Vargšo Archyvaro Džiaugsmai Ir Nelabai

gimtadienis: prieš 81 metus, 1913-11-07 gimė Albert Camus.

labai didelė laimė: 2010-11-07 mano mėgstamiausias futbolo klubas FC Porto nugalėjo savo pagrindinius konkurentus Lisabonos „Benfica“ net 5:0, o mano mylimas žaidėjas Hulk‘as įmušė du įvarčius!

– – –

antradienis 07:50 trūksta miego 08:10 tikrai reikia keltis 08:30 dušas pusryčiai jokių gerų naujienų 2 troleibusas 11 stotelių nemalonus Gedimino prospektas Nacionalinė biblioteka dėstytoja viską skaito iš lapų už lango turbūt Žvėrynas Jurgis Kunčinas miręs jau 8 metu kai man buvo 8 metai pirmą kartą bendravau su savo tėvu ši paskaita niekam neįdomi vartau rankraštinę 1763 metų knygą

– – –

sapne aš buvau kažkokiame tūse ten sutikau futbolininką Radja Nainggolan

jis sako: varom tūsintis toliau

sakau: ok

ir mes sėdam į taksi ir važiuojam Radja siūlo važiuoti tol kol mums baigsis pinigai tai skamba linksmai ir mes važiuoja toliau taksi paleidžia mus kažkur Vilniaus centre

Radja sako: būtų gerai paklausyti hardcore‘o

sakau: ok

ir išsitraukiu ausinuką paleidžiu dainą pasidalinam po ausinę ir einam kažkur po to kažkur vėl važiuojam mes artėjam prie Pogo baro aš matau Aistę ir Eglę prie baro durų Eglė jau ruošiasi išeiti jos šukuosena pasikeitus Aistė kaip visad linsma moju jai važiuodamas tada iššoku iš automobilio ir sutinku merginą kuri rašo blogą manovardasAfganistanas.

mes einam su ja kažkur link Užupio užeinam į apgriuvusį kiemą einam toliau prieinam statų nuolaidį nuo kalno ji prisėda prisėdu ir aš greit ateina british‘ai tai tokia nauja subkultūra vyrukai galvoja kadturi britiško kraujo nusiskuta galvas plikai ir eina mušis į gatves jie panašūs į skinus tik visai niekuo nesusiję su politika jie sėdi prie mūsų ir geria alų mes su ta mergina nusileidžiam purvinu kalno šlaitu žemyn ir nueinam toliau.

– – –

vienas dažnai šiuo metu mane aplankančių prisiminimų yra iš vienuoliktos/dvyliktos klasės.

buvo saulėta žiemos diena, šeštadienis, mama sugalvojo iškepti čeburėkų. aš visąlaik žaidžiau kompiuterinį žaidimą, man labai gerai sekėsi, o svarbiausia, jog mama nepriekaištavo, jog ilgai žaidžiu. po pietų čeburėkai buvo iškepti, suvalgiau vieną – labai skanus. tada po 10 min. suvalgiau kitą. sėdėjom su mama virtuvėj, kalbėjomės, suvalgiau dar vieną. po to nuėjau žaisti toliau. diena buvo labai paprasta ir gera.

– – –

ištrauka iš Albert Camus „Užrašų knygelės I (1935-942)“:

„Rašyti – tai elgtis nesavanaudiškai. Savotiškas išsižadėjimas mene. Perrašyti. Pasistengęs, visuomet išloši, nesvarbu, kiek. Jeigu tau nepasisekė, vadinasi tingėjai.“

o aš galvoju kitaip – rašymas yra kaip tik savanaudiškas dalykas. juk kol rašai, fiksuoji kažką, tuo metu galėtum nuveikti ką nors ne vien sau naudingo. galėtum prilupti bulvių, nuskusti morkas, išnešti šiukšles, nueiti į parduotuvę, surinkti išdžiūvusius skalbinius. rašymas priverčia visus šiuos dalykus palaukti: tau žūtbūt reikia parašyti, kaip prisigėrei savaitgalį, arba ką sapnavai šiąnakt, arba kad matei gražią merginą.

dėl rašymo tobulinimo aš sutinku, nors kartais pats tekstas nevertas būti patobulintas, nes yra vienadienis.

– – –

prieš savaitę ar dvi baigiau skaityti Kristupo Saboliaus romaną „Bloga knyga“. šlamštas. pavadinimas puikiai perteikia knygą. rekomenduoju niekam neskaityti, tuo labiau nepirkti, net jeigu rasit ją pigiai pardavinėjamą. nepamenu, kad kokia nors kita knyga būtų mane taip suerzinusi kaip ši. nesuprantu, kaip sąžinė/blaivus protas leido jam rašyti tokias nesąmones. o ką galvojo leidyklos redaktoriai?

Žymos: , , , , , , , , ,

5 atsakymai to “Vargšo Archyvaro Džiaugsmai Ir Nelabai”

  1. alkoholikairnieksai Says:

    jei kas žvelgtų į rašymą kaip į savanaudišką, tai tuomet ir tapyba savanaudiška, ir muzika, ir mezgimas, ir sportas, ir fotografija, ir kulinarija, ir visa, kas neteikia tokios praktinės naudos, kaip kad šiukšlių išnešimas :))
    bet smagu, kad aistė visad linksma :) gal todėl, kad jos vengia praktiškai naudingų dalykų :)

  2. skvoterė Says:

    zinant, kad sabolius yra/buvo pravdos vyr. redaktorius (ar kazkas labai panasaus), man rankos nekilo paimt ta knyga, nors ne karta kazkaip ytartinai maskatavosi pries akis bibliotekoj ;)

  3. caterpillar Says:

    o, kaip tik namie lentynoj mėtosi ta “Bloga knyga“, vis galvojau perskaityt..

  4. proz Says:

    būtent, man irgi labai dažnai atrodo, kad savanaudiškas. ir dar atrodo, kad kuo genialiau žmonės rašo (ar ką kitą kuria), tuo labiau sumauna sau ir aplinkiniams gyvenimus. kita vertus, jie bent palieka kažką. o jei tik šiaip rašinėji… (kažkoks sekmadieninis pesimizmas. einam kada alaus)

  5. vynousmirth Says:

    ir man, ir man tenka susapnuoti rašančiuosius iš interneto.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: