Liepa (2)

Baisus dalykas, kuris nutiko festivalyje Devilstone 2016 – vieną naktį buvau blaivus. Pamačiau iš šono visą tą chaosą, girtus žmones, agresijos proveržį. Festivaliai yra legali degradacija, o pats žodis „festivalis“ pateisina viską, kas jame nutinka. Be to, kai kurie dalykai, vykstantys festivaliuose, sveiku protu net negali būti paaiškinti – juos supranta tik tie, kurie buvo festivalio dalimi.

Savęs neteisinu.

***

Sėdint ant lieptelio prie upės draugui sakau: man atrodo, kad jau viskas baigėsi, net nebežinau ar man dar liko kažkokios vertybės, kuriomis galėčiau grįsti savo gyvenimą, ir aš gyvenu visiškai negalvodamas, nejaučiu jokios atsakomybės prieš nieką ir vis dažniau mane aplanko noras nustoti gyventi, pasibaigti, kažkaip imti ir neegzistuoti.

Tada kalbamės.

***

Mums bevalgant prie mūsų prisėda kažkoks aukštas, bet dar jaunas skinhead‘as su „Diktatūra“ marškinėliais. Jis labai girtas ir nori su mumis išgerti, mes – visai nenorime su juo išgerti, bet ir nevejame tolyn.

Pasakoja, kad neranda savo draugų, todėl prisėdo prie mūsų.

Pasakoja, kad prieš kelias dienas išsiskyrė su savo mergina, dabar ji neatsiliepia į jo skambučius. Tada išsitraukia telefoną ir bando skambinti kažkam, bet nesėkmingai.

Pasakoja, kad atvažiavo iš Klaipėdos, ir jau važiuodamas čia prisigėrė.

Pasakoja, kad kai dar gyveno Vilniuje, Pašilaičių rajone vaikščiodavo su kažkokiu draugeliu ant kaklo pasikabinęs svastiką – niekas prie jų nelįsdavo.

Pasakoja, kad geriausias jo matytas serialas yra Sons of Anarchy, žiūri jį jau trečią kartą.

Tada atsistoja ir kažkur nueina, aš lengviau atsidūstu. Bet neilgam – po dešimties minučių grįžta su trimis maisto porcijomis. Sako jūs tokie geri bičai, nupirkau jums valgyt. Ir vėl prisėda prie mūsų, vėl skambina kažkam telefonu, vėl pasakoja, kad išsiskyrė su savo mergina.

Po kelių dešimčių minučių atsistoja ir sako: nuveskit mane į palapinę, nes aš nesuprantu kur aš čia esu. Mes visi tylim, nes tingim ir jis mums nerūpi. Bet po to nugali kažkoks žmogiškumas iš išskaičiavimo, pakylam su draugu ir vedam jį link palapinių. Jis sako, kad jo palapinė kažkur miške. Einam į mišką, įjungiam prožektorių telefone. Jis sako, kad jo palapinė žalia, todėl kaskart, kai išvystam žalią palapinę, rodom jam ir klausiam, ar tai jo, bet jis vis sako, kad ne, tai ne jo palapinė.

Kai jau esam nuėję gilyn į kempingą miške, suprantam, kad nieko čia su juo nebus, todėl pasakom, kad mes grįžtam ir eisim klausyti koncerto. Jis sako, kad dzin ta palapinė, jis irgi nori paklausyti koncerto. Taip parsitempiam jį atgal, ir tik nuėję prie scenos kažkur pametam jį.

Pagaliau.

***

Vėl sukilo libido.

Atsigulu miegoti ir noriu. Nubundu ir noriu. Važiuoju į darbą ir noriu. Einu gatve ir noriu. Dirbu ir noriu, net darbas su Linuxais nenumalšina to noro.

Kažkoks prakeiksmas.

Žymos: , , , , , ,

Vienas atsakymas to “Liepa (2)”

  1. ...bičas iž AlYtaus prisiminė tokią dainą... Says:

    …aš būčiau jį pametęs miške :D https://www.youtube.com/watch?v=yYePkRTP7H0

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: