Pavėluota pažintis

Mes šiek tiek jau susipažinom.

Aš sužinojau, kad moterų veiduose man patinka ne tik didelės akys, bet ir ryškesni skruostai, o svarbiausia – kad veidas yra seksualiausias dalykas. Būtent veidas, ir ne kojos, liemuo, kaklas, užpakalis ar krūtys. Veidas yra ta magija, kuri mane užburia.

Sužinojau, kad bendraudamas su merginomis vienas iš jų noriu paliesti, kitų nenoriu, o dar su kitomis bijau fizinio kontakto, nes su jomis jaučiuosi neužtikrintas savimi. Su tomis, kurias noriu paliesti, mane jaudina kalbėjimas į ausį, laikant uždėjus ranką ant jų liemens; ir nesvarbu, kad aplink daug žmonių ir garsiai groja muzika.

Sužinojau, kad kai kurioms merginoms negaliu žiūrėti į akis. Tai tos, kurios labai traukia. Bijau jas įsižiūrėti, nes niekas kita manęs taip nepririša kaip moters veidas.

Sužinojau, kad kartais, kai dėl nesuprantamų priežasčių jaučiuosi užtikrintas, leidžiu sau elgtis šaltai, nerodau dėmesio ir išvis neatrodau susidomėjęs mergina, nors puikiai suprantu, kad ji mane domina. Ar aš taip elgiuosi tyčia, tarsi bandydamas laimėti kažkiek laiko, nes vis tiek puikiai žinau, kad galiausiai ta mergina užvaldys mano mintis?

Dar sužinojau, kad fizinis artumas su kitu žmogumi leidžia man nuoširdžiau kalbėti. Gulėdamas šalia jos, galiu atsakyti į bet kokį klausimą, net nesusimąstau apie atsakymų pasekmes, tiesiog imu ir sakau be didesnių išvedžiojimų ar pagražinimų.

Ir sužinojau, kad vis dar esu linkęs suteikti daug progų, per daug progų merginai, su kuria nuobodu kalbėtis. Galiausiai suprantu, kad švaistau laiką veltui, nes vien grožio neužtenka, ir pradedu pykti ant savęs.

O kai tvarkydamas senus stalčius radau kadaise segėtą grandinėlę su kryžiumi, tik dabar supratau, kad nustojau ją segėti tuo metu, kai atsidaviau savo instinktyviai pusei ir mano gyvenime prasidėjo tikra velniava. Bet ta velniava man slapta patiko, ar ne? Patiko. Todėl dabar po tiek laiko vėl užsisegu grandinėlę ant kaklo. Aš jau nebenoriu desperatiškai stengtis būti geru vyru, dabar man tiesiog norisi būti laimingu.

Žymos: , , , , , ,

3 atsakymai to “Pavėluota pažintis”

  1. zongliere Says:

    o ar be moterų savęs nebeatpažįsti?

  2. Vygintas Varnas Says:

    Jei moterys neturėtų veido, tai nebūtų jose ten į ka žiūrėti.

    Kai kartais žiūri į veidą ilgai, jis pasidaro gražus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: