Rekomendacijos

Trys geri įrašai:

mažiausioji kaip visada taškosi nuostabiais sakiniais;

senas, bet labai aktualus momo įrašas apie seksualumą;

Andriaus Jakučiūno garso įrašas apie žiauras moters pagirias.

– – –

Kaupiau vieną tekstą apie dvejus metus. Redaguodavau jį kas pusmetį. Įjungdavau word‘inį failą ir vis skaitydavau, ir skaitydavau, pakeisdavau vieną kitą žodį. Ir visą laiką man rodėsi, jog jis netinkamas jokiai publikacijai, nes yra per daug jausmingas, o juk niekam nesinori skaityti meilių-seilių, nors tekstas ir nėra meilė-seilė. Kuo daugiau laiko praėjo nuo teksto parašymo, tuo labiau jo reikšmė man tapo mažiau aktuali, ėmė asocijuotis su visais kitais dalykais. Įsijungęs tą tekstą sekmadienį pagalvojau, jog jeigu dabar neišsiųsiu jo jokiam kultūriniam leidiniui, tai neišsiųsiu jo daugiau niekada, ir niekada jo nerealizuosiu.

Tai išsiunčiau, ir, kas keisčiausia, gavau teigiamą atsakymą. Dabar galvoju, jog daug geriau būtų buvę gauti neigiamą atsakymą – tai visada paskatina rimčiau apgalvoti tai, ką rašai.

Į tą pačią temą: šią savaitę išgirdau klausimą “kokį lietuvių rašytojo romaną galėtume eksportuoti į užsienio rinkas?”. Pagalvojau apie Kunčino “Tūlą” ir Parulskio “Tris sekundes dangaus”, bet po to pamąsčiau, jog tai nėra geri pasirinkimai. Ir tada prisiminiau, ką sakė vienas dėstytojas, kai dar buvau antrame archyvistikos kurse: nėra Lietuvoje rašytojų, yra tik grafomanai, tiesa, kai kurie jų – talentingi.

Ir yra maži rateliai, į kuriuos patekę žmonės tampa perdėm korektiški vieni kitų atžvilgiu. Taip ir atsiranda visokios Andriaus Jakučiūno “Lalagės” ir Valentino Klimašausko “Alfavilnius”, o kur dar Kristupo Saboliaus “Bloga knyga” ir tik knygoms autoriams suprantamas nesusipratimas “Visi laiškai – žirafos”.. Nenuostabu, jog kuo toliau, tuo dažniau lankydamasis knygyne net nesižvalgau lietuvių literatūros skyriuje.

Na va, pirmą kartą pabumbėjau apie mūsų literatūrą.

Žymos: , , , , , , , , , , , , , , ,

7 atsakymai to “Rekomendacijos”

  1. Aistė Says:

    cha. dabar studijuoju lt filologiją ir grafomanijos nuojauta visada kabo ant nosies galiuko. štai, koks šaunuolis Katiliškis, sugebėjo parašyti romaną su fabula! nors ir tai. išeivis…

  2. Aistė Says:

    aš kasmet studijuoju kažką kitą. pernai buvo politika.

  3. n Says:

    O kodėl “Tūla” ir “Trys sekundės dangaus” yra blogas pasirinkimas? Kas būtų geras?

    • arsonist's prayers Says:

      Nes “Trys sekundės dangaus” tema yra aktuali tik posovietinių valstybių vyresnės kartos gyventojams? Man šio romano populiarumas Lietuvoje visada buvo nesuprantamas, kaip ir visas Parulskio reiškinys.

      Nepaisant to, jog “Tūla” yra vis dar vertinama jaunimo, man sunku įsivaizduoti, jog likusi Europa liktų sužavėta bastūno pasakojimais apie niūrius laikus. Galima būtų eksportuoti “Tūlą” kaip meilės romaną, bet šiam kūriniui labai daug trūksta iki meilės romano.

      Kitų kūrinių, kurie būtų tinkami eksportuoti, visai nežinau.

      • n Says:

        Aaa, išsitrynė rašytas komentaras :)) Nu gerai, iš naujo:

        Visiškai nesutinku! Nesu Parulskio fanė, bet nemanau, kad toks kūrinys yra “nekalbantis” kitiems. Kodėl mes skaitome rytų šalių literatūrą? Joje irgi pilna pasakojimų apie rėžimus, karus, ne vien nuglaistyti paviršiai.
        O dėl “Tūlos”… Nesuprantu, ko tavo manymu, trūksta. Kas yra meilės romanas? Ar tam egzistuoja kažkokios normos? Juk taipogi žinom ne vieną vagabundišką romaną (nė negali lygint su kokiu Lankausku, kuris sovietmečiu bandė kažką a la Keruakas), miestų žmogaus matymą, “egzistencialistinio žmogaus” pasaulėjautą (pilna visokių “prarastųjų kartų”). Be to, tai be galo tirštas tekstas – pavyzdžiui, tikrai galime matyti transformuotas tradicinių vestuvių apeigas :)

        O šiaip siūlau kada pabandyt paskaityti Gutausko “Vilko dantų karolius”. Bent vieną tomą (daugiau, vargu, ar verta). Ten tiiek fantazijos, grožio ir bjaurasties. Tai asociatyvus, siurrealus vaikščiojimas po atmintį (toks Prustiškas metodas). Šitas tekstas kadaise man padarė didžiulį įspūdį, sunku net suvokt, kaip Puipa sugebėjo filme jam suteikti šiokį tokį siužetą.

      • arsonist's prayers Says:

        Vertinu tavo nuomonę ir nesiruošiu jos paneigti ;) Juolab, kad ir įrašo tikslas buvo sukelti bent mažytę diskusiją.

        Gutausto “Vilko dantų karolių” esu skaitęs kelias ištraukas prieš 4-5 metus, pasirodė įdomus tekstas. Esant progai pabandysiu perskaityti visą pirmąją dalį, nes kiek girdėjau, antroji nelabai kokia.

        Kokių dar vagabundiškų romanų tu žinai? Lietuvių, užsieniečių? Būtų įdomu paskaityti ir palyginti su Kunčino kūryba.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: