“To Never Give Up, To Never Give In“

Vakar buvo Tragedy koncertas Vilniuj, klube XI20. Važiuodami į centrą su Gabrielium kalbėjom apie muziką, pasakojau kada ir nuo ko pradėjau klausyt hardkorą, ir kai pasakiau, kad „anksčiau kiekvieną mėnesį būdavo bent po vieną itin svarbų muzikinį atradimą“, pajutau nostalgiją tiems laikams. Tada hardkoras buvo dar nepažintas, mažai nuklausytas, o koncertai Alytuje prasidėjo tik po pusmečio, jeigu ne vėliau. Visos grupės, koncertavusios Alytuj, būdavo įdomios, eidavau į koncertus ir visai negerdavau, kad galėčiau geriau suprasti muziką; o ir pankrokas mano sąmonėje buvo dar tik naujagimis, ir buvo neaišku, kas iš jo išaugs, tačiau jis jau teikė miglotą viltį apie kitokį gyvenimą ir sąmoningų, protingų žmonių egzistavimą. (Vėliau pasirodė, jog kitoks gyvenimas įmanomas ir nesiejant jo su pankroku, o pankroko bendruomenei priklausę žmonės kartais mažai kuo skirdavosi nuo eilinių svolačių, taigi mano vilčiai dėl protingos pankroko subkultūros buvo lemta žlugti.)

Koncertas vėlavo, bet oras buvo kaip tik geras lauke pakalbėt su draugais ir išgert alaus. Pirmieji grojo The Sold Outs – lietuviškas pankrokas, kuris man labai patiko, nors pankroko labai niekad ir nemėgau; faina, kad sugrojo Invazijos dainos “Propaganda“ koverį. Antri grojo lenkai Edelweiss Piraten, ir grojo geriau nei tikėjausi, tik mane stebino vokalistės įtartinai tiesios kojos – toks kojų tipas, mano nuomone, yra labai retas. Paskutiniai grojo Tragedy, ir nors aš niekad nebuvau pamišęs dėl jų, man visada norėjosi išgirsti juos grojančius gyvai. Vos grupė užgrojo, iškart prasidėjo intensyvus poginimasis, o po to aš pradėjau galvoti, kad vargu ar kada nors buvau XI20, kai tiek daug žmonių šokinėjo nuo scenos ir buvo nešiojami ant rankų; o fainiausia man buvo circle pit‘as ;)

Po koncerto pabendravau su buvusia mergina ir jos geriausiu draugu, o po to nuėjau su savo kompanija į Psichbarį. Buvau ten pirmą kartą. Vieta priminė Suokalbį, bet tuo pat metu atrodė išskirtinė: greičiausiai taip buvo dėl židinio, išdaužto lango ir ant sofos smigusio marozo juodais padais. Išėjom su Gabrielium namo apie 03h, išsikvietėm taksi prie Karaliaus Mindaugo stotelės, o kol važiavom, taksistas visą kelią kalbėjo apie tai, kad jo ieškojo antstoliai (dėl to jis man pasirodė prisidirbęs), todėl turėjo grįžti iš užsienio ir dabar dirba visokius darbus Lietuvoj, ir kad šiandien yra jo pirmoji diena dirbant taksistu, ir kad jis daug ko nežino, ir klausė ką mes veikiam ir ar baigę mokslus žadam išvažiuoti iš Lietuvos, nes čia nėra ką veikti. Nemėgstu žmonių, kurie galvoja, kad jeigu jiems emigracija atrodo būtina, tai ir kitiems taip pat. Man patinka Lietuvoj, nes čia visi mano draugai, ir nėra kitos vietos pasauly, kur nuvažiavęs aš turėčiau tiek draugų, kiek turiu čia, todėl emigracija manęs visai nevilioja.

Prabudau 11h, ėjau į dušą. Galvą vos vos skaudeno, bet blogiausia, kad buvo užsikimšusi nosis ir jaučiuosi šiek tiek supūstas vėjo vakar, nes po koncerto išėjau sukaitęs ir ilgai sėdėjau neapsirengęs striukės. Keistas dalykas ryte buvo tai, jog bendrabuty buvo labai tylu, aš net ėmiau įsivaizduoti, kad kažkas visiems atsitiko ir aš likau vienas ne tik savo aukšte, bet ir visam bendrabutyje. Kai išėjau į lauką, saulė neblogai spigino. Žmonių stotelėj buvo kaip niekad daug, sulaukęs 45 autobuso įsėdau ir važiavau į darbą. Išlipęs Žirmūnuose ėjau link darbo ir visur aplink mane buvo kaip niekad gausu žmonių, o kai kurie žmonės dar buvo užsiėmę įvairiais reikalais: santechnikai lindo į šulinius, statybininkai nešė kažkokias medžiagas, takeliu ėjusi moteris sustojo ir bandė pasitaisyti batą, o du kostiumuoti vyrai, stovintys stotelėje ir kalbantys lenkiškai atrodė išvis dirba nepaaiškinamai sunkų darbą vien dėl to, jog tokiu oru vilki kostiumus; ir tik aš vienas ėjau į darbą, ir ėjau nevisai darbingas, ir ėjau negarbingai, iš anksto numatęs čytinimą.

Grįžęs iš darbo buvau tingus, ir neaišku ką veikiau, o dabar va, 19:09h, net ir alkūnes išsitepiau rankų kremu (Vilniaus vanduo ėmė kenkti rankų odai), taigi mano tinginystė ir rimtos veiklos neturėjimas šiandien pasiekė tikrai aukštą lygį. Greičiausiai reiks pažiūrėt absurdiškai malonų siaubo filmą apie zombius ir eiti anksti miegoti.

Žymos: , , , , , , , , ,

13 atsakymai to ““To Never Give Up, To Never Give In“”

  1. Apo Says:

    hello memory lover.
    I subscribe you.

    nes nebežinojau, ką dar pasakyt

  2. Apo Says:

    hello memory lover.
    I subscribe you.

    nes nebežinojau, ką dar pasakyt

  3. rednails Says:

    man smalsu – o jei tavo draugai vienas po kito imtų migruoti užsienin, vis tiek liktum Lietuvoj?:)

  4. rednails Says:

    man smalsu – o jei tavo draugai vienas po kito imtų migruoti užsienin, vis tiek liktum Lietuvoj?:)

  5. deathblow Says:

    rednails > vis tiek visi neemigruotų, kažkas liktų, o tai būtų vis šis tas.

  6. deathblow Says:

    rednails > vis tiek visi neemigruotų, kažkas liktų, o tai būtų vis šis tas.

  7. žalios mėtos Says:

    Nostalgija man :)

  8. žalios mėtos Says:

    Nostalgija man :)

  9. deathblow Says:

    žalios mėtos > irgi dėl koncertų/muzikos?

  10. deathblow Says:

    žalios mėtos > irgi dėl koncertų/muzikos?

  11. žalios mėtos Says:

    Ir dėl to, ir dėl Vilniaus :)

  12. žalios mėtos Says:

    Ir dėl to, ir dėl Vilniaus :)

  13. skvotere Says:

    neskaičiau visko.

    aš kartais neišvengiamai galvoju, o kas jei migruos. tas, anas mylimas gerbiamas. užsimerki, atsimerki, negalvoji.

    buvau seniai girdėjusi ir tarusi žodį “svolačius“, dabar kai pakartojau keliskart mintyse, ėmė skambėti kaip kokio neeilinio lenko pavardė :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s


%d bloggers like this: