat labai gerai prisideda prie “7dienines depresijos“.

mirce tadzhiui priminiau jo minti apie bokshta prie gelezhinkelio bokshto. pasiemiau cd, isidejau anglu sasiuvini (buvau naivus – tikejausi parashyti anglu rashini; tipo gamtoje geriau rashytusi). po pusvalandzhio jau buvau pas ji namuose. pasieme playeri ir ishejom link gelezhinkelio stoties.

stotis nebuvo arti, bet zhinant, jog alytu galima peschiomis apeiti, nuejome iki jos greitai. tiesa, einant ivairiais shunkeliais, pro nuosavus namus, musu vos neuzhpuole shuo.

mazhdaug kai buvau 5-6 metu, su mama kiekviena savaitgali traukiniu vazhiuodavome pas jos drauge y kaima. dabar gelezhinkelio stoties vaizdas buvo ishblukes mano atmintyje. kai pamachiau ja vel, pasirode, jog chia niekada nesu buves. tik tas savotishkas begiu kvapas ir raudonas pastatas primine, kad visa tai esu mates jau ankschiau.

pasirodo, kad bokshtas ten ne vienas. kas kazhkiek metru stovi vis kitas bokshtas, su zhibintais virs***e. taip pat pasirode, kad gelezhinkelio stotis nera apleista, nes ant atskiru begiu stovejo keli traukiniai, pakrauti medienos ir dar kazhko. ir automobiliai keturi stovejo netoliese. pasirodo dar ten ir garazhai keli yra..

perejom begius, atsisedom ant shiokio tokio kalniuko. buvo shilta, tik apsiniauke, o dar piktesni debesys plauke link musu nuo miesto centro. gulejom/sedejom ant kalniuko ir klausem muzika. buvo keistai zjbs. uzh begiu, musu puseje, stovejo vienas namas, ir tik daug toliau dar keli namai. ish esmes, daryk shioj vietoj ka nori. kartais man kyla keistos mintys, kai suvokiu, kiek daug kai kuriais momentais laisves turiu. o ta laisve ne visus priveda prie geru/doru sprendimu. achiu dievui, kol kas nieko nesu pridares baisaus.

visa laika klausant muzika ant kalniuko musu zhvilgsnius trauke bokshtai. ish tikruju jie neatrode tokie dideli, kaip tadzhiui pasakojo jo draugas. praejus pusvalandzhiui visgi nusprendeme lipti y bokshta, paklausyti ten viena super daina ir leistis zhemyn ishkart, nes manem, kad tuoj tuoj prades lyti.

tadzhius lipo pirmas, ash antras. man lipti buvo sunkiau, nes ant pechiu turejau kuprine ir ji mane shiek tiek trauke zhemyn. lipant atrode, kad labai letai lipam. ish tiesu nzhnau, kiek laiko sugaishome lipdami. belipant vienu metu bokshtas pradejo siubuoti. shioks toks adrenalinas. blogiausia, kad gelezhinis bokshtas buvo aprudijes shiek tiek, todel rankos liko raudonos del lipimo kopetelemis, o inkariuku shonai irgi pasigrazhino – ish baltu y oranzhinius pasiverte. be to uzhlipus teko sedeti ant taip pat aprudijusio metalo; visa laime, kad drabuzhiu neishsipurvinom.

ishsiemem cd grotuva ir nesinorejo paklausius vienos dainos vel leistis zhemyn. susiradom shiek tiek linksmesnes muzikos ir klausemes, karts nuo karto pritardami. po to dainavom visu balsu, taip klaikiai ir garsiai, kaip tik galejom. tuo metu girtuoklis (ish kazhkur) ejo keliu. ishgirdes mus dainuojanchius, sustojo ir pradejo dairytis, bet zhinoma musu nepastebejo. man irgi nekiltu mintis pazhiureti y bokshta. kokie beprochiai ten liptu?

buvo shioks toks pasimetas tarp musu, kai staiga pamatem, kad pamazhu ant bokshtu yra uzhdegamos shviesos (dideli zhibintais). jei uzhdegtu shviesas musu bokshte, turbut mus labai lengvai pastebetu sargas ar shiaip kas nors ish gelezhinkelio stoties. nemalonumu nenorejome. bet viskas nurimo, kai apzhiurejau, kad musu bokshte visi esantys zhibintai yra ishdauzhyti ir be lempuchiu.

nurime atsisedome, pasileidome Engrave. viena daina, kita. po to ir pachia (nemoku nusakyti zhodzhiais, kuo yra nuostabi ta daina).. Night Sky Repercussions.

our hearts are heavy

with the dance of forgotten days.

breathe in, breathe out

wishing for every imperfection.

oh let it rain!

savour all these moments.

oh let it rain!

it clears the streets of the silent armies.. so we can dance again.

axujena hc romantika. tik gaila, kad dar nebuvo labai velu, ir namuose, kuriuos matem ish bokshto, neshviete shviesos.

Žymos: , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: