2011.04.21

Viską sapnavau labai realistiškai, mąstymas sapne buvo nuoseklus, logiškas, bet greičiausiai jo nepavyks perteikti.

– – –

Stovėjau tarsi prie ežero tarsi prie uosto negalėjau suprasti iš pradžių tada tolumoje išvydau namus kalnus supratau kad esu Klaipėdos uoste ir žiūriu į Nidą Nida man yra nuostabi ir nepakartojama žiūriu į tuos gražius mažus namelius kalnus ir taip norisi man į Nidą. Einu artyn vandens matau vaikai žaidžia futbolą prie vandens bėgioja garsiai šūkauja kartais įkrenta į vešlius krūmus visai prie pat vandens ir tada kapstosi iš jų ilgai. O aš galvoju apie Nidą žiūriu į ją iš tolo ir vis galvoju suprantu jog kad ir kaip aš noriu ten gyventi tai dar nieko nereiškia net jeigu tikrai apsigyvenčiau ten tai irgi nieko nereikštų aš negaliu priklausyti tai vietai iš tiesų nes aš negimiau ir neaugau Nidoje esu viso labo Nidos mėgėjas dėl priežasčių kurias žinau arba kurių manausi nežinąs Nida tai tik vieta kuri man yra per daug svarbi kartais perdėtai svarbi perdėtai graži ta Nida ir kad ir kaip aš ją dievinčiau negaliu sakyti jog esu jos dalis arba kada nors tapsiu jos dalimi nes ten gyvenantys žmonės visada žinos kad esu pašalinis esu ateivis todėl visada būsiu išskirtas iš miestelio gyventojų tarpo galų gale pats save atskirsiu nuo Nidos ir jos grožybių.

Su tokiomis pesimistiškomis minti pasuku link garažų ir dviejų aukštų kvadratinių namų stovinčių uoste aplink mane visur tylu dabar jau ir vaikai nutilo kodėl aš čia vaikštau tokį ankstyvą rytą ar aš bandau kažką suprasti eilinį kartą užeinu į vieną iš kvadratinių dviejų aukštų namų stoviu virtuvėje matau seną netvarkingą dujinę viryklę tada užeina į virtuvę mano krikštų mama ji apžiūrinėja virtuvę liečia rankomis sienas tarsi kažką tikrindama ir

ji sako: aha aha matai kaip čia dar ne

Žiūriu į ją o ji tarsi manęs visai nepastebi tada durys atsidaro ir į virtuvę galvą įkiša jos vyras

jis sako jai: dar šilumos neįjungėm tegul žmonės pagyvena ir be jos mažiau mokėt mums reikės

Jie išeina aš irgi išeinu žiūriu vėl į savo Nidą puikiai žinau jog ten gyvenant irgi neįmanoma išsisukti nuo didelių mokesčių už patogumus kad ten irgi viskas kainuoja gali būti jog ten dažniau ir lyja bet ką padarysi kažkur manyje vis tiek lieka viltis kad būtent ten aš galėčiau surasti paaiškinimą savo gyvenimui kad tik Nidoj aš galėčiau nurimti niekam netrukdyti net pats sau ir taip praleisti gyvenimą niekam netrukdydamas ir nekenkdamas.

Žymos: , , ,

4 atsakymai to “2011.04.21”

  1. momo Says:

    o aš visąlaik galvoju apie Klaipėdą.
    tu supranti, Povilai, kad, jeigu nori, jau turi bakalaurą praktiškai ir jau dabar gali važioti ten gyventi? na, kad jau TAS laikas, kai gali daryti ką nori ar kaip ten tai vadinasi?
    aišku, norai norais. na bet galimybės.

  2. momo Says:

    o aš visąlaik galvoju apie Klaipėdą.
    tu supranti, Povilai, kad, jeigu nori, jau turi bakalaurą praktiškai ir jau dabar gali važioti ten gyventi? na, kad jau TAS laikas, kai gali daryti ką nori ar kaip ten tai vadinasi?
    aišku, norai norais. na bet galimybės.

  3. deathblow Says:

    Klaipėda man labai patiko, kai buvau ten vieną ankstyvą rytą 2009 metų rugpjūtį. Ėjau į parduotuvę, ieškojau vaistinės (bet buvo Žolinės, todėl neradau nė vienos veikiančios vaistinės), po to – tualeto. Teko net pabendrauti su dviem senyvais vyriškiais.

    Nidoj iš tiesų neturėčiau ką daryt. Archyvarai reikalingi miestuose, nes, na, Nidose jie ir taip neturėtų ką veikti: dirbdamas archyvaru turiu užtektinai laiko fantazijoms, taigi Nidoj jau spėjau nugyventi pavargusio poeto, labai paprasto žvejo ir nelaimingai įsimylėjusio jaunuolio gyvenimus. Mano vieta tik Alytuj ir Vilniuj. Jeigu šiuose miestuose neturėčiau stiprių draugų, greičiausiai emigruočiau į užsienį.

  4. deathblow Says:

    Klaipėda man labai patiko, kai buvau ten vieną ankstyvą rytą 2009 metų rugpjūtį. Ėjau į parduotuvę, ieškojau vaistinės (bet buvo Žolinės, todėl neradau nė vienos veikiančios vaistinės), po to – tualeto. Teko net pabendrauti su dviem senyvais vyriškiais.

    Nidoj iš tiesų neturėčiau ką daryt. Archyvarai reikalingi miestuose, nes, na, Nidose jie ir taip neturėtų ką veikti: dirbdamas archyvaru turiu užtektinai laiko fantazijoms, taigi Nidoj jau spėjau nugyventi pavargusio poeto, labai paprasto žvejo ir nelaimingai įsimylėjusio jaunuolio gyvenimus. Mano vieta tik Alytuj ir Vilniuj. Jeigu šiuose miestuose neturėčiau stiprių draugų, greičiausiai emigruočiau į užsienį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: