Filmai (2)

The Lobster (2015 m.)

Tikras perlas.

Įsivaizduok visuomenę, kurioje niekas negali gyventi vienas. Ir jei tu staiga lieki vienas (miršta tavo antra pusė ar tu esi paliekamas), patenki į specialų viešbutį, kuriame apgyendinti vieniši žmonės turi tam tikrą dienų limitą, per kurį turi surasti sau antrą pusę ir su ja tapti pora. Jeigu jiems nepavyks, tada yra paverčiami į kokį nors gyvūną ir nužudomi.

Tokią visuomenę sunku įsivaizduoti, ir pradėjus žiūrėti filmą labai priimti filmo pasaulio primetamas taisykles. Atrodo, kad tokia visuomenė ir jos savitos taisyklės yra neįmanomos. O daugiau painiavos prasideda, kuomet parodoma alternatyva tokiai visuomenei – iš viešbučio pagėbusių žmonių, gyvenančių miškuose ir draudžiančių bet kokius santykius, grupė. Čia už flirtą, bučinį ar seksą tarp dviejų žmonių baudžiama fizinėmis bausmėmis, ir supjaustytos lūpos tėra švelniausia bausmė.

Šį filmą buvo sunku žiūrėti. Tai tiesiog nepatogus kinas, nes man visą laiką norėjosi, kad viskas gražiai baigtųsi, kad kažkaip viskas čia imtų ir išsispręstų, ir visi gyventų ilgai ir laimingai. Bet tai ne toks filmas, kuriame laimė kaip toks dalykas išvis galimas – bent jau žiūrovo akimis.

***

Valhalla Rising (2009 m.)

Esu matęs įvairių filmų, kuriuose daug smurto, bet šitas buvo kažkoks itin slegiantis. Čia kirvis perskelia galvą pusiau, žmogaus galva suknežinama akmenimis, ir t.t, ir pan. Bet labiau nei smurtas slegia sunki atmosfera. Pagrindinis veikėjas, neištariantis nei žodžio, yra paimtas vergu ir turi už savo būvį kovoti iki mirties su kitais vergais. Viskas vyksta neapibrėžtoje žemėje, kurioje neaišku kas valdo ir kas tai per vieta išvis. Kalnai, ūkanos, nesibaigiantis rūkas, žvarbus vėjas, ir purvas, purvas, purvas.

Paliko didelį įspūdį, bet antrą kartą žiūrėti nenorėčiau. Nežinau, su kokiu filmu galėčiau jį palyginti.

***

Blue Ruin (2013 m.)

Tai tarsi idiliška istorija apie benamį, kuris gyvena suklerusiame automobilyje, valgio ieško konteineriuose, o išsimaudęs jūroje grįžta į automobilį ir vakare skaito knygą prieš miegą. Jis niekam nekenkia ir niekam netrukdo. Bet vieną dieną jį aplanko policija ir praneša, kad tuoj į laisvę bus paleistas jo tėvų žudikas. Štai čia prasideda benamio perversmas – jis nusiskuta, susitvarko, įsigyja pistoletą, užveda automobilį ir patraukia keršyti savo tėvų žudikui. Kadangi jis nėra tas, kuriam įprasta žudyti, tai priverda daug košės, kuri atsisuko prieš jį ir jo sesers šeimą. Kuo labiau jis bando ištaisyti situaciją, tuo daugiau košės priverda.

Labai blankus filmas, nors, atrodo, kad scenarijaus idėja ir gera. Bet palieka prėską skonį burnoje, nes peržiūrėjęs jį lieki be jokių minčių. Dar vienas filmas, rodantis daug absurdiško smurto, ir tiek.

Žymos: , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: