Cursed

Mane ir vėl tai prigavo – visiškas pasimetimas.

Galvoje sukasi tiek daug minčių. Žinau, jog reikia sukoncentruoti dėmesį ties vienu dalyku, bet mano gudrios smegenys man paberia tūkstančius minčių, kurios nukreipia mane visai kita linkme. Tokiu būdu galiu užimti save ir negalvoti apie tai, kas iš tiesų neramina. O iš tiesų mane neramina Povilas Š., kuris eilinįkart pradėjo viskuo abejoti.

Šiandien dirbdamas galvojau apie mamą, kaimynę-kirpėją, krikštų tėvą ir jo lūžusią koją, vėžlį, katę, kitą katę, kurią auginau kartu su viena mergina, tada galvojau apie tą merginą (ar ji vis dar geria?), po to – apie kitą buvusią merginą (ar ji nesiruošia ištekėti?), o tai privertė trumpam prisiminti ir pačią pirmąją (kažin ar ji vis dar rūko žolę?), o visos tos mintys privedė prie vieno pokalbio prisiminimo: po vienų futbolo varžybų vasarą susėdom išgerti alaus su draugu, drauge ir kažkokiais keliais nepažįstamais vyrukais, pasirodo du vyrukai buvo baigę mano mokyklą, tik baigė vėliau, nei aš, ir mums bekalbant apie mokytojus jie papasakojo, jog vienas mokytojas flirtavo ar susidėjo su kažkokia nepilnamete mokine, todėl po kiek laiko visai metė darbą ir išvyko į užsienį – žinoma, tai gali būti tik pletkas, bet mane tai labai sudomino, pagalvojau, jog visai gali būti, kad ta mergina, su kuria tas mokytojas susidėjo, galėjo būti mano viena buvusi mergina, ir jeigu kada nors sužinočiau, kad tarp jų iš tiesų kažkas buvo, tai labai apsidžiaugčiau, kad ji ne man vienam protą susukus buvo;

bet po to nustojau galvoti apie nelaimingą mokytoją ir susimąsčiau apie tai, kaip anksčiau aš išgyvendavau tokias savo pasimetimo krizes. Dažniausiai jos būdavo visiškai neproduktyvios, aš marindavau laiką žaisdamas kompiuterinius žaidimus, rašydamas apgailėtinus įrašus bloge, gerdamas alų vakarais su beveik bet kokiais žmonėmis (svarbu, kad tai leistų negalvoti), žiūrėdamas nesuskaičiuojamą kiekį filmų, kartais – skaitydamas knygas. Žinau, jog visa tai man niekada nepadėjo išspręsti savo abejonių ir pasimetimo savo gyvenime, bet tai vis tiek buvo šiokia tokia terapija. Kai galų gale viskas užknisdavo, imdavau laiką leisti produktyviau ir pamažu sugrįždavau į įprastą savo mąstymo kelią, o po kurio laiko ir susitaikydavau su savimi.

Kartais man norisi pasikalbėti su psichologu. Manau, jis galėtų man padėti suprasti, kodėl nuo tam tikro etapo gyvenime man tapo sunku sukurti artimą ryšį su merginomis, su kuriomis draugavau. Bijau tik to, kad jo paaiškinimas man būtų anokia naujiena, ir supratęs, kad nieko naujo neišgirdau, likčiau dar labiau nusivylęs.

Anglakalbiai turi puikų žodį „closure“ – užbaigimas, uždarymas. Filmuose šis žodis dažnai naudojamas veikėjų pokalbiuose, kuomet kalba eina apie išsiskyrimus. Pats visada anksčiau ar vėliau patirdavau tuos „closure“, ir tai būdavo nuostabus jausmas, nes pagaliau atsikratydavau minčių apie buvusią merginą ir imdavau leisti sau būti laimingu; kartais tokius nušvitimus dėl vienos merginos pajusdavau ne kartą, o du ar tris. Dažniausiai nušvitimai būdavo susiję su tuo, jog aš galiausiai suprasdavau, kodėl tarp mūsų nieko nepavyko, arba kai pripažindavau, jog tarp mūsų ir negalėjo nieko doro išeiti, nes pradžioje buvau aklas dalykams, kurie vėliau ir privedė prie išsiskyrimo.

Po to darbe galvojau apie Lego, kaip buvau gydomas Nemenčinės sanatorijoje, pankroko koncertus, kompiuterinį žadimą Lineage 2, pirmąjį prisigėrimą su kiemo draugais vieno iš jų sodyboje, merginą, kuri man patiko, bet kuriai aš nepatikau, bet po to jau aš jai patikau, tik tada ji nebepatiko man, spektaklį „Belaukiant Godo“, pirmąjį apsilankymą su draugais Alytaus kino teatre (buvo vasara, žiūrėjom kažkurią „Žvaigždžių karų“ dalį, vyresni bernai sėdėjo mūsų vietose ir liepė mums persėsti kitur), Alytaus videoteką, ilgus lėtus pasivaikščiojimus su kiemo draugu Edgaru 11 klasėje po Jaunimo parką (jis ten parūkydavo porą kartų), ilgus sudėtingus pokalbius su Matu laiptinėje arba mano virtuvėje (tada mes dar galvojom, jog viską galima išsiaiškinti ir po to teisingai sužaisti gyvenimą), kaip pirmą kartą atėjau į centrinį parką ir pradėjau bendrauti su pankais/metalistais ir kitais ten besitrynusiais žmonėmis, kaip pirmą kartą su dviem draugais nuvažiavom į undergroundinį koncertą Vilniuje, o tada prisiminiau ir savo ašaras bažnyčioje prie Aušros vartų, kai žliumbiau išsiskyręs su mergina, kurios net nemylėjau (man paprasčiausiai buvo baisu likti vienam), o mišios buvo lenkų kalba, ir man labai greit baigėsi servetėlės..

Darbe mūsų naujasis pardavimų vadybininkas dėl savo karšto būdo vėl sukėlė nemažai chaoso, pasipiktinimo, bet šiandien manęs ji nesuerzino, o atvirkščiai – pralinksmino. Ėmiau net galvoti, jog jis tikrai pagyvino mūsų kolektyvą, kurio 90% sudaro moterys. Laikas ėjo, o aš vis daugiau šypsojausi, galvojau išvien apie keistus, kvailus, linksmus dalykus, krizenau girdėdamas klausomo radijo laidos vedėjų juokelius – iš šono turbūt atrodžiau kvailai, bet tiek to. Laikas ėjo lėtai, aš vis mąsčiau apie tam tikrus gyvenimo laikotarpius, savo išgyvenimus, nuotaikas. Bandžiau pagalvoti kaip būtų šaunu, jeigu tą pačią akimirką visi Lietuvoje esantys žmonės pagalvotų ar prisimintų kažką malonaus, kokia laimės banga tada nuvilnytų.

O grįžęs namo supratau, jog man trūksta kažkokio jausmo, ir sunerimau kaip reikiant.

Viskas painu ir sudėtinga (arba tik sudėtingai atrodo). Aš esu problema ir kartu jos sprendimo būdas. Fight fire with fire?

Nepatogi rutina liekant kažkur tarp prarasto ir atrasto

Žymos: ,

Vienas atsakymas to “Cursed”

  1. momo Says:

    Man po pastarojo išsiskyrimo buvo ta juoda būsena, kai gėriau (dar geriu) su visokiais žmonėmis ir žiūrėjau visokius filmus, na, taip tuščia ir baugu.
    Dabar susigalvojau nematomą draugą, labai man padeda mūsų pokalbiai :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: