Lygiosios

Aš labai ištroškęs, o prieš mane ant stalo stovi keturi buteliukai mineralinio vandens. Galėčiau paimti vieną ir atsigerti, niekas manęs čia nemato, bet negaliu. Ne tokiems kaip aš čia paliktas mineralinis vanduo, ir ne tokioms progoms.

Kaskart, kai tenka važiuoti dirbti pas klientus, kankina nežinomybė. Atsiduodi visiškam atsitiktinimui: nežinai, kas tai per klientas, kokie žmonės tave ten sups, ar jie pasistengs tau sudaryti tinkamas ir patogias sąlygas dirbti, ar nuolatos kamantinės kokia dokumentų archyvavimo prasmė – kai kurie jų rodo dokumentus ir klausia, kas čia negerai, kodėl negali likti taip, kaip yra, o išklausę tavo atsakymų pasirauko, pasirauko, ir galiausiai palieka tave ramybėje. Tu toliau dirbi savo darbą, jį apmoka tos įmonės savininkas (-ė). Tu, žinoma, nesi kaltas, kad teiki paslaugą, kurią retai kas įvertina, bet stengiesi nepykti ant tų burnojančių žmonių, kurie kažkodėl bando sutaupyti savo šefo (-ės) pinigus.

Dažniausiai būna, kad gauni laisvą kabinetą, ir ten sau dirbi, arba turi dalintis kabinetu su vienu ar keliais žmonėmis. Tačiau būna ir kitokių atvejų. Neretai pasitaiko, kad tau paskiria visą susirinkimų kambarį, bet būna, kad paskiria ir kokį nors sandėliuką, o kartais tenka padirbėti ir rūsiuose, kuriuose yra šalta ir galima rasti vieną kitą pastipusią žiurkę; vienąkart trise dirbome laidojimo paslaugų centre, buvo išties nauja patirtis – dirbti šalia karstų, laukiančių savo klientų.

Šiandien yra tas kartas, kai darbui paskyrė susirinkimų kambarį. Tai ir sėdžiu čia, žiūriu į tuos mineralinio buteliukus. Jei tik būčiau drąsesnis ar įžūlesnis, ar abiau egocentriškas, nieko nelaukdamas atsidaryčiau vieną mineralinio buteliuką ir kaipmat išgerčiau. Bet ne, man trūksta tos laisvos valios, aš išmokytas pakentėti, kai to daryti neverta (manau tai prasčiokų bruožas – nebūtina kantrybė), todėl ir toliau kenčiu troškulį. Žinau: yra 16:50, tuoj baigsis darbas ir aš iš čia išeisiu, visai šalia esančioje parduotuvėje nusipirksiu atsigerti, ir šita kankynė baigsis.

Kai galiausiai išeinu, taip ir padarau; tik sunku išsirinkti, ką pirkti – sulčių, limonado, giros ar mineralinio vandens. Pasirenku mineralinį vandenį, bet pastebiu ir akciją vienam mėgstamam alui. Kurį laiką galvoju, kad galėčiau nusipirkti, bet po to galvoju o kam gi man pirkti, kodėl aš turiu pirkti? man nereikia pirkti, aš nenoriu gerti, aš gėriau alų penktadienį ir gėriau šeštadienį, aš nenoriu gerti alaus pirmadienį, kodėl aš turiu gerti alų pirmadienį? bet niekas tavęs neverčia gerti alaus pirmadienį, gali pasilikti jį antradieniui, bet pats žinai, kad antradienis man yra sunkiausia diena, nesinori net alaus, žinau žinau, tai galėsi išgerti kurią nors kitą dieną, bet aš noriu apsieiti be alaus šią savaitę, visą šią savaitę? ar tu tuo tikras? tikrai taip, pats prisimink, ką sakė V., o ką sakė V.? leisk priminsiu – kad tu nenori keistis, tau patinka visas tas niūrumas, ir tu patikėjai ja? žinoma.

Alaus neperku. Išeinu į gatvę ir godžiai geriu mineralinį vandenį, tada einu link stotelės. Pikas, Kudirkos stotelėje daug žmonių. Žiūriu į švieslentę, atsigeriu, žiūriu į žmones, atsigeriu. Neturiu nuotaikos važiuoti susispaudęs, todėl pradedu eiti link Žaliojo tilto.

Sustojęs prie perėjos žiūriu į kitoje gatvės pusėje stovintį vaikiną. Jis mūvi ilgus džinsinius šortus ir didelius tamsius akinius, bet viskas nedera – šiandien apsiniaukę ir ne taip jau ir šilta. Užsidega žalia, mes artėjam vienas prie kito, prasilenkiam, o aš žiūriu į kitus žmones, vaikinas jau užmaršty.

Sustojęs prie kitos perėjos matau merginą kitoje gatvės pusėje, prie kitos pėsčiųjų perėjos. Ji su dviračiu, džinsais, paltuku. Laukia, kada jai užsidegs žalia, vis žvalgosi į mūsų perėją. Tokiomis akimirkomis gali pasirodyti, kad besidairantis žmogus žiūri ir į tave, bet tai tik iliuzija. Visgi aš galvoju, kad ji atsisuka pažiūrėti į mane. Galbūt aš jai atrodau kažkur matytas. Labas. Galbūt ir ji man atrodo kažkur matyta. Labas.

Jai užsidega žalia ir ji nuvažiuoja link Baltojo tilto. Man užsidega žalia ir aš einu į priekį. Šmirinėju tarp žmonių Žaliojo tilto stotelėje, jų ten visada daug. Kaip tik pamatau, kad atvažiuoja pustuštis 10 troleibusas, nusprendžiu pavažiuoti su juo iki namų. Stoviu prie vairuotojo kabinos, jam kažkas skambina, jis atsiliepia ir kalbasi. Labai daug keikiasi. Moters vardas Galina. Kažkas susiję su pinigais, giminaičiais. Vairuotojui atrodo, kad giminaičiai nori apgauti Galiną. Man irgi parūpsta Galinos giminaičiai, norėčiau kartu su šiuo vairuotoju įkrėsti proto Galinai, kad ši taptų atidesnė ir neklausytų savo giminaičių; vairuotojas sako, kad jie gali padaryti bet ką, kad tik išviliotų pinigus iš jos – antrinu jam mintyse.

Išlipęs einu į parduotuvę. Tiksliai nežinau, ko reikia, bet argi tai svarbu? Alkoholio skyriuje pamatau mėgstamą vyną. Neseniai V. sakė, kad tu nenori keistis, bet gal tu jau spėjai pasikeisti? argi galėjau spėti? žinoma! juk kasryt atsikėlęs iškart atitrauki užuolaidas, nusišypsai, darbe esi pasitempęs..

Paėmiau siūrelių, duonos.

..kasdien paskambini mamai, stengiesi neteisti žmonių, dažniau tvarkaisi kambarį..

Paėmiau šiukšlių maišų.

..negalvoji apie tą buvusią merginą, išties apie ją negalvoju, galvoji apie kitą merginą, su kuria viskas dar priešaky, tu teisus – šviečiasi graži ateitis.

Gįžau į alkoholio skyrių ir paėmiau butelį vyno. Susimokėjau, pasukau link išėjimo. Praleidau įeiti dvi moteris suknežintomis nosimis. Prie pėsčiųjų perėjos laukiau kada užsidegs žalia ir pagalvojau.

V. buvo teisi.

Aš sukūręs tobulą mechanizmą kaip sustabdyti save nuo bet kokių pokyčių.

Įžengęs į namus išėmiau prekes, vyno butelį padėjau savo kambaryje ant lentynos. Pasakiau, kad nėra čia ko gerti, ir negėriau. Nesakau, kad tai pergalė prieš save, ne, bet ir ne pralaimėjimas, o tai jau šis tas.

Žymos: , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: