Tyliai Tyliai

(daina fonui)

Vakare su kambarioku sutariam eiti į vakarėlį pas jo pažįstamas – mano buvusią grupiokę iš suomių kalbos ir jos bendradarbę. Nuvykstam į Šv. Stepono gatvę, namas toks baisus baisus, ir laiptinės baisios, atrodo, kad kiekvienam aukšte gali išlįsti

Bet nesvarbu ta pradžia. Svarbiausia buvo vėliau.

Sakau jai leisk, parodysiu kaip ji paėmė mano ranką, ir aš savo kaire ranka švelniai suimu jos riešą, ištiesiu savo dešinės rankos delną, tada ištiesiu jos rankos pirštus ir paliečiu jais savo delną. Sakau jai aš prabudau, o ji man va taip va pirštais braukė per delną, ir žiūriu į ją, jau paleidęs jos ranką. O ji švelniai vedžioja pirštais man po delną ir sako kaip malonu, sakau labai.

Kalbam su ja ilgai, jos pasigenda draugės. Po to ji kažką sutinka ir kalba, ir kalba, aš sėdžiu ant palangės ir man norisi, jog ji nekalbėtų su ta mergina, šią naktį man norisi kalbėti tik su ja, mano skonio mergina, vilkinčia juodą suknelę su baltais obuoliukais. Tai visada būna susiję su smulkmenomis: gražios suknelės, švelnūs pirštai, širdutės formos lūpos, koks nors laiku ir vietoj pasakytas žodis arba keistas žvilgsnis – aš nesusivaldau, visada lengvai pasiduodu tokių dalykų įtakai, ir aš

Žaviuosi. Vis iš naujo ir iš naujo. Pasauly galima tiek daug kuo žavėtis. Vėliau ji sako anksčiau sakydavau, kad žmonės nelabai gražūs, o dabar važiuoju autobusu ir matau vien tik gražius žmones, žvalgausi pro langą kaip išprotėjus; mes daug kalbam apie žmones ir jų santykius, aš pasakoju ilgą nelaimingą-nelaimingą istoriją: ji iš pradžių juokiasi ir bando įtikinti mane, jog aš elgiausi tipiškai vyriškai, tačiau vėliau pakeičia savo nuomonę. Bet kas iš to? Mane užkalbina kambariokas, ji nueina su kažkuo, ir aš pamažu užsinoriu miego, sėdėdamas ant žemos palangės prie baro.

Galų gale visi pradeda skirstytis namo, mes su kambarioku einam ir lydim ją, nes palikom automobilį prie jos namo. Eidami juokaujam ir juokaujam, ji visada supranta mano ir kambarioko bajerius, ir tai yra daugiau nei gerai. Beeidami sutariam kalbėtis tik rusiškai, o nė vienas labai gerai nekalbam. Rusiškai veblendami užeinam į Hesburgerį, nes ji nori valgyti, o aš irgi, atseit; o kiek Vokiečių gatvėj žmonių gilią naktį!

Išėję einam ir pastebim, kad jau švinta, tuoj bus 05 valanda ryto. Ji sako neikim šiandien miegoti, einam pasitikti saulėtekio ant Barbakano; o kaip aš norėčiau su tavim pasitikt saulėtekius, bet mums rytoj anksti keltis, negalim eit. Rūdiškių gatvėj man parūpsta užsukti į vieną kiemą, ji nuseka man iš paskos. Stovim ir žiūrim į gražų didelį senamiesčio kiemą, apaugusį milžiniškais vijokliais; po to leidžiamės giliau į kiemą, kol prieinam aklavietę. Vijokliai, aukštos sienos ir ji – tokia mažytė mažytė. Man norisi, kad ši naktis nesibaigtų.

Išėję iš kiemo patenkam į Šv. Stepono gatvę, einu ir pasakoju, kad čia daug gražių bromų yra, ir mes pasukam į vieną iš jų. Bet jis visai neatrodo gražus, toks apžėlęs, siauras, prigrūstas nudėvėtų baldų. Einam juo trise tyliai, prieinam senus senus laiptus. Kažkur pro langą girdisi moters balsas, bet neįmanoma išgirsti, ką ji sako. Tyliai tyliai lipam laiptais, o laiptai girgžda, bet užlipus atsiveria gražus vaizdas – vaikų žaidimų aikštelė ir aikštelė šunims vedžioti/treniruoti. Ji ir aš supamės supynėmis, po to aš užleidžiu vietą kambariokui. Dar kiek pakalbėję palydim ją iki jos namo, atsisveikinam be rankų, be apsikabinimų. Ir viskas – važiuojam namo, o kambariokas sako jūs taip gražiai atrodėt dviese, kodėl nepaprašei jos telefono numerio? Sakau žinai, kad numerių neprašau, jis sako žinau, aš irgi.

Atsigulęs į lovą pagalvoju, kad buvo nuostabus vakaras. Po ilgo laiko atsirado mergina, su kuria buvo taip įdomu bendraut ir gražiai (švelniai?) flirtuot.

Žymos: , , , , , , , , , , ,

8 atsakymai to “Tyliai Tyliai”

  1. tutifruti Says:

    turiu pasakyti, kad turbūt gerai rašai, nes perskaičius įrašą šiąnakt tave susapnavau, nors šiaip ir nelabai žinau kaip atrodai :D

  2. arsonist's-prayers Says:

    įdomiai ;)

  3. matrica Says:

    Neprašyti telefono numerio – čia kažkoks šiuolaikinis merginų kabinimo būdas? :)

  4. arsonist's-prayers Says:

    matrica > ne, tai ne kabinimo būdas ;) paprasčiausiai net į galvą nešovė tą naktį paprašyt numerio. net jeigu būtų šovę, vis tiek nebūčiau prašęs, nes man atrodo, kad tuo prašymu ir numerio gavimu įpareigoju daugiau net ne save, o ją. be to tokiu būdu labai aiškiai parodau savo poziciją jos atžvilgiu.

    nežinau, aš pusdurnis ;)

  5. matrica Says:

    jėėzau, jei aš tiek mąsčius būčiau, tai tikrai senmerge būčiau likus :))) Juokauju. Šiaip aišku, numerio prašymas nėra labai romantiškas žingsnis, yra ir įdomesnių būdų duoti šansą susitikti dar kartą, bet kažkaip kai numerio paprašydavo manęs, tai negalvodavau, kad mane kažkaip įpareigoja (juk tai nėra garantija, kad paskamins), o jei nepaprašydavo, tai pagalvodavau, kad nepaisant to, jog smagu buvo drauge, aš esu ne jo skonio.

    visi mes kaušai ;)

  6. arsonist's-prayers Says:

    kaušas yra žiauriai geras žodis, kažkada kieme labai dažnai vartojom jį ;)

  7. Šv. Stepono Burtai « arsonist's prayers Says:

    […] Praeitas penktadienis pasitaikė vėl labai geras, labai panašus į praeitą. […]

  8. Rokenrolas, Chicago Bulls ir Dj Klozeto Bakelis | arsonist's prayers Says:

    […] pasakojo, kad dabar skaito mano blogą, šiuo metu yra priėjusi 2011 metus ir jai patiko aprašyta naktis Šv. Stepono gatvėje. Papasakojau jai kokia ta vasara buvo lengva, be didelių mintijimų, tiesiog alus, koncertai, […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: