Vasaros muzika

Ką klausydavau vasaromis.

2000 m.

Radijo stotis M-1. Mėgdavau sėdėti fotelyje balkone ir klausytis radijo. Arba vakarais klausytis radijo kambaryje. Nelabai ką pamenu iš tų laikų, tik žinau, kad man patikdavo Skamp ir dar apsiždiaugdavau, kai paleisdavo Mango dainą Būk mano ir Emma Bunton „What Took You So Long? – greičiausiai simpatija šioms dviems dainoms buvo tiesiogiai susijusi su hormonų audromis ;)

2001 m.

Skamp – This Night. Turėjau Skamp kasetę Skempinligė, labai patiko. Po to vieną karštą vasaros dieną, eidamas su mama iš kapinių namo, įsigijau jų ankstesnį albumą Green. Tai paklausiau kelis kartus ir nelabai buvau patenkintas. Bet dabar šis albumas man atrodo geras. Alternatyvus popsas – taip pavadinčiau jame skambančią muziką. Aš jį supratau tik 2005 metais, tuomet labai pamėgau dainą Wiseman (dėl terapinių sumetimų), o po to atradau ir nuostabiąją This Night.

Nelly Furtado – I‘m Like A Bird. Pusė mūsų klasės buvo pas vieną klasiokę sodyboj, ir pati gražiausia klasiokė, ta, kurią visi berniukai buvo įsimylėję iki negalėjimo, pasakė, kad šita Nelly Furtado daina jai graži. Tai, savaime aišku, staiga daina tapo graži ir man, o žiūrėdamas jos vaizdo klipą galvodavau kad su ta klasioke sau dviese leidžiam laiką kokioje nors pievoje. Dar tą savaitgalį toje sodyboje ta pati gražiausia klasiokė pasakė, kad, neva, jei suvalgai smilgą žiūrėdamas į tau patinkantį žmogų, tai jis tave irgi įsimyli. O gal tu jį įsimyli – nepamenu jau tiksliai. Suvalgiau ne vieną smilgą į ją žiūrėdamas ;)

G&G Sindikatas – Tomas. Važiavom su mama ir tėvu į kapines, nes prosenelė buvo neseniai mirusi ir dažnai važiuodavom tvarkyti jos kapo. Per radiją pradėjo groti kažkokią negirdėtą dainą, tekstas buvo tiems laikams visiškai nepriimtinas, todėl iškart patraukė dėmesį. Sukluso net ir mama su tėvu, jie juokėsi iš to „ji lindo, lindo, po manim palindo“, bet galiausiai išjungė dainą per vidurį, nes jau atvažiavom į kapines. Pats niekad taip ir nepirkau to G&G Sindikato albumo, nes baidė per radiją skambėjusi reklama, kuri skelbė: nepilnamečiams asmenims nerekomenduojama. Vasaros viduryje gavau iš vieno kiemo draugo persirašyti kasetę, tai kai perklausiau visą albumą, paklausiau to kiemo draugo: kažin ar ten Vilniuj tikrai tokios niūrios gatvės?

Limp Bizkit – No Sex. Limp Bizkit patiko jau 2000 metais, bet tik 2001 metais gavau muzikinį centrą ir pradėjau rimčiau klausytis muzikos. Turėjau kelis Limp Bizkit kompaktus, bet ypatingai norėjau surasti du pirmuosius. Pamenu, kad vieną kartą būdamas interneto kavinėje nuėjau į hip-hop.lt forumus ir ten parašiau, kad ieškau pirkti Limp Bizkit dviejų pirmų albumų. Po kelių savaičių gavau atsakymą, kad yra žmogus Prienuose, kuris man galėtų parduoti antrąjį albumą Significant Other. Sutarėm, kad jis atvažiuos į Alytų autobusu, aš jam sumokėsiu 10 lt už kompaktą ir dar apmokėsiu kelionės išlaidas (buvo dar +10 lt). Šiek tiek jaudinausi jo laukdamas. Kai galiausiai atvažiavo, paspaudėm rankas, greitai įsimečiau kompaktą į CD grotuvą (patikrinti, ar tikrai veikia), o jis dar paklausė, ar aš su kartu atėjusiu draugu esam Alytaus rėperiai. Atsakėm, kad ne. Nors aš buvau jau vieną sąsiuvinį pusiau repo dainų prirašęs ;) Tai va, o daina No Sex man jaunam atrodė kažkokia labai prasminga ;)

Linkin Park – A Place For My Head. Tada buvo nu metal laikai, ir labai greitai įsižiebė Linkin Park žvaigždė. Aš iš principo laikiau save lojaliu Limp Bizkit fanu, o aplink visi pradėjo tapti Linkin Park gerbėjais. Galiausiai teko pripažinti, kad Linkin Park varo neblogai, kai pats savo sudarinėtuose topuose pastebėjau, kad Linkin Park pradėjau klausyti žymiai dažniau nei Limp Bizkit.

David Usher – Black Black Heart. Kažkokia pop daina, kurią išgirsdavau tuomet tik per Viva kanalą. Į atmintį ji sugrįžo tik prieš metus, kai radau ją visai netikėtai.

2002 m.

Puddle Of Mudd – Blurry. Tą vasarą dar gyvenom su tėvu. Labai patiko šita daina; slapta toliau rašiau pusiau repo dainas ir viską slėpiau rašomojo stalo stalčiuose.

Papa Roach – She Loves Me Not. Vis dar nu metal era. Už širdies griebianti daina, o ir visas albumas Lovehate Tragedy klausėsi labai gerai. Būtent nuo šitos grupės kiemo draugas Tadas pradėjo klausyti tokią muziką kaip ir aš. Dar šita daina primena tai, kad tą vasarą vyko Pasaulio futbolo čempionatas, rungtynes rodydavo pirmoje dienos pusėje dėl didelio laiko skirtumo, o vakare jau su draugais rinkdavomės ir patys žaisdavom futbolą. Ir dar pamenu, kad kasryt man reikėdavo nueiti prie tokio kiosko ir nupirkti šviežią batoną.

Slayer – New Faith. Kai buvau paauglys, mama skaitydavo žurnalą Cosmopolitan. Prisiskaitydavau straipsnių apie tavo O, sekso pozas ir kokia turi būti kosmopolitiška moteris. Viename žurnalo numerių ties muzikos apžvalgomis radau metalo grupės Slayer albumo apžvalgą. Tai tą vasarą užtikęs kažkokį kitą grupės albumą įsigijau ir kurį laiką klausiausi baisių dainų apie mirtį ir kad dievas visų mūsų nekenčia.

2003 m.

H.I.M. – Pretending. Šita grupė suvaidino turbūt vieną svarbiausių vaidmenų kai kurių mano amžiaus merginų gyvenime ;) Tuomet buvo gotų laikai, jų buvo ir Alytuje, o ši grupė vienijo visus tuos jaunus gotus, nes be jos 2000-2003 metai būtų tiesiog neįsivaizduojami. Įdomu tai, kad 2003 metais radijo stoties M-1 Top-40 ši daina vieną sekmadienį pakilo į pirmąją vietą – pasižymėjau tai net sąsiuvinyje; tokį didelį pasididžiavimą dėl grupės jutau. O kažkada vėliau gyvenime draugavau su mergina, kuri pasakojo, kad jos pažįstama yra pažįstama su H.I.M. vokalistu, ir kad tas vokalistas darydavosi penio kaukes, nes ten jam kažkas būdavo nelabai gerai su potencija ;)

Korn – Trash. Su kiemo draugu Tadu atradom Korn tiktai 2003 metais, kai pamatėm vaizdo klipą naujo albumo dainai. Tadas įsigijo jį, o aš – senesnį Issues. Iki šiol tai yra mano mėgstamiausias Korn albumas, nors dabar jų visai neklausau ir iš esmės nesidomiu, ką jie veikia. Daina Trash man įsiminė dėl savo labai niūrios nuotaikos, grubaus teksto ir kad sugebėjo sukelti man kažkokį nepatogumo jausmą.

Endstand – Driven. 2003 metų pavasarį kažkas man pasiūlė užsukti į hardcore.lt ir ten pasiklausyti lietuviškų grupių. Tai aš užsukau ir pradėjau ilgai trukusią pažintį su ne tik Lietuvos, bet aplamai pogrindine muzikos scena. Iš pradžių man ta pogrindinė muzika atrodė kažkokia nerimta, ir tik vasarą, kai rimčiau supratau kas tas undergroundas ir t.t., rimtai susidomėjau hardcore stiliumi. Suomių grupė Endstand buvo viena iš tų pirmųjų grupių, kurios padarė įtaką mano stipriam susižavėjimui būtent hardcore stiliumi, o ne pankroku. Pamenu, kad tą vasarą buvau įsirašęs visokios per hardcore.lt pasiekiamos muzikos į vieną CD, paleisdavau jį garsiai kambaryje, kai visi namiškiai būdavo darbuose, ir šokinėdavau vienas, galbūt net tam tikra prasme pogindavausi, kad ir kaip tai keistai skambėtų. Dar neįpusėjus kompaktui būdavau visas šlapias, po to iškart eidavau po dušu.

Pet Nihil – Klinychiskaja Smert. Alytuje nevyko jokie pogrindiniai koncertai, bet 2003 pavasarį, kaip tik prasidėjus mano pažinčiai su pogrindine muzika, Alytuje įvyko toks gan įdomus renginys, kurio metu grojo Alytaus ir aplinkinių miestų roko grupelės, vyko MC battle‘as, o viską vainikavo piktoka grupė iš Baltarusijos Pet Nihil, dainavusi prieš savo valdžią ir t.t. Tai buvo pirmas mano koncertas, kuriame lankiausi. Patiko labai, nors visa publika buvo reperiai (mačiau daug gražių banglių!).

Deftones – Minerva. Nors Deftones pradėjau klausytis kažkada 2002 metais, ten kažkaip keistai viskas su jais išėjo, nes tik 2003 metais atidžiau jų paklausiau. Pirmasis jų normaliai išklausytas albumas 2003 metų vasarą buvo jų naujausias albumas Deftones. Viskas man jame patiko, iškart ir senesnius albumus pradėjau klausytis. Po to prisižiūrėjau visokių jų koncertų vaizdo įrašų, todėl susidomėjimas grupe nuolatos didėjo. Nuo 2003 metų Deftones tapo pačia svarbiausia grupe, išlieka tokia iki šiol; dainos tiek įsidėję į odą, kad neaišku ar kada nors išbluks. O iš to grupės 2003 metais išleisto albumo dainos Deathblow atsirado ir mano pirmojo tinklaraščio pavadinimas.

2004 m.

Skunk Anansie – She‘s My Heroine. Žaisdavau žaidimą Stonghold ir klausydavau šitą grupę. O šita daina labai daug vaizdinių galvoje sukeldavo.

Coldplay – Yellow. Tą vasarą su draugais susipažinom su mano vienos klasiokės draugėm, mums jos patiko, ir pabaigoje vasaros padarėm rimtą tūsą visi kartu. Gėrėm, šokom, susiporavom visi. Kažkodėl labai daug šokom pagal Foje ir Coldplay. Apkabinęs savo (tuo metu dar tik būsimą) merginą dainavau jai į ausį „look how they shine for you, look how they shine“, o ji sakė, kad mano balsas gražus.

The Doors – My Wild Love. Mėgdavau klausytis šios grupės rytais.

2005 m.

Antimaniax – Entertainment Industries. Nors pankroko niekad labai nemėgau, bet ska man buvo visai ok. Šita austrų grupė užsuko groti į Pivašiūnus, mes ten nuvažiavom, linksmai pasitūsinom, aš pirmą kartą paragavau alaus su medumi, o Audingai suplyšo džinsai; dar man atrodo ridenausi nuo kalnelio, o kažkas tokį vargšą Marių bandė įkišti į konteinerį. Mūsų kompanijai tai buvo geriausia vasara, nes vyko daug koncertų tiek Alytuj, tiek Vilniuj, galų gale net pirmasis Darom festivalis įvyko (tiesa, jame nebuvau).

Explosions In The Sky – A Song For Our Fathers. Mano pažintis su post-rock‘u. Pietų muzika.

Xiu Xiu – Sad Pony Guerilla Girl. Pietų muzika.

Xiu Xiu – I Luv The Valley Oh. Pietų muzika.

Marschak – Ne Byt‘ Chelovekom. Tą vasarą nemažai parindavausi dėl visokių dalykų ir dar daug postringaudavau mažai ką suprasdamas apie anarchistinę visuomenę, o šios grupės tekstai buvo geliantys.

Against Me! – Tonight We‘re Gonna Give It 35%. Against Me! buvo oho kokia super grupė man nuo 2004 metų, ir kai sužinojau, kad jie gros Vilniuje, negalėjau tuo patikėti. Kai pagaliau sulaukiau koncerto, grupė manęs nenuvylė, o po koncerto dar šiek tiek su būgnininku pabendravom. Anuomet tai atrodė unikali grupė, kuri sugebėjo vienu metu dainuoti apie pankroko reikalus ir žmonių santykius.

At The Drive-In – Non-Zero Possibility. Klausydavausi šios grupės žaisdamas Lineage 2 rugpjūčio menėsį.

2006 m.

Amanda Woodward – La Malade Maquerelle. Nuostabūs prancūzai su labai gražiu vokalistu ;)

Bear Vs. Shark – Ma Jolie. Albumas „Right Now, You’re in the Best of Hands. And If Something Isn’t Quite Right, Your Doctor Will Know in a Hurry“ yra vienas pozityviausių albumų, kuriuos kada nors esu klausęsis. Kartą mane, einantį linksmai nusiteikusį ir klausantį šios grupės, užkalbino Jehovos liudytojos. Jos pasakė, kad tai dievas man siunčia tokią gerą nuotaiką. Atsakiau, kad ne ;)

2007 m.

Justin Timberlake – Lovestoned/I Think She Knows Interlude. Kai atsikrausčiau į Vilnių, pirmą kartą išvydau lietuvišką MTV. Nežinau, kodėl šita daina man patiko. Tą vasarą buvau svetimas pats sau.

Sepultura – Burried Words. Grupė kaip tik grojo Lietuvoje tą vasarą, bet jų koncertą iškeičiau į savo hardcore‘o meilių Defdump koncertą Šiauliuose. Klausydavau Sepulturos važiuodamas į darbą, kuris buvo už Savanorių pr. žiedo.

Deftones – Pink Maggit. Tą vasarą dirbau spintų gamykloje. Buvo karšta, purvina, pusė kolegų buvo geriantys. Tuo metu taupiau pinigus elektrinei gitarai, dienų dienas mintyse sukdavau šitos Deftones dainos tabulatūrą, buvau ją išmokęs mintinai:

pink maggit

Defdump – The Perfect Moment. Tranzavau į Šiaulius, vežė girtas vairuotojas, siūlė pinigų (kažkodėl atsisakiau), po to sakė, kad mato manyje menininką ir siūlė įsivesti Arinos telefono numerį į savo telefoną ;) Vos Defdump pradėjo groti, iškart dingo elektra, bet viskas buvo sutvarkyta, todėl tragedijos pavyko išvengti. Koncertas buvo nuostabus, prakaitas bėgo upeliais, grupė grojo daug senų dainų (ir iš mano pamėgto Circle‘s Closing EP), išrėkiau visą balsą. Nakvojau koncerto vietoj ant miegmaišio ir ištranzavau atgal į Vilnių.

Gorillaz – El Mañana. Sunkūs laikai. He got mad, tiresome.

2008 m.

Nick Cave And The Bad Seeds – There She Goes, My Beautiful World. Pasileisdavau šitą dainą po kiekvieno išlaikyto egzamino. Tikras energijos užtaisas!

Lack – Watchmen. Dar viena mano super grupė, girdėjau tą vasarą juos Latvijoje vykusiame festivalyje Zvera. Kai jie grojo, buvau jau pagavęs kablį, todėl vis gėriau alų, dainavau, džiaugiausi, kad gyvai jie skamba sunkiau nei paskutiniame savo albume, bučiavau G. iš visos tos euforijos..

Bu-By – Turku Mars. Alytiškių grupė. 2007-2008 metais girdėjau ją tiek kartų, kiek jokios kitos grupės negirdėjau. Vis dar gaila, kad jau nebegroja, ir neatrodo, kad yra vilčių, jog kada nors gros.

Zhiurkes – Neganda. Tą vasarą kaip niekad dažnai ir šitą grupę girdėjau. Negaliu sakyti, kad visada labai patikdavo, bet šita daina buvo tikrai kieta. Grupė primena tos vasaros pankroko stovyklą Multicore Trash Camp. Ten praleidau keturias ar penkias dienas, tokio chilinimo nei anksčiau, nei vėliau nesu patyręs; o penktadienį, kai jau turėjo prasidėti mažas festivalis, nutariau grįžti į Vilnių, nes supratau, kad labai pasiilgau G.

Orchid – Tigers. Senesnių laikų simpatija. Vieną kartą nuėjau į XI20, ten grojo kažkokios grupės ir turėjo distro. Radau ten kelis Orchid vinilus, nusipirkau oranžinį. Po to grįžęs pažadinau draugę, rodžiau jai tą oranžinį viliną, ji apsimiegojusi sakė gražu. Who let the tigers out to kill all the lovers?

Beatsteaks – Cut Off The Top. 2008 metų vasarą kelias savaites praleidau Alytuje, daug važinėjausi savo senu dviračiu. Kiekvieną vakarą, važiuodamas namo, leisdavausi sveikatingumo taku žemyn, nerdavau į Žuvinto gatvę ir tada greitai leisdavausi žemyn, o ausinuke visada skambėdavo ši daina.

2009 m.

Arctic Monkeys – This House Is A Circus. Močiutė pateko į avariją, kasdien du kartus eidavau pėsčias į ligoninę (vėliau – reabilitaciją) jos aplankyti, nunešti valgyti ar tiesiog pabūti kartu. Buvo karšta vasara, eidamas per tą karštį pirmyn-atgal beveik visada klausydavausi antrojo Arctic Monkeys albumo Favourite Worst Nightmare. Po to mirė diedukas.

Jamie Woon – Wayfaring Stranger (Burial Mix). Tą vasarą susipažinau su dubstepu, nes buvo jo banga ir abejingas jam likti negalėjai. Burial albumas Untrue buvo nuostabus, kažkas tiesiog dieviško karštomis vasaros dienomis. Gaila, kad 98% likusio dubstepo buvo nesąmoningas šūdas. Dažnai gerdavau sultinį ir žaisdavau kompiuterinį žaidimą Pharaoh, klausydamasis Burial.

Eleven Tigers – Stableface. Lietuvaitis, kūręs dubstep/whatever. Nuostabi daina, gaila, kad nebekuria muzikos toliau.

2010 m.

Imperial China – All That Is Solid. Karšta vasara Vilniuje, studentų bendrabutyje. Dirbau puse etato nuo 13h iki 17h. Bendrabučio sienos būdavo įkaitę nuo visą dieną plieskiančios saulės, atvėsdavo tik vakare.

Mount Kimbie – Before I Move Off. Visas albumas Crooks & Lovers tą vasarą buvo daugiausiai klausomas, kažkas išties nuostabaus. Džiaugiuosi, kad išgirdau grupę gyvai 2014 metų gegužę Vilniuje.

2011 m.

Nelly Furtado – Shit On The Radio (Remember The Days). Baigtas universitetas, išsikraustyta iš bendrabučio, tai galima ir pop muzikos ;) Primena tą nerūpestingą vasarą, kai eiti į darbą pagiriotam neatrodė gėdinga.

Kvelertak – Blodtorst. Visiškai kieti norvegai, kuriuos mačiau gyvai Varšuvoje, kai su kompanija išvažiavom pasiklausyti Deftones.

Fink – Berlin Sunrise. Liūdna daina be jokios vilties, primenanti visą tą keistą susižavėjimą Kasia iš Varšuvos.

John Frusciante – Song To The Siren. Raminanti daina po tos pačios keistos nakties Varšuvoje.

2012 m.

Turboreanimacija – Aš Nekenčiu Radijo Stočių (Remix). Komandiruotė į gimtąjį Alytų. Sėdžiu vienas kabinete, klausau Turboreanimacijos, niekam nerūpiu, niekas nekiša pas mane nosies. Puiki komandiruotė. Kartais pietų pertraukos metu išeidavau į centrą, nusipirkdavau ledų ar kolos ir taip sau tiesiog sėdėdavau centriniam parke.

The Smashing Pumpkins – Stand Inside Your Love. Ta pati komandiruotė.

Baths – Lovely Bloodflow. Mėgdavau klausytis darbe, kai skaičiavau dienas iki festivalio Satta Outside.

Cloud Boat – Bastion. Tikras perlas. Daina, atspari laikui dėl savo emocinio užtaiso ir (lyg ir) suprantamų žodžių. Tą pačią vasarą girdėjau grupę gyvai festivalyje Satta Outside.

2013 m.

The Black Keys – Little Black Submarines. Kambariokas supažindino su šita grupe. Labai gerai padarė.

Foghat – Slow Ride. Primena festivalio Positivus laukimą ir linksmą kelionę į ten ;) Dainą išgirdau žiūrėdamas filmą Dazed & Confused.

Sigur Ros – Varúð. Nuostabi daina, girdėta gyvai festivalyje Positivus.

Depeche Mode – I Feel You. Niekada nebuvau jų didis gerbėjas, bet koncerto nesinorėjo praleisti. Šita daina jų koncerte Vilniuje nuskambėjo tiesiog nuostabiai.

Pearl Jam – Elderly Woman Behind The Counter In A Small Town. Visada primena sugrįžimą daugiau nei kelioms dienoms į Alytų vasarą. Small town predicts my fate.

Žymos: , , , , , , ,

2 atsakymai to “Vasaros muzika”

  1. *liu Says:

    Kiek daug puikių dainų priminei, ypač nuo 2001 iki 2009. :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: