Perfect Blue (ištrauka #2)

Saulė apėjo namą ir pradėjo šviesti pro miegamojo langą. Mažytė Liu prisimerkia, pasisuka į mane ir sako:

– Turbūt jau laikas keltis.

Iš tiesų – laikrodis rodo 13 valandą. Net nepajutau kaip greitai praėjo laikas. Ji turi savybę mane priversti užmiršti laiką, tai kažkas naujo. Būdamas su ja prarandu laiko nuovoką, galiu valandų valandas praleisti žiūrėdamas į ją, glostydamas jos rankas, kaklą, šnekėdamas visokiausius niekus į jos mažytes ausis, galiu valandų valandas praleisti leisdamasis būti apvytas jos kojomis ; arba kartais žaidžiame tokį žaidimą – ji vaidina, kad užpyko, atsuka man nugarą, ir tada aš švelniai beldžiuosi į jos nugarą, ji sako kas ten?, aš sakau čia aš, užsigavusiu balsu ji klausia ar atėjai atsiprašyti?, aš kurį laiką tyliu kaip kad tyli prasikaltę žmonės, o po to sakau ne, atėjau, nes pasiilgau tavo akių, ir ji tada pradeda juoktis, atsisuka į mane, prikiša pirštą man prie smilkinio ir sukdama pirštą sako tu toks durnelis, na kas gi taip kalba su merginomis? Galėjai bent ilgiau vaidinti prasikaltusį. 

Ir šypsomės abu bučiuodamiesi.

Kažkur tarp šitų šypsenų, tarp šito juoko, tarp jos žalsvų akių ir to užburiančio vaizdo, kai saulės šviesa krenta ant jos veido ir jos veidas nušvinta naujai, aš pajuntu neaiškų jausmą – tokią tarsi pilnatvę, tarsi amžinybę. Ir kai mes vėliau prisėdam ant lovos krašto ir valgom sriubą, stebėdami kaip žaidžia vaikai už lango, aš galvoju, kad niekada anksčiau neįsivaizdavau, jog tokie dalykai kaip sriubos valgymas kartu ir žiūrėjimas pro langą man gali taip patikti. Su ja kasdienybė atrodo visai kitokia – tikras stebuklas, nematomas svetimo žmogaus akims.

– Ar tu nori vaikų? – klausia ji.

– Kada nors – taip. Manau galėčiau būti neblogas tėtis.

– Kodėl taip manai?

– Nes su tavimi jaučiuosi galintis būti pats geriausias.

Mažytė Liu pakšteli man į skruostą, o po to sako:

– Valgyk sriubą, atauš.

Žymos: , , , , , ,

3 atsakymai to “Perfect Blue (ištrauka #2)”

  1. dantų pasta Says:

    Ak… tiesiog nuostabu :)

  2. Aurelija Says:

    Labai jausmingas ir gražus įrašas. Labai vaizdžiai moki aprašyti. Tikrai galėtum parašyti ne vieną knygą, t.y. romaną.

  3. akvilesat Says:

    Labai jautru ir trapu, bet tuo pačiu ir taip stipru ir tikra, kad neapsisprendžiu, ko tavo žodžiuose daugiau-trapumo ar tvirtumo. Žinau tik viena:rašai nuostabiai, o tavo žodžiai pasiekia širdį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: