Vidinis Kraujavimas

Kai tik prasideda nesėkmių periodas, tampu paranojiškas. Tada desperatiškai griebiuosi visko, kad tik nesijausčiau blogai. Nesėkmes norisi paskandinti sėkmingais vakarais, pokalbiais, pažintimis.

Penktadienį sunku surasti su kuo eiti išgerti. Galiausiai sutariam su grupioke. Pradžioje kalbu viską, kas neduoda ramybės, o po to abu kalbam šiaip apie reikalus. Pats stebiuosi savimi: atrodė, kad labai ilgai kalbėsiu kaip viskas ne taip, kaip turi būti, tačiau nepraėjus valandai jau šypsausi ir nepamenu visų tų nesėkmių. Tačiau kai nubundu kitą rytą, šią savaitę mane kankinusi bloga nuotaika vėl mane slegia. Kambarioko nėra, iš esmės neturiu užduočių universitetui, taigi nežinau, ką veikti. Siunčiuosi visokių grupių bootleg‘us ir stebiu kaip pamažu didėja mano reitingas; būtent tik tai ir veikiu iki 17h, kol išvažiuoju pas draugus.

Su T. ir M. darom picas ir renkamės filmą vakarui. Picų tešla kažkokia ne tokia, nes paplotėliai, palikti iškilti, visai nekyla, o tai mane erzina. Kai pradedu iš paplotėlių sukti picų padus, susiduriu su dar didesnėmis problemos. Tai nėra tokia savaitė, kai galėčiau lengvai nuleisti tokias nesėkmes, o ir šiaip nesėkmės su maistu man primena vieną labai simboliškai nemalonų nutikimą, kai sugebėjau sudeginti spragėsius, nors puikiai žinojau, kiek laiko reikia juos palikti mikrobangėje.

Galiausiai, kai picos iškepa, reikalai nepasitaiso. Trūksta sūrumo, ir šiaip mano nuotaika subjurus. Žiūrim filmą „Disturbia“. Po to važiuoju taksi namo. Labai norisi, kad taksistas pakalbintų, bet jis labai mandagiai tyli. Grįžęs pažiūriu, kiek visokių torrentų jau baigė siųstis, pasidarau arbatos ir žiūriu filmą „Take Shelter“. Filmas labai pagaulus, persiimu filmo nuotaika, labai išgyvenu dėl pagrindinio veikėjo. Kai filmas baigiasi, aš pažiūriu, koks gi mano reitingas toje bootleg‘ų torrentų svetainėje. Yra 03:30h, sugrįžtu į lovą ir bandau užmigti, bet man per karšta, taigi iškišu rankas ir kojas iš po koldros. Siekdamas surasti tinkamą pozą sujaukiu patalynę. Noriu kuo greičiau užmigti, bet visos savaitės nesėkmės ir maži įkyrūs dalykai neduoda ramybės. Esu piktas ant savęs, kad taip jautriai į viską reaguoju.

Kai ateina sekmadienio popietė, suprantu, jog šeštadienis, palyginus su sekmadieniu, buvo visai nebloga diena. Nes jeigu šeštadienį kankino neveiksnumas, tai sekmadienį esu ir neveiksnus, ir neramus. Nepamenu, kada jaučiau tą neramumo jausmą, toks šlykštus dalykas.

Slankioju be tikslo iš kampo į kampą, viskas, ko imuosi, iškart pabosta. Ilgai guliu vonioje ir skaitau knygą, deja, knyga, nors ir prasideda tragikomiškai, visgi nėra lengvo turinio. Po to bandau žiūrėti serialą „Trečias luitas už saulės“, tačiau jis manęs visai neprablaško. Vakare, kai kalbu telefonu su mama, ji sako pasakyk, kas yra ne taip, o aš atsakau manęs niekas netenkina, ir tai yra tiksliausias šios savaitės nuotaikos apibūdinimas. Negaliu paaiškinti to plačiau, tiesiog viskas stipriai ne taip.

Žymos: , , , , , , , ,

Vienas atsakymas to “Vidinis Kraujavimas”

  1. Aurelija Says:

    Aš tokias dienas vadinu “Durnadieniais“, nes viskas atsibosta, viskam apatiška, niekas netenkina ir atrodo kažkuo norisi užsiimti, bet viskas neįdomu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: