Komandiruotė #3

Kas buvo toliau Alytuje: futbolas, futbolas, futbolas, 3D kinas, futbolas, miesto šventė, futbolas, klasiokės sodyba. Aišku, aš dar ir dirbau, bet darbas buvo tik kaip fonas.

Visa antra komandiruotės savaitė buvo atskiesta futbolo žiūrėjimu. Futbolas namie, futbolas bare geriant girą ir kremtant saulėgrąžas, futbolas kitam bare. Tarp futbolo rungtynių kartais išeidavau pabėgioti (vis dar erzino spoksančios nepilnametės). Paskutinį penktadienį su draugais ėjom į Dainavos kino teatrą, žiūrėjom filmą „Prometėjas“ 3D, išėjom patenkinti, tada apsilankėm bare, o po to ir.. Naktiniam klube „Čikaga“.

Vos ten įėjau, patyriau šoką. Gerą pusvalandį jaučiausi visiškai svetimas tai erdvei. Jaunos mergaitės šoko ir kraipė savo klubus, o vaikinai slankiojo pakampėmis. Labiausiai įsiminė viena aukšta plonų kojų mergina: ji taip suko savo liemenį, jog atrodė, kad ims ir perlūš pusiau. Būtų labai negražu, neestetiška. Po to mes nusprendėm eiti pašokti, nes daugiau nebuvo ką daryti. Tada šokom. Šokdamas kartais užmesdavau akį į šokančius vaikinus ir galvojau kažin ar ir aš iš šono žiūrint kvailai šoku. Dažnai vaikinai šoka suspaudę kumščius, tarsi ruoštųsi muštis. O aš šoku įsivaizduojamu regio ritmu. Aš netgi galvoju, jog šoku neblogai. Nesijaučiu susivaržęs, gal todėl man ir atrodo, jog šoku neblogai. Šokti vienas su mergina nelabai mokėčiau, man patinka tampytis ir šokinėt, ir judint kojas, ir juoktis, ir negalvoti ką galvoja mane matantys žmonės. Nepaisant visko, ką pasakiau ką tik, ir kas įrodo, jog šokti aš nė velnio nemoku, man porą kartų merginos yra pasakę, kad šoku fainai. Ir to pilnai užtenka visam gyvenimui. Kaip kad ir pasakymas, jog mano rankos gražios, arba žandikaulis gražus (wtf?).

Kartais aš žiūriu į savo rankas ir galvoju mano rankos gražios. Kartais žiūriu į nosį ir galvoju, jog gyvenimas visai gerai susiklostė, nes anksčiau aš neturėjau mažos kumpelės, o dabar turiu; o man gi patinka nedidelės kumpelės. Kad ir kaip bebūtų, mano nosis nėra graži, man ji atrodo ilga, bet dabar aš apie tai labai retai užsimenu, nes visi yra pasakę, jog mano nosis nėra ilga. Bet mes negalim tikėti tuo, ką žmonės kalba. Ypač kai visi kalba panašiai.

Išsišokęs grįžau namo. Kitą dieną tvarkiau namus, padėjau mamai, o 17h su klasioke ir jos drauge išvažiavom į klasiokės sodą. Ten pavalgėm ir tada vartaliojom ant adialo. Vėliau atvažiavo PJ, dar vėliau – Asta su Giedrium. PJ buvo labai linksmas, nepamenu, kada jį buvau tokį matęs. Vasarą Alytuje visi atsigavę, blaivaus proto, ir tai džiugina.

O sekmadienį užvažiavo Kęstas manęs paimti, ir mes išvažiavom į Vilnių. Buvo nefaina. Ir dar palikau visus gražiausius marškinius Alytuje. Bet aš dabar kaip niekad nesirūpinu kaip kam atrodau, nes galvoje daugybė idėjų. Ir dar nuo liepos arba rugpjūčio aš vėl tapsiu poetu, todėl dabar ruošiu visą ryšių su žiniasklaida planą, kuris padės man gauti VISAS KARŠČIAUSIAS MAŽULES ir nemokamai lankytis pačiuose GERIAUSIUOSE KLUBUOSE. Ir kontrolė neprašys manęs parodyti atžymėtą bilietėlį.

O kol dar netapau įžymybe, einu surinksiu nukritusias dėžes su dokumentais – kažkas vis tiek turi būti archyvaras, net jeigu širdy jis yra Visa Ko Direktorius.

Žymos: , , , , , , , , , , , , ,

2 atsakymai to “Komandiruotė #3”

  1. alkoholikairnieksai Says:

    :)) jau ruošiuos imti interviu!

  2. Marija Says:

    labai patiko pastraipa apie šokimą. ir šitas ‘vartaliojom ant adialo’.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: