Prieš šventes

Stovėdamas parduotuvės eilėje prie kasos, stebiu žmones, stovinčius prie kitos kasos. Kažkas perka cigaretes, kažkas moka už paslaugas, vaikinas prašo bilietų į koncertą. Po to ten prieina mergina, ji verkia. Valosi akis, šluostosi ranka nosį; didelis auksinis papuošalas kabo jai ant kaklo. Kai ji išsitraukia telefoną, matosi, kad jai dreba rankos. Eilė, kurioje ji stovi, visiškai nejuda, nes kasininkė kažkur išėjo. Ji vis dairosi, šluostosi ašaras, bando kažkam skambinti, bet, atrodo, niekas neatsiliepia, todėl ji iš naujo nuleidžia telefoną ir vėl prideda prie ausies. Atrodo, jog verkianti mergina neramina šalia jos fejerverkus pardavinėjantį vyrą, nes jis vis žiūri į ją, nusisuka, bet greitai ir vėl pradeda ją stebėti, o jo veide – ne nuostaba ar sutrikimas, bet susierzinimas.

Verkiantis žmogus vidury dienos parduotuvėje yra visiems nemalonus reginys.

– – –

Taiklus straipsnis apie tai, kodėl moterys palieka mylimus vyrus.

– – –

Klausydamas jos galvoju kas yra su manimi negerai, kad man žmonės vis išsikalba? Ar aš kažkaip juos išprovokuoju? Kodėl mane traukia tragikomiškos istorijos? Ar aš taip kaupiu medžiagą rašymui?

Ar aš jau paverčiau save personažu?

– – –

Po to nutiko keistas dalykas. Važiuodamas troleibusu prisiminiau, kad jau seniai naudojausi Instagram programa. Įjungiau, pradėjau žiūrėti kas ką ten yra įkėlę, ir tada radau tokią pažįstamos nuotrauką. Joje buvo ranka tarp pagalvių, ranka maždaug nuo alkūnės iki pirštų, bet visi pirštai paslėpti po pagalve, matėsi tik nykštys. Toje nuotraukoje viskas buvo labai gražu: pagalvių raštas, spalvos, ta ranka ir pirštas. Tokia estetikos viršūnė, ne kitaip.

Jau seniau žinojau, kad mane jaudina moterų rankos ir pirštai, bet kad sujaudintų nuotrauka – to dar nebuvo.

Jeigu būna akių modeliai, tai turėtų būti ir rankų modeliai, taip?

– – –

Pirmasis šventinis susiėjimas naujame darbe. Mūsų maždaug dvylika, atsisėdu tarp dėstytojos ir dėstytojo. Jie vis kartais į mane atsisuka, pažiūri, po to pradeda abu kalbėtis per mane – atsilošiu, kad netrukdyčiau. Vėliau dėstytoja rūpinasi, kad valgyčiau, taigi paimu dar vieną mandariną. Iš viso jau suvalgiau du mandarinus, tris sūrias lazdeles, du zefyrus, išgėriau raudono vyno taurę – o dar tik 15 minučių praėjo. Bet kad nieko kito nebelieka.

Prisiminiau savo pirmąjį šventinį susiėjimą savo senajame darbe. Tada buvo kažkieno gimtadienis, sėdėjome irgi apie 12 žmonių viename nedideliame kabinete. Gavau torto ir sulčių, moterys kalbėjo apie patiekalų receptus, tortą valgiau labai lėtai, kad tai ilgiau užtruktų. Tame darbe praleidau penkerius su puse metų, ir moterys ten visada kalbėdavo apie patiekalų receptus, nors kažkada, gal 2012 metais, prisidėjo tema apie sporto klubų lankymą.

Dabar gi jie kalba kitus dalykus, net apie futbolą! Ir daugumą sudaro vyrai, moterų vos trys. Galvoju kiek aš čia užsibūsiu, ar įprasiu prie šitų žmonių tiek, kad pats laisvai jausdamasis galėčiau užvesti pokalbius?

– – –

Kūčių diena su mama virtuvėje.

Man patikėta viską supjaustyti. Kai baigiu, mama sako: šįkart labai gražiai viską supjaustei.

Galvoju: tai tik todėl, kad pjausčiau visai ne taip, kaip mane visada mokei, o kaip man pačiam patogiau.

Žymos: , , , , , , , ,

2 atsakymai to “Prieš šventes”

  1. y23b6 Says:

    Yra tokia QOTSA daina apie rankų modelius, vadinasi I Was a Teenage Hand Model.

  2. Greta Says:

    Straipsnis ne tik taiklus, bet ir labai gražus. Galėtų kasdien per žinias paskaityti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: