vis dar girdžiu
tavo amžiną naktį
kaip ji blaškosi
ir negali užmigti
po mano pamatais.
kažkada šitam ežere
plaukiojo tavo kūnas –
plūduras mano tuštybei.
šitas lūžtantis tiltas
neleidžia sugrįžti.
mes visąlaik skęstame.
ar tu dar girdi mane bent viena ausele?
Žymos: darbas, eilėraštis, Jurgis Kunčinas, Tūla
2011/06/01 21:47 |
vel pabreziu, kad jus mano megstamiauses poetas!