Patogumai

Kai kalbėjom su V., aš pripažinau, kad aš greičiausiai net nieko neieškau, ir kad būti vienam yra patogu. Patogu, nes žinai, koks bus tavo rytas, žinai, kaip praeis diena, žinai, koks bus vakaras. Ir net ta mintis, jog atsigulsi miegoti vienas, nėra tokia jau ir baisi: taip kur kas saugiau, negu atsigulti su mergina, kuri yra atskiras mąstantis pasaulis, veikiantis taip, kad tu niekada negali būti tikras, jog pilnai supranti jį.

Kai mama kažkada kalbėjo, jog jau man laikas susirasti merginą, nes visos geros jau yra išrinktos, todėl aš dar turėčiau suskubti susirasti kokią nors neblogą, nes ir tos tuoj bus greitai užimtos, ji manęs paklausė, ar aš nesu nusivylęs vyro ir moters santykiais iš esmės. Gali būti, kad jos klausimas buvo labai taiklus – nesu garantuotas, jog nesu nusivylęs poros santykiais.

Nuo pat mažens, o ypač paauglystėj prisižiūrėjau pačių blogiausių vyro ir moters bandymų sugyventi kartu. Draugystė ir meilė nuo seniai yra mano mąstymo prioritetas Nr. 1. Taip jau susiklostė, kad matydamas prastus santykius aš nuolatos galvojau, kad gražūs santykiai yra žmogaus laimės pagrindas, o visa tai vertė galvoti apie tai, kokie turėtų būti geri ir darnūs santykiai. Naivu galvoti, jog įmanoma rasti vieną ar kelis atsakymus, leidžiančius sėkmingai spręsti porų santykius, tačiau aš ilgai, labai ilgai galvojau, kad turiu surasti kažkokį modelį ar pavyzdį, pagal kurį galėčiau su mergina kurti santykius. Laikui einant mačiau visokių pavyzdžių, tačiau po kiek laiko visi jie parodydavo ir savo silpnąsias puses. Keisčiausia, jog nors pats maniausi suradęs daugmaž tinkamą modelį tvirtai draugystei, vėliau pats paneigiau tą modelį ir sugrioviau ilgai trukusią draugystę. Nuo to laiko blaškiausi ir draugavau su merginom taip, kaip papuolė (palaipsniui vis labiau apribojau savo nuoširdumą), tuo pačiu metu jausdamas nerimą dėl to, jog nežinojau, kur mane tai veda ir kad tai nėra tai, ko man reikia. Man nuolatos reikėjo kažkokio tvirto pagrindo, kažko, kas leistų man suprasti, kad ši mergina, taip, būtent ši mergina yra ta, su kuria aš norėčiau sukurti šeimą ir nugyventi gyvenimą. Ir kuo labiau man trūko šio pagrindo, tuo dažniau aš ėmiau žavėtis merginomis dėl smulkmenų: vienos graži nosis, kitos malonus balsas, o kitai patinku, ir to pilnai užtenka, kad ji mane trauktų.

Trumpalaikiai susižavėjimai yra vienintelis dalykas, kuriame esu gabus. Šioje srityje esu pasiekęs neblogų pergalių. Galiu įkalti sau į galvą, jog ta mergina melsva suknele yra mano gyvenimo moteris, ir kad man būtina su ja pakalbėti. Ir galiu lengva širdimi taip ir neužkalbinti tos merginos melsva suknele, nes man tiesiog užtenka gražios minties apie mūsų bendrą ateitį. Tiesa, kartais mintys būna ir ne tokios džiugios, pvz. įsivaizduodamas bendrą gyvenimą su viena mergina, aš nuolatos baigdavau mintimi, jog mes galiausiai išsiskirsim, nes aš nenorėsiu taikstytis su jos polinkiu į lengvų narkotikų vartojimą.

Mano noras nebūti vienam yra tiek pat svarus kaip eilinio mažai uždirbančio žmogaus noras laimėti milijoną: jis netiki, kad jį laimės, jis tiesiog galvoja kaip būtų faina laimėti, neva tai pakeistų jo gyvenimą, o aš irgi galvoju, kad būti ne vienam reikštų kažką faino, tačiau nieko konkretaus (juk net turėti ką apkabinti prieš užmiegant nėra savaime nuostabus dalykas, jeigu tu to žmogaus neprisileidi arčiau savo minčių). Derėtų pasakyti, kad aš netgi bijau būti ne vienas – štai, pagaliau pasakiau tai. Esu užsikrėtęs tuo nusivylimu moters ir vyro santykiais, kad jausčiausi nebijantis kurti bendro pasaulio su kitu žmogumi. Nusivylimo šaknys yra mano tėvų šimtą kartų įvykusiuose išsiskyrimuose, taip pat didelę svarbą turi ir tos draugystės, kuriose aš buvau išeinantysis – pastarosios kelia daugiau klausimų nei tos, kada tu esi paliktasis.

Galų gale, visas šis blogas prasidėjo nuo temos apie nesėkmingus santykius, ir santykių tema nuolatos iškildavo kaip pati svarbiausia. Kad ir apie ką rašyčiau, viskas vis tiek susieina į siekį sukurti darnią draugystę su moterimi.

Žymos: labai juoda, meilė, šeima, žmonių santykiai