2013.09.25

Kartais net nesinori suvokti, kad nesutarimai tarp vyro ir moters kyla dėl tokių menkniekių, kurie man pačiam niekada nekėlė problemų. Dažnai pagaunu save galvojantį, kad jeigu aš būčiau to vyro vietoje, tai tikrai neieškočiau problemų be reikalo. Įdomu tai, jog tiems kitiems jų problemų priežastis atrodo labai suprantama, visiškai natūrali, ir jiems keistai atrodo, kad man jų problemų priežastis kelia šypseną; ir atvirkščiai – jiems nesuprantamos mano problemos.

*

Savaitgalį sėdėjom virtuvėj su mamos draugu ir valgėm. Aš valgydamas žiūrėjau pro langą, o jis vartė žurnalą, kažką skaitė. Tada sako: žiūrėk, klausia kokia moters figūra yra geriausia. Yra kriaušė, obuolys, gitara… Jis išvardino visus figūrų tipus ir tada paskaitė jų aprašymus. Kaip čia dabar pasakyt, kuri geriausia? Aš nusišypsojau, o jis išties suko galvą. Bet po to ir jis nusijuokė, paėmė šakutę ir toliau valgė.

Yra du moterų tipai, kurie mane itin žavi, bet aš ne apie figūrų tipus šįkart.

Pirmojo tipo moteris sutikau tik kelias, jos retai pasitaiko. Tai kažkiek fatališkos moterys, kurias iš pradžių stebiu iš tolo, man jos netgi nepatinka, bet pamažu pats pradedu artėti prie jų. Su jomis visada viskas keblu: imi jaustis kvailas, susigėsti be reikalo, atsargiai renki žodžius, prie jų visada nori gražiai atrodyti, ir tik daug vėliau supranti, kad joms nesvarbu kaip tu atrodai, kai jos nusprendė, kad nori tavęs. Kvailiausia, kad man norisi jas išgelbėti, nes jos atrodo paklydusios.

Jos myli be saiko, savęs negailėdamos, bet ir dingsta greitai, tavęs negailėdamos. Dažniausiai jos net ne tavo skonio, bet tai nė kiek nepalengvina kančios, kai jų nebelieka. Tu netgi blaiviai suvoki, kad su jomis ar taip, ar taip būtų nieko neišėję, kad su jomis neįmanoma buvo galvoti apie ilgą draugystę, bet vis tiek širdį gelia, ir dar kaip gelia. Ir dar tokios moterys kažkiek destrukciškos, ir tu niekad negali žinoti, ar kartais jos artimai bendrauja su tavimi ne todėl, kad bando desperatiškai patirti meilę su bet kuo, o gal tu esi jų pasirinktas įrankis savęs žalojimui.

Kitam moterų tipui priklauso moterys, kurios rūpinasi pasauliu, nors jis jas dažnai ir nuvilia. Tai tokios moterys, kurios nori viską išgelbėti, visiems padėti, jos dažnai myli visus ir viską, netramdo savęs, kai nori verkti, ir verkia jos dažnai – dėl to, kad balandis be kojos, dėl to, kad kažkaip ilgu pasidarė žiemos vakarą, dėl to, kad išgirdo kaip ją apkalba draugės. Jų jautrumas galiausiai persiduoda ir man, pats imu į viską jautriau reaguoti, siekiu tobulybės ir kankinuosi jos nepasiekdamas, kankinuosi nematydamas tobulų dalykų aplink save, ir tai yra pagrindinė problema, kai gyvenimas mane suveda su tokiomis moterimis.

Jos yra švelnios moterys, ir jų meilė švelni. Jos nėra isterikės, viską daro ramiai, priima tave tokį, koks esi, ir myli tave būtent tokį. Ir tikrai myli, ne taip, kaip tos fatališkos, kurių meile visada kažkiek nepasitiki. Jautrios moterys yra namai, į kuriuos malonu sugrįžti ne tik po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko – į juos norisi sugrįžti ir po darbo dienos.

*

Kodėl aš karts nuo karto susižaviu labai sudėtingomis, chaotiškomis moterimis – klausimas nelengvas. Galbūt tai dėl mano iškreipto suvokimo apie meilę, kuris atsirado stebint aplinkoje gyvenusias poras ir skaitant knygas, kurios pamažu suponuoja tam tikrą suvokimą apie tai, kokia meilė būna, bet ne apie tai, kokia ji turėtų būti.

Mano mama buvo išsiskyrusi, nes tėvas buvo blogas, mano močiutė irgi buvo išsiskyrusi, nes vyras buvęs blogas, o mano prosenelės vyras buvo geras, bet miręs, tačiau ji vis tiek visada keikė vyrus, surasdavo už ką juos niekinti. Augau matydamas, kad vyrai yra blogi: jie geria, rūko, kartais yra netvarkingi, visada nedėmesingi moterims ir nelinkę klausytis jų kalbų. Ir nors aplink nuolat tuokėsi tetos ir dėdės, kaimynai ir tolimi giminaičiai, tie patys žmonės, dar neseniai buvę tokie laimingi, imdavo svaidytis žaibais ir skubėdavo skirtis. Skirdavosi, vėlgi, dėl vyrų kaltės. Niekada negirdėjau istorijų, jog dėl visko buvo kaltas moteris.

Augau, ir buvo baisu, kas iš manęs išaugs. Stengdamasis būti kuo mažiau blogu vyru, nesusidomėjau rūkymu, gėrimu, įkalbėjau save, jog būsiu ištikimas vyras. Kai man buvo penkiolika metų ir psichologas paklausė, ar turiu kokių nors baimių, aš atsakiau, kad bijau nesukurti normalios šeimos (tada dar tikėjau normalumu). Jis atsakė, kad man dar per anksti apie tai galvoti ir lape įrašė, kad esu „pozityviai mąstantis“. Po to tik dar labiau sunerimau, bet niekam apie tai nepasakojau. Juolab, kad pastebėjau, jos vis dažniau imu atsikalbinėti mamai, be to, nors ilgą laiką buvau įsimylėjęs vieną klasiokę, mintys, nelabai gražios, krypdavo ir prie kitų klasiokių, ir ne tik klasiokių, bet ir visai nepažįstamų merginų iš mokyklos ar gretimo kiemo. Bijojau pripažinti, kad jau tampu blogas; o būdamas šešiolikos metų surūkiau pirmą cigaretę ir išgėriau su kiemo draugais degtinės; blogiausia, jog man patiko ir gerti, ir rūkyti.

Ir, kaip minėjau, dar buvo knygos. Kažką juk reikia truputį apkaltinti, o knygos tam puikiai tinka, nes negali apsiginti. Būdamas vaikas skaičiau fantastines knygas, vaikiškus detektyvus apie Kalį Bliumkvistą, bet galiausiai pradėjau dairytis į dėdės poeto knygų spintą. Nežinau kodėl, bet vieną dieną pasičiupau Fransuaza Sagan knygelę „Sveikas, liūdesy/Truputis saulės šaltam vandeny“ ir skaičiau nelaimingas meilės istorijas. Tragiškas meilės istorijas. Skaičiau, ir man patiko. Patiko tų aprašytų meilių problematiškumas, trapūs žmonių likimai. Po to dar skaičiau ir kažkokią Hermano Hesse knygą, kurioje man labiausiai įstrigo meilės siužeto linija, nors knyga turbūt buvo visai ne apie tai; ir dar nemažai knygų skaičiau, ieškodamas jose netobulos meilės, o kai ieškai, tai ir randi. Niekur neperskaičiau apie tobulą ar bent jau normalią meilę, visur meilė buvo trumpalaikė, gniuždanti, nepaliekanti vilčių išsigelbėti. Todėl karts nuo karto pametu galvą, kai suprantu sutikęs bent kažkiek fatališką moterį – man norisi, kad ji pribaigtų mane.

Bet aš, gyvatė, šiek tiek stipresnis, nei galvojau.

Žymos: , , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: