2001, žiema

Kai buvau namie, radau seną užrašų knygelę. Joje rašiau eilėraščius/dainas, kai buvau 13 metų. Iš pradžių buvo juokinga skaityti, bet po to labai gėda ;) Kad ir kaip bebūtų, šio eilėraščio parašymą puikiai pamenu. Tada gavau iš klasioko Apocalyptica albumo “Cult” kasetę, buvau labai paveiktas niūrios muzikos, todėl viskas čia kraupiai skamba ;) Yra dar dvi šio eilėraščio dalys, bet būtent ši – didžiausias absurdas.

– – –

Tavo mirties simfonija

 

lėtas gitaros stygos timpčiojimas,

duslus barbenimas į būgną, tai –

lietaus lašų barbenimas į langą,

švelnus vėjo gūsis trenkiasi į mano nugarą,

gaili smuiko stygos gaida,

ir dar graudesnė violenčelės rauda…

 

tokia liūdna,

tokia graudi,

tik tokią muziką girdžiu,

kai atmintyje iškyli tu,

kai vis prisimenu tave,

sukaustytą, iš skausmo perkreiptu veidu,

kai buvai viena koja grabe…

 

kiekvienas tavo raumens nevalingas trūkčiojimas

man įžiebdavo viltį širdyje,

kad gal dar liksi gyva!

o, gal dar liksi gyva?

ir neiškeliausi dievo globon,

ar šėtono šešėly pradingsi…

 

deja tos viltys neišsipildė…

ir tu likau prikaustyta prie lovos,

o po kiek laiko – prie grabo lentos…

Žymos: , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: