tai yra eilėraštis
apie jos šypseną,
apie tai, kaip ji ilgai
valosi dantis,
apie tai, kaip nekantriai
laukiu jos lovoj.
o po visko ji nuslysta,
atsiplėšia nuo mano kūno,
atitrūksta, kažkur išnyksta.
eilėraštis apie jos pėdsakus,
apie tai, kaip guliu sulaikęs kvapą,
tikėdamasis dar kažką išgirsti,
apie tai, kaip prisitraukiu antklodę
ir uodžiu ten įsigėrusį jos kvapą.
šitas tuščias kambarys
veda mane iš proto.
2014/04/29 14:25 |
Povilai, labai gerai