2013.10.12

Norėjau būti alergologu, lenktynininku, pulmonologu, žveju, sodininku, krepšininku, futbolininku, muzikantu arba roko grupės vokalistu, bet augdamas niekada nepamenu norėjęs būti rašytoju. Rašytojai, kaip ir visi žmonės prie meno, mūsų šeimoje buvo pajuokiami. Ir visgi labiau nei kas kita man sekėsi rašyti, nors, pamenu, būdamas paauglys esu kelis kartus nugalėjęs kiemo draugą Edgarą vienas ant vieno krepšinyje, o Edgaras buvo geras krepšininkas – vos vos už mane aukštesnis, panašaus sudėjimo, bet daug atletiškesnis, greitesnis ir stipresnis. Pamenu, jog kai pirmą kartą jį nugalėjau, grįžau namo ir kurį laiką tiesiog sėdėjau ant batų dėžės. Buvau prakaituotas ir tarsi išsigandęs, o viduje jaučiau tokią džiugią ramybę. Su rašymu taip nebūna, čia laimę patiriu rutuliodamas istoriją, suvesdamas veikėjus vienus su kitais – tai kažkuo panašu į lygčių sprendimą.

*

Galvojimas, kad tavo gyvenimas yra ypatingas – didžiausia klaida, kurią vis dar kartais padarau. Tokiu atveju bet kokie bandymai aprašyti tą neva unikalų gyvenimą niekur neveda. Svarbiau yra mokėti nesureikšminti savęs ir savo išgyvenimų, nes tik tada galima papasakoti apie tai, kas tau rūpi, nuoširdžiai – paprastai, nieko nepagražinant ir savęs neteisinant.

*

Gali būti, jog Tūla nėra tokia jau labai tikra meilės istorija. Ir dar turiu keistų įtarimų dėl Kunčino mirties.

*

Woody Allen yra pasakęs, kad geriausia, kas gali nutikti rašant knygą, yra tai, kad pažinsi save geriau, ir jis yra teisus.

Mano bandymas parašyti meilės-nemeilės istoriją baigėsi tuo, jog suvokiau, kad darau tai vedamas labai kvailų paskatų. Mečiau rašyti ir grįžau prie apsakymų. Kuo mažiau rašau apie save, tuo geriau tekstams.

*

„Žinot, kai dabar pagalvoju, tai dešimtis metų nieko daugiau nedariau, tik ieškojau minimalių sąlygų kūrybai. Kuo jos geresnės, tuo kūryba lėkštesnė“ (Jurgis Kunčinas, „Kasdien į karą“)

Čia panašiai kaip ir ta daugelio pastebėta taisyklė – kai esi laimingas, nėra noro rašyti.

Žymos: , , , , , ,

Vienas atsakymas to “2013.10.12”

  1. - k Says:

    Prieš kelias dienas aplankiau savo vieno draugo mamą, kuri papasakojo, kad buvo draugės su Tūla. Kvietė į svečius kada, kad nuotraukas parodytų. Baisiai keistas jausmas užplūdo,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: