Žvėris/Auka

Kokie staigūs minčių vingiai. Vieną akimirką aš auka, kitą – žvėris. Leidžiuosi žudomas ir plėšomas į gabalus, o po to stebiu kaip pats save darkau ir naikinu.

Kartais yra naudinga pažiūrėti į save iš šono, bet kartais tokie pažiūrėjimai atveria itin didelius egoizmo ir protingo savęs apgaudinėjimo klodus.

Paleidžiu savo žvėrį ir stebiu kaip jis naikina viską, kas jam nenaudinga. Prisižiūrėjęs iki soties, imu tvardyti jį, raminti, glostau jį, švelniai subaru. Dabar jis nuslenka kampan, o aš leidžiu reikštis savo aukai.

Ar aš kada nors sugebėjau suderinti savo žvėrį ir auką, ar visgi visuomet kažkuris iš jų dominuodavo?

Norėčiau nesuprasti savęs, tada dar būtų šansas imti ir nustebti dėl visko, kas vyksta. O dabar – dabar visur jaučiu tą savo minčių ir veiksmų supratimą, ir tasai supratimas yra savotiška sąžinė, į kurią nori nenori turi atsižvelgti; tasai supratimas yra nemaloni našta.

Žymos:

Vienas atsakymas to “Žvėris/Auka”

  1. arsonist's prayers Says:

    […] prasidėjo liga. Ir nežinau, kas tiksliai atsitiko man sergant, bet pamažu tapo aišku, kad turiu išsiskirti su M; tada išsiskyrėm. Tada nežinau, ką veikiau, turbūt tiesiog dirbau […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: