Po Metų

Penktadienį susitinku su savo simpatija po metų. Kaip ir anksčiau, ji turi tą nuostabią aurą. Gal net ne aurą, o tiesiog kažkokį, nežinau, ką. Mano akys ir ausys (širdis) turi silpnybę jai. Mano protas dažnai neigdavo viską, ko norėdavau su šia mergina, tačiau net ir protas anksčiau ar vėliau nusileisdavo malonioms fantazijoms apie gražų gyvenimą su ja.

Mes kalbam šį tą, tada ji sako gal galiu pasigirti?, ir man galvoje dingteli, jog ji ims ir pasakys, kad jos vaikinas jai pasipiršo. Trumpam įsivaizdavau kaip greitai susisukčiau ir išeičiau namo, išgirdęs tokį baisų dalyką. Širdimi nepakeliama būtų, bet protu suvokiama. Kad ir kaip bebūtų, ji pasigiria visai ne dėl to, ir įtampa atslūgsta. Po to ilgai kalbamės apie visokius dalykus.

Eidamas namo tą trumpą mūsų namus skiriantį atstumą daug galvoju apie viską, kas tarp manęs ir jos yra buvę, bet kai grįžtu namo, atsigulu ir ramiai užmiegu. Kitą dieną vakare sutinku ją bare, kalbamės paprastai – taip, kaip anksčiau niekada nemokėdavom kalbėtis. Vėliau kartu išeinam namo, palydžiu ją, grįžtu, ir vėl – atsigulu, ramiai užmiegu.

Sekmadienį nueinu į autobusų stotį ir netikėtai ją sutinku ten, pasirodo, kad važiuosim tuo pačiu autobusu. Anksčiau toks netikėtumas būtų pripildęs mane džiaugsmo, bet dabar aš viską ramiai priimu. Autobuse susėdam kartu, truputį pakalbam, tada aš bandau skaityti knygą, bet pamažu užsnūstu ir prasnaudžiu daugiau nei pusė kelio. Vėliau panešu jai tašę, atsisveikinam be apsikabinimo, ir nuvažiuojam kiekvienas savo keliais.

Tą akimirką, kai bijojau, jog ji pasakys, kad jai pasipiršo ir ji sutiko tekėti, aš supratau, jog jau ilgai laukiu būtent tokios žinios iš jos – kad ji tvirtai apsisprendusi likti su savo vaikinu, ir man nėra vietos jos gyvenime. Būtent tai mane išlaisvintų, galėčiau pagaliau paleisti ją. Nors ir neišgirdau iš jos tokio dalyko iki šiol, po penktadienio vakaro jaučiuosi būtent taip – paleidęs ją.

– – –

kada nors sutiksiu tą, kurios noriu,
arba tą, kuri norės manęs.
kada nors aš būsiu laimingas.
kada nors bus kada nors.

(Truputį perfrazuotas eilėraštis, kurį kažkada rašiau galvodamas apie vieną įdomią merginą.)

Žymos: alytiškiai yra ruoniai, Alytus, ateiviai pagrobė kunigą, baras, dramblys geriausias draugas, kojinės kutena padus, mergaitė, mini žirafos, poezija, susitaikymas, žmonių santykiai