Svetimas

Pražudytas gobšumo. Sapnai ir toliau nesiliauja, ir visi tarsi pagal trilerių scenarijus būtų parašyti. O vienas sapnas labai priminė Debesų atlasą – sapnavau, kad esu ir blogietis, ir gerietis, ir kad gyvenu skirtingose aplinkose (JAV pilietinis karas, carinė Rusija, britų saugumo būstinė, Lietuvos nepriklausomybės laikų mafija), o gyvendamas tai kenkiu, tai padedu. Finalinė scena – bandydamas išgelbėti per gyvenimą neteisėtai sukauptus turtus, žūvu ant manęs užvirtus vagonui su visu mano auksu.

Nepamenu, kad kada nors anksčiau gyvenime būčiau tiek daug sapnavęs. Gerai, kad sapnai dabar vis dažniau nelieka atmintyje, nes artėjant rytui dažnai nubundu, praėjusio sapno motyvą pamenu, bet detalių – nebe. Tada pakeičiu kūno padėtį ir vėl pradedu regėti kitą sapną – ir taip tris-keturis kartus paryčiais, kol suskamba žadintuvas.

Įtampa Kaune. Prieš kelias savaites operavo mamą, dabar laukiam tyrimo rezultatų. Nors mamą kartą jau operavo, bet šįkart viskas kažkaip niūriau, net nenoriu prisiminti likusių paskutinių dienų iki operacijos. Jaučiausi kaip niekad pažeidžiamas, nors galbūt taip pat jaučiausi ir kai mamą operavo pirmąjį kartą, tik dabar tie prisiminimai nublankę. Visas nerimas dėl mamos išvirto į tai, kad ėmiausi visokių dalykų, kurių šiaip nemoku ir turbūt nesiimčiau, o tai išėjo visai į gera. Ir dabar, net praėjus kelioms savaitėms po operacijos, aš vis dar esu darbingas, nors iš to kartais nieko ir neišeina (pvz. vakar praleidau gal 7 valandas prie Linuxų, o rezultatas atvirkščias tikslui – ne tai, kad viena programa neveikia, bet ir išvis garsas dingo).

Skyrybos. Po to išsikraustė Kęstas, su kuriuo šiame bute gyvenau maždaug 5 metus. Vietoj jo atsikraustė mergina, alytiškė, mes šiek tiek buvom pažįstami. Pirmomis dienomis be Kęsto jaučiausi tarsi pats butas būtų visiškai pasikeitęs – toks jausmas, kad turėjau iš naujo prie jo prirasti. Bet pripratau. Ir tapau tvarkingesnis. Išmokau netgi gaminti naują patiekalą.

O mergina turi šuniuką, tiksliau – kalytę. Daviau šuniui du kartus dešros ir kartą koldūną, bet vis tiek kaskart, kai įžengiu pro duris bute esant merginai, šuo suloja, taip parodydamas, kad saugo savo šeimininkę. Dėl to man nė kiek neskauda, aš irgi mėgstu saugoti ar rūpintis, jei tik turiu kuo.

Iš tiesų Kęsto išsikraustyme nėra tragedijos, nes su jo išsikraustymu turėjau užtektinai laiko susitaikyti, o ir šiaip jau gerus metus ar pusantrų buvo aišku, kad tai yra neišvengiama, ir net pats jo vis klausdavau ar jam jau ne laikas būtų išsikraustyti ir pradėti gyventi kartu su mergina.

Drakonai, elfai ir kiti nesusipratimai. Pradėjęs skaityti A. Sapkowski „Raganiaus“ seriją pats ėmiau kurti fantasy istoriją. Dabar vis grįžtu prie jos, redaguoju to fantasy pasaulio mitą, veikėjų vardus, miestų pavadinimus, vietoves, parašau vieną-kitą etiudą, sukūriau visą žemėlapį. Kartais pasakoju apie savo fantasy sumanymą draugams ar pažįstamiems: pasakojant lengviau išgirsti prastas istorijos vietas, o ir žmonės pasako savo nuomonę. Sunkiausia buvo išrinkti pagrindinio veikėjo vardą: po ilgų svarstymų apsistojau ties Garetu (Gareth), bet Rū. sakė, kad ne, blogai tas Garetas, tai po kiek laiko radau kitą – Kenetas (Kenneth), ir Rū. sakė ok, šitas gerai. Vardai man svarbūs, o pagrindinio veikėjo vardas – dar svarbesnis; o kad jau man neišeina negalvoti apie ateitį, tai pamažu galvoju ir kaip galėtų vadintis pati istorija.

Žymos: , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: