Įvadas Į Vienatvės Teoriją

Kartais pagaunu save
Tarsi kažko laukiantį

Guliu kambaryje ant lovos
Telefonas šalia
Stebiu kambario sienas
Kaip saulės šviesa jomis slenka
Klausausi įvairiausių krepštelėjimų
Bandau atspėti kas man paskambins
Bet taip niekas ir neskambina

Po kiek laiko
Nueinu į virtuvę
Stoviu prie lango
Stebiu žmones
Bandau numatyti, kuris jų
Ieško manęs
Tačiau jie visi
Ryžtingai praeina pro šalį

Galiausiai grįžtu į kambarį
Atsistoju prie spintos
Žiūriu į knygas lentynose
Kuriose nebeliko atsakymų

Metuosi prie lango
Atsigulu į lovą
Maldaujančiu žvilgsniu žiūriu į telefoną
Išgirdęs žingsnius laiptinėje
Nueinu prie durų ir žiūriu pro akutę
Ar kažkas neateina aplankyti manęs
Bet taip niekas ir neateina

Vakare atsigulęs į lovą
Nusirengiu marškinėlius
Užsikloju ir jaučiu
Kaip patalynė glunda prie mano kūno
Toks neišpasakytas švelnumas
Užmiegu beveik laimingas

Žymos: , , , ,

3 atsakymai to “Įvadas Į Vienatvės Teoriją”

  1. Pseudo Says:

    Šklėriškos vienatvės atgarsiai.

  2. Rūta Says:

    patiko

  3. momo Says:

    Mano kasdieniškos pabaigos: atsigulusi galvoju apie visus, kurie neatėjo. Užmiegu beveik išprotėjusi :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: