Marijonas Mikutavičius Ir Kiti

Darbe vėl tapau susikoncentravęs, atsakingas, mąstau ne tik apie savo atliekamus darbus, bet ir šiaip apie įmonę.

– – –

Pagaliau nuėjau į abi paskaitas. Viena įdomi, kita nuobodi. Tai įdomiai davė užduotį sugalvoti Lego reklamos koncepciją, ir tai yra visiškai super ;)

– – –

Kai jaučiu, kad dingsta nuotaika, paklausau šitą dainą ir nusišypsau. Ir šiaip ryte nubudęs vis nusišypsau, tai iškart suteikia daugiau energijos ir nuteikia teigiamai. Be to kelios merginos, kurių nuomonė man rūpi, yra sakiusios, jog man tinka šypsotis. Tai ir šypsausi, stengiuosi neatrodyti surūgęs niurzga ;)

– – –

Vieną dieną rimtai susidomėjau Marijono Mikutavičiaus žmona. Prisiminiau, jog kažkas buvo sakęs, kad ji yra mirusi. Norėjau išsiaiškinti, ar tai tiesa. Ne, netiesa. Pasirodo, jog jie išsiskyrę. Skaičiau kelis interviu su juo, vienas patiko. Štai ištraukos: “Artėja koncertas – man svarbu gerai pasirodyti scenoje, kai rašau rašinį, svarbu, kad jis patiktų žmonėms. Tai tikslai, dėl kurių išties draskausi. O kai visa tai baigiasi, žiūriu į pasaulį ir nesuprantu, kas toliau. Šiaip gyvenu šia diena – nesu tvarkingas, nemoku planuoti, daug ką leidžiu pro pirštus ir žiūriu, stebiu, kas bus.

Ir dar: “Marijus neslepia, kad savęs nemyli. „Nelabai prisižiūriu – yra žmonių, kurie dėl tam tikrų sveikatos dalykų atsisako savo įpročių, aš nesistengiu to daryti. Gal ir kvaila, bet taip yra. Ko gero, mano filosofija – valkatos, galvoju paprastai: kol kas reikia varyti, o kai stosim, tai stosim.

Ir pabaigai: “Manęs nedžiugina daiktai, man nekyla noras pasistatyti namą mėgstamoje vietoje, įsigyti patinkantį automobilį.

Po tokio interviu ir paklausius kai kurių jo dainų, man norisi susitikti su juo porai alaus ir pasakyti, kad viskas bus gerai.

– – –

Kažkurį savaitgalį vyko antrasis Vilniaus knygų festivalis. Pabuvau tik vieno leidinio pristatyme ir antros dienos vakarinėje dalyje, kuri vyko bare Bix. Buvo tokie improvizuoti skaitymai, visai linksmai susiklausė/susižiūrėjo. Dar susipažinau su N., pakalbėjom apie knygas ir jaunuosius rašytojus ;) Gaila, jeigu knygų festivalis kitą rudenį tikrai nevyks.

– – –

Skaitau dabar Jurgio Kunčino “Didžiosios žiurkės šešėlį“. Toks smagus, jaunatviškas, atpalaiduojantis apsakymų rinkinys apie autoriaus jaunystę Alytuje. Rekomenduoju visiems, kas nori lengvo skaitalo, nors ir suprantu, kad žmogui, nesižavinčiam šiuo rašytoju ir pačiam gyvenus ne Alytuje, knyga greičiausiai nepasirodys stebuklinga.

– – –

Ineza Juzefa Janonė, Nors į sopulį dėk. Tokie tikri eilėraščiai, ne kitaip.

Ir dar man patiko Sigito Gedos Septynių vasaros giesmių ciklo eilėraščiai.

– – –

Kažkada čia vyko trumpa diskusija apie simpatiškas lietuves rašytojas, ir be Indrės Valantinaitės niekas nesugebėjo jokios kitos gražios rašytojos įvardyti. Tai štai šiame video (nuo 11:18) esanti Agnė Žagrakalytė man nurungia tris Valantinaites ;) Ne tik išvaizda, kūryba irgi.

Agnė Žagrakalytė. Defektas

gerai, negaliu jau tylėti.
turiu tokį defektą –
ant savo galvos jį nešioju:
trankiau galvą į sieną
trankiau galvą į visas jūsų sienas ir
štai:
delno dydžio defektas man ant galvos!

kai bendraamžės nusikerpa plaukus
kai bendraamžės ausis atidengia ir
spindi tenai auskarai ir kvatojimas ir
treniruotės jaunų įsakmių panelyčių
aš ieškau šešėlių slapstaus po knygutėm
dangstaus pyragėliais daužau pianiną
ir savo nušiurusią kasą prisėdu
ir ilgą nušiurusią kasą prisėda
nevaikiškai daug kilogramų.

skaitau tik ir valgau, kai
valgau – skaitau ir bijau tik
tamsos ir kirpyklų ir vyrų:
jei kasą nukirpčiau, kaip
šviestų iš tolo defektas, ak,
kaip sužinotų visi!
ak, nenorėtų draugauti, kalbėtis,
todėl ir žmonių jau baidaus, tik
nuneriu galvą tiktai prisimerkiu tik
trupantis šiltas beplaukis skydelis
po sklastymu mano sala,
nuo vienatvės pabalusi, tyli ir
auga, pasiutusiai auga ir tyli.

tad vėjo baidaus ir vandens ir
kedenančių pirštų baidaus nes
vėjas vanduo ir jų pirštai
mano defektą atras ir visiems
kuo garsiausiai parodys!

ir jau nežinau, kas nutiko tada –
gal gerta iš vakaro buvo, gal
meile kokia nusivyliau gal
sielvartas smilkinius kaustė gal
gedulą šitaip parodyt norėjau, tik
Op!
jau riaumoja karšti džiovintuvų zefyrai
jau suima smilkinius vėsūs gražuolės delnai
jau vysto supančioja skraistėm guminėm jau
kaklą suveržia kad daug nekalbėčiau,
kaip kirpsiMĖS, klausia ir žiūri visai
nesibaido!
Defektas, švokščiu aš, defektas,
defektą turiu baisiai didelį, ponia, paleiskit!
ak, visos jų turim, brangioji,
ak, ištaria ir prisimerkus
čekšteli man prie ausies.

Žymos: , , , , , , , , , , ,

Vienas atsakymas to “Marijonas Mikutavičius Ir Kiti”

  1. cinamonoKrautuvele Says:

    agnę atradau paauglystėje ir man tai buvo kažkas toookio… :) gal dėl to, jog žinojau, kad ji vaikščiojo tais pačiais takais ar kad apie ją rašiau straipsnį (nes reikėjo, oi, kaip nenorėjau, kai privalai). o paskui dar sužinai, kad ir šiaip pasaulis mažas ir kad vat tam ar anam ji mūza :) taigi, griebsiu ir aš ją dabar paskaityti, nes jos kūryba man nesenstanti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: