Priešgimtadieniniai

Kaimynų šeima

kaimynų šeima, gyvenanti virš mūsų,
grįžo su penkiais kibirais grybų.
žiūrėjau pro langą,
mačiau, su kokiu pasididžiavimu
jie tempia kibirus iš automobilio,
ir viena ausimi klausiausi
kaip mama aiškina man
kokią žmoną turėčiau surasti.

vėliau kaimynų šeima labai susipyko.
vyras sakė:
aš blet nedarinėsiu tų grybų,
o žmona sakė:
tai kodėl blet jų tiek pririnkai?
vyras rėkė:
iš kur man blet žinot, kad ten buvo musmirės?
o žmona atsišaukė:
galėsi dabar pats jas ir valgyt!

klausiausi jų įtemptos diskusijos
sėdėdamas tualete,
net laikraštį atidėjau į šalį.

– – –
– – –

Laidotuvės

vėžlys mirė antradienį,
sužinojau tai kalbėdamas telefonu su mama.

savaitgalį grįžau į Alytų,
namuose radau krikšto tėvą.
jis buvo atsinešęs vėžlį ir juodą skardinę dėžutę,
kurią sumeistravo darbe.
dėžutė buvo apvali, su dangčiu,
kurio briaunos buvo aštrios –
toks keistokas karstas.

nusileidom į rūsį, suradom kastuvą.
tada nuėjom už kelio,
pasukom link miškelio.
ilgai ieškojom tinkamos vietos.
po to aš kasiau duobę,
krikšto tėvas rūkė,
o galiausiai įdėjom karstą į duobę
ir ją užkasėm.

nuvalėm kastuvą,
nusivalėm batus
ir grįžom namo.
buvo tvankus šeštadienis.

– – –
– – –

Bagažas

susidėti daiktus,
išpakuoti krepšius,
eiti, važiuoti, skristi,
išeiti ir sugrįžti,
sugrįžti ir išeiti
tik tam, kad vėl ir vėl, ir vėl
tai pakartotum.
tik tam, kad pakeliavęs
suprastum, jog visur esi tas pats –
tavo bagažas nekinta,
visada tas pats
vardas, pavardė, asmens kodas,
mylėtos moterys taip pat nedingsta,
nesusiprastina, išlieka skausmingos
kaip visada,

tik vis kitos stotys ir uostai,
tik vis kiti bendrakeleiviai,
ir vis tas pats jausmas –
kad tu nebegali surasti namų.

– – –
– – –

Ko negalima sakyti merginai bare

jos vardas toks ir toks,
mes ką tik susipažinom,
pradėjom kalbėtis apie šį bei tą,
ir ji manęs paklausė
kaip man sekėsi šią savaitę,
tai aš ir atsakiau:

pirmadienį darbe tampiau sunkias dėžes su bylomis,
grįžęs namo žiūrėjau serialą tol, kol užmigau,
o antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį
po darbo sėdėjau namie,
niekur nekišau nosies,
virtuvėje stebėjau museles,
pats su savimi žaidžiau stalo žaidimą,
kartais nueidavau į vonią ir ten
kurį laiką tiesiog sėdėdavau ant vonios krašto,
galvojau apie tai, kuo turėčiau būti,
o vieną dieną jaučiausi taip blogai,
kad grįždamas po darbo namo
prisipirkau daug grūdėtos varškės ir pistacijų,
bet kai parėjęs viską išsiėmiau,
tai supratau, jog iš tiesų aš viso to nenoriu,
ir šiaip prastai maitinausi visas dienas,
nes valgiau tik sūrelius, dribsnius ir karštus sumuštinius,
po darbo didžiąją laiko dalį
tiesiog sėdėjau,
tiesiog stebėjau savo šešėlį
ir galvojau, kas iš manęs liko.

tai išklausiusi ji pasakė,
kad aš nemoku bendrauti su merginomis,
esu netaktiškas,
ir nuėjo pas savo drauges.

– – –
– – –

Vonioje

gulėjau karštoje vonioje,
rašiau.

kažkada man taip be galo
patikdavo:
karštis,
vanduo,
nesibaigiantis ilgesys
ir jį sugeriantis popierius.

bet šiandien aš tiesiog stenėjau,
prievartavau
save,
žodžius,
rašiklį.

paleidau sąsiuvinį iš rankų,
jis įkrito į vandenį.
stebėjau kaip
pamažu vanduo jį užlieja.

mane užplūdo ramybė –
jaučiausi pagaliau atsiskaitęs.

Žymos: , , , , , , , , , , , ,

2 atsakymai to “Priešgimtadieniniai”

  1. Ofelija Says:

    Bagažas labai taiklus..

  2. skvotere Says:

    atsiskaitęs

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: