Guadalupe

rytą nubudusi
ji apkabina sutuoktinį,
glosto jo plaukus,
bučiuodama įkanda jam į petį,
galvodama –
vieną dieną aš iškąsiu tau širdį.

tai vis dėl to sapno,
kurį sapnuoja
jau dvidešimt ketverius metus:

kiekvieną vakarą vilkai
renkasi jos kieme
ir kantriai laukia,
o ji, kaip ir visada,
prabunda prieš vidurnaktį,
keliasi, eina į vonią,
prausiasi, pusryčiauja,
aptvarko namus, gražiai apsirengia,
praveria namų duris
ir prisėda ant laiptelių.

vilkai švelniai graužia
jos rankas ir kojas.

Žymos: , , ,

2 atsakymai to “Guadalupe”

  1. alkoholikairnieksai Says:

    ankstyvasis P. Šklėrius ;) ir aš vėl persirašinėju tavo eilėraščius.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: