Priminimas Sau

Mažai turtingų ir daug neturtingų. Ta mažoji dalis sprendžia, ką didžioji dalis žiūri per televiziją, klauso per radiją, skaito laikraščiuose. Iš esmės mažoji dalis nusprendžia, kad didžioji dalis yra varguoliai ir taip priverčia ją nesąmoningai trokšti iš varguolių pereiti į turtingųjų luomą.

Žmonės nori pinigų, jiems nuolatos jų trūksta, nes turtingieji sukuria begales būtų kaip priversti varguolius išleisti pinigus. Pinigus jie leidžia daiktams ir paslaugoms, kurių dalis yra visai nereikalinga, tačiau ji leidžia varguoliams jaustis gerai, nes šie jaučiasi imituojantys turtuolių gyvenimą. Kai kurie varguoliai šiam tikslui pašvenčia visą savo gyvenimą. Jų negalima kaltinti – dalį jų augino tėvai, kurie patys norėjo gyventi geriau, todėl automatiškai tą norą įdiegė ir savo atžaloms.

Įdomu tai, jog varguoliai, siekdami susikurti geresnį gyvenimą, pameta blaivų protą. Kažkas ima ir tampa bankininku, nors visa, ko troško gyvenime – žvejoti sau ramiai ežere, auginti daržoves, laikyti vištas. Žmonės imasi keisčiausių, jiems visiškai svetimų dalykų, kad tik atitiktų šiuolaikiško žmogaus įvaizdį. Vyrai ima ir sumoteriškėja, o moterys – suvyriškėja, nors nė vieni iš jų tiksliai nežino, kodėl taip elgiasi. Turtuoliai diktuoja madas, o varguoliai jas aklai perima. Būti nešiuolaikišku yra pati didžiausia yda.

Laimingiausias gyvenime buvau, kai turėjau labai mažai pajamų. Man tuo metu buvo neįdomu, kokia spalva buvo madingiausia tais metais, kokios technologinės naujienos pasirodė prekyboje; avalynė buvo tiesiog avalynė, nejaučiau poreikio gražiai apsirengti ar gerai atrodyti. Gyvenau su mylima mergina ir jaučiausi užtektinai turtingas. Meilė ir laimė buvo mūsų turtas. Man nesinorėjo nieko imituoti, į kažką lygiuotis, vergauti daiktams. Neįsivaizduoju, kad koks nors prabangus automobilis ar kelionė į egzotišką valstybę būtų padariusi mane labiau laimingą nei tos akimirkos, kai dalinausi erdve ir laiku su mylima mergina: ji skaito, o aš žaidžiu kompu, aš skaitau, o ji sprendžia kryžiažodžius, ji gamina valgyti, o aš plaunu indus, einam į dušą, žiūrim pro langą, apsikabinę užmiegam – atrodo, įprasti dalykai, tačiau kokie nuostabūs.

Taip, kažkada aš jaučiausi turtingiausias pasaulyje. Nesakau, jog dabar esu visiškai nuskurdęs, ne. Normalu, kad viskas pamažu keičiasi, keitiesi tu, ir kartais pasitaiko dienų, kai nebegalėdamas sukaupti dvasinių turtų su kitu žmogumi tu nusprendi tuštumą užpildyti vienu-kitu daiktu. Svarbiausia yra nepasiduoti masinei psichozei ir toliau ieškoti kaip patirti pilnatvę.

Žymos: , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: