Senstančios

Kai augi, kitų žmonių amžių vertini labai abstrakčiai.

Tavo kartos vaikai yra tiesiog „vaikai“. Vyresnės kartos kiemo vaikai yra apibrėžiami kaip „kiemo didžiuliai“. Tavo seneliai ir visi, kas į juos panašūs, yra seni žmonės, nors tu nelabai suvoki ką reiškia senatvė, kai sendami jie ima ir numiršta. O sunkiausia suvokti tėvų amžių – tau artimiausi žmonės praleidžia tiek laiko šalia, jog tu nesugebi pamatyti kaip jie sensta.

Augdamas gyvenau su mama. Mama visada buvo vienoda, nesikeičianti – ir dabar, norėdamas aprašyti jos išvaizdą, supratau, kad vieninteliai dalykai, kurie man iškyla atmintyje galvojant apie mamos išvaizdą yra didelės akys ir tamsūs plaukai. Tai dalykai, kurie niekada nesikeitė; geriau pagalvojęs turėčiau parašyti, jog jos figūra taip pat nesikeitė – ji nei priaugdavo, nei numesdavo svorio.

Niekad nepagalvojau, kad mama sensta. Kad einant laikui, man augant, ji sensta. Ji niekada neatrodė senstanti, ji tiesiog buvo mano mama, ir tiek.

Jos miegamajame, rėmelyje prie veidrodžio yra mūsų nuotrauka, daryta kažkokioje foto studijoje. Joje aš sėdžiu jai ant kelių, o ji įsitaisiusi pintame krėsle. Aš dėviu marškinėlius be rankovių su Tomu ir Džeriu, mama – kažkokią tamsiai raudoną palaidinę. Mano veidą puošia dvi pieninių dantų eilės, o mamos veidas atrodo pavargęs, nuotraukoje mama atrodo senesnė nei tada, kai baigiau mokyklą.

Kartą paklausiau mamos apie tą nuotrauką, kodėl ji tokia pavargusi atrodo. Ji, žinoma, neprisiminė. Vėliau tą patį nuovargį pastebėjau ir kitose nuotraukose, ypač iš laikotarpio, kuomet mano tėvai bandė sugyventi kartu. Tose nuotraukose, kurios apima maždaug 2 metų laikotarpį, mama atrodo dar labiau pavargus, išsekus.

Kartą paklausiau mamos apie vėlesnes nuotraukas, kodėl ji tokia išsekusi atrodo. Ji nesuprato, apie ką aš kalbu, todėl turėjau parodyti tas nuotraukas jai pačiai. Jas apžiūrėjusi linktelėjo galvą, sako tikrai atrodžiau prastai. O tada užvertė nuotrauką ir pasakė, jog gyvenimas kartu su tėvu turėjo savo kainą.

Nuotraukose, kurios seka po išsiskyrimo su tėvu, mama užfiksuota daug gražesnė, o vėliau, maždaug per paskutinius mano metus mokykloje ir po jos baigimo mama atrodo brandi, graži moteris. Sunku, aišku, įvertinti savo motinos grožį, bet aš manau, kad suprantu tuos vyrus, kurie dėl jos vienu ar kitu metu pamesdavo galvą – suprantu ir užjaučiu.

Niekada negalvojau, jog mano motina sensta, ir pirmą kartą tai pastebėjau per jos penkiasdešimties metų jubiliejų. Tai įvyko svečiams renkantis, kuomet jie visi mamai teikė gėles ir dovanas, o ji jas priiminėjo. Filmuodamas viską iš šono, pirmą kartą pagalvojau, jog mano mama senstelėjo. Dabar, kai galvoju, net nežinau, kodėl tada taip pagalvojau, bet nuo to laiko kaskart grįžęs namo vis surandu įrodymų, jog mama tikrai sensta. Pats tvirčiausias įrodymas – vieną kartą išvysta žilų plaukų sruoga. Kai ją išvydau, ilgai įsistebeilijau, nes mamai nuo seno dažant plaukus niekad nebuvau matęs, kad mama turėtų žilų plaukų. Taip pat kartais pagalvoju, kad mama pamažu pilnėja ir tuo visai nesirūpina. O be visų išorinių dalykų, ji tampa vis konservatyvesnė, ir dabar tik su šypsena galiu prisiminti, kai mama, man būnant paaugliu, kartais karštais puldavo ginti rūkančias moteris, nors pati nerūkė ir net smerkė (?) rūkymą.

Kai supratau, kad motina sensta, tada pradėjau ir kitų moterų amžių pastebėti.

Kurį laiką dirbant senajame darbe neatsistebėdavau kolege R. Ji buvo turbūt kiečiausia mano sutikta pardavimų vadybininkė, maždaug mano mamos metų, kuri gyveno neva nesirūpindama ką apie ją galvoja kiti, buvo pakvaišusi dėl batų ir visada atrodydavo gerai. Bet po kurio laiko, važinėjant su ja pas klientus, klausydamas jos kalbų apie jos draugą, supratau, kad ji irgi stengiasi. Stengiasi nesenti, išlikti moteriška, graži, stengiasi žavėti kitus vyrus, norėdama gauti trumpalaikį dėmesį – tiesiog tam, kad pasijustų moterimi, pasijustų turinti galią vyrams.

Vieną dieną mums kartu pietaujant ji paklausė, kiek metų jai duočiau, ir aš pasakiau, kad ji neturėtų rūpintis dėl amžiaus, kad ji atrodo gerai, nors tuo pačiu metu kelis kartus vis žvilgtelėjau į jos rankas, tarsi norėdamas įsitikinti ką pats apie jos amžių manau.

Rankos išduoda moteris.

Tiek ji, tiek aš žinojom, kad ji sensta.

Tą patį vakarą, kai apsistosim nakvynės namuose, ji išsitrauks džinsus, odinę striukę ir gražius batus ir išvyks aplankyti vyro į ligoninę, kurioje jis dirbs. Ten, neradusi jo, sukels tikrą sąmyšį, primygtinai reikalaudama pakviesti jį greičiau. Kai jos paklaus, kas ji tokia ir kodėl jai taip skubu pamatyti būtent tą gydytoją, ji išdidžiai pasakys – nes jis mano vyras.

Kaskart, kai pagalvoju apie šią sceną, nusišypsau.

Svarbiausia nesusitaikyti su senėjimu.

Žymos: , , , , , ,

3 atsakymai to “Senstančios”

  1. Aurelija Says:

    Labai gilus įrašas. Panašiai ir aš galvoju ir jau gal kokie penki metai, kai pati įkopiau į 30 skaičių ir metams bėgant vis dažniau ir dažniau galvodavau apie senatvę. skaudžiausia tai, kad laikui bėgant matai, kaip netenki artimųjų… tada pagalvoji, kad vieną dieną ir Tu išeisi… Labai norėčiau atsukti laiką atgal, kad man dabar būtų 25 metai :)

  2. fragmentiska Says:

    O man liūdna, kad trisdešimtmetės moterys jaučiasi senstančiomis. Net ne trisdešimtmetės – kai kurios nė nesulaukusios sulaukusios dvidešimt penkerių ima bijoti pokyčių veide. Kalbėdamasi su vyrais tokios tendencijos niekada nepastebėjau.
    (Čia apie Aurelijos komentarą)

  3. Aurelija Says:

    Jeigu Jūs apie mano komentaro turinį, tai išduosiu jums viešą paslaptį :) Iš veido man visi duoda apie 25 metus, tad aš visiškai negalvoju apie tai, kad artėja man veido pakitimai: raukšlės, odos suminkštėjimas ir pan. Tų pakitimų aš nebijau, tiesiog didėjantis metų skaičius širdį nemalonina, nes žinau, kad maždaug tokiam ir tokiam amžiuje ir aš išeisiu, taip, kaip išėjo mano artimieji žmonės, kurie buvo perkopę 50 ir net 45 metus. Žinojimas, kad mirsiu labiau gązdina, nei žinojimas, kad ant veido pasirodys senatvinės raukšlelės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s


%d bloggers like this: