Kasdieniškai

Keistas etapas: tamsūs rytai – darbas – namai – mergaitė – kartais radijas – kartais senamiestis.

Kai tik baigėsi Europos vyrų krepšinio čempionatas, mano rutina pasikeitė. Aišku, labiausiai dėl mergaitės, bet ne tik dėl jos. Dingus krepšiniui pajutau kažkokios veiklos stygių. Kvaila sakyti, kad žiūrėti krepšinį kas antrą dieną yra veikla, tačiau tai vis tiek kažkiek dangino mano laiką. Dabar jaučiu, kad trūksta veiklos, galvoju net įsigyti matematikos 6 klasės vadovėlį ir pasimokyti, ir paspręsti užduotis. Kodėl būtent matematika, o ne kas nors kita? Nes man slapta visada patikdavo skaičiuoti, skaičiai turi kažkokią magiją, man ypatingai patinka skaičiai 0, 8 ir 9; bėda mokykloje buvo ta, jog buvau tinginys ir, kai matematikoje pradėjo nesisekti, dar labiau apleidau ją (dėl tingėjimo apleidau ir fiziką bei chemiją, nors chemijai visada jaučiau simpatiją, o fizikai visai ne, tačiau fizikams vėliau pradėjau jausti simpatiją, nes jie įdomių dalykų gali papasakoti).

Dar norėčiau atostogų, nors dabar ir ruduo. Kelčiausi vėliausiai 09h, lėtai leisčiau rytą, gerčiau arbatą, valgyčiau, nusimaudyčiau ir tada galėčiau sėsti mažiausiai trims valandoms rašyti apsakymą. Apsakymas būtų apie vyruką, kuris vis guodžiasi, jog neturi merginos, ir kartą draugas jam prikalba visokių dalykų, dėl kurių vyrukas pasijunta užtikrinčiau ir nusprendžia sužavėti kokią nors merginą savo unikalumu. O jo unikalumas, bent jau tas, kuris jam pirmiausiai šovė į galvą, buvo ausų judinimas. (Šita idėja atsirado kažkurią naktį nemiegant su mergaite.) Greičiausiai iš to rašymo išeitų absurdo tekstas, bet bent jau pasismaginčiau kaip reikiant ;)

Rugsėjis buvo brandus, tikiuosi spalis nebus slogus.

Žymos: apsakymas, darbas, krepšinis, mergaitė, radijas, rašymas, ruduo, rugsėjis, spalis