Rugsėjis (3)

Nepamenu kito tokio žvarbaus rugsėjo.

***

Bekalbant su Christofer: jis klausia manęs kas gi iš literatūros pasaulio mane privertė praregėti, patikėti literatūra.

Atsakau, kad literatūra aš netikiu, tiesiog turiu mėgstamų rašytojų arba atskirų tekstų.

Man atrodo, kad tikėti literatūra yra savaime labai kvaila ir naivu.

***

„Meilė prasideda nuo gebėjimo pasirinkti netobulumą, o ne tobulybę.“ (Rein Raud, „Brolis“)

***

Su leidykla pavyko surasti kompromisą dėl romano viršelio. Kad ir kaip bebūtų, viršelis man ilgam išliks skaudi tema.

***

Skunk Anansie – Tracy‘s Flow

I make you believe that I‘m a changed girl
that I‘m honest, good and pure
then I‘ll drag you through my shit again
because I know you‘ll love me more

Kaip gaila, kad aš puikiai suprantu šitą ištrauką.

***

Kai vokietis buvo apsistojęs pas mane, stebėjau kaip jis gamina. Tiksliau ne kaip, o kiek ilgai jis kuičiasi virtuvėje ir kaip viską neskubėdamas daro. Man rodos, užsikrėčiau tuo neskubėjimu iš jo, nes dabar kasdien bent kartą gaminu pats kažką, ir gaminu neskubėdamas, atidžiai, kuisdamasis virtuvėje kur kas ilgiau, nei esu įpratęs. Ir pusryčiauju ar vakarieniauju atsisėdęs virtuvėje už stalo, o ne prie kompiuterio.

Visa tai sukelia kažkokį tvarkos, ramybės jausmą.

***

Nieko man nėra skausmingiau nei matyti jaunąjį dydžėjų/elektronščiką, sukiojantį pulto rankenėles ir kalbantį tokia sudėtinga tarptautine dydžėjų kalba, kurią tik jis pats ir supranta.

Man atrodo, kad mes visi esam per daug veikiami to populiaraus, aplinkos suformuoto poreikio būti kažkuo special. Niekas dabar nenori būti picų kepėjas, taksi vairuotojas ar statybininkas. Todėl mes ir turim tiek daug muzikantų (vadybininkų, fotografų, rašytojų ir t.t.) ir tiek mažai gerų jų veiklos rezultatų.

***

„Myli tada, kai nebenori bėgti nuo kito žmogaus, nors nujauti, kad jis kels neįmanomų reikalavimų.“ (Wilhelm Genazino, „Skėtis šiai dienai“)

***

Kilo didelis noras kur nors trumpam išvažiuoti.

***

Netyčia parašiau tokį buitišką, niekingą, emociškai gražų, bet liūdną eilėraštį, kad net pačiam užgniaužė kvapą jį skaitant.

Aš vis dar per daug idealizuoju trapumą. Bet ar ne gražaus santykio su kitu žmogumi trapumas leidžia pajusti to santykio tikrąją reikšmę?

***

Vis dar daug vaikštau – iš namų į centrą, iš centro – namo arba iki pat Saulėtekio.

Vaikščiojimas, kaip ir maisto gaminimas, sukuria kažkokią ramybę.

***

Tomas Venclova, ištrauka iš eilėraščio „Užupis“:

Vasarą dažnai nubundu prieš aušrą
ir be baimės juntu, kad artėja laikas,
kai naujoms gentims pasiliks žodynas,
debesis, griuvėsiai, druska ir duona,
o man jau nieko, išskyrus laisvę.

***

Norisi juodų džinsų, ir čia kaipmat prisimenu vieną rudenį, kai susipažinau su V. Buvau tada visas juodai apsirengęs, ir ji vėliau man pasakys, kad mūsų pažinties vakarą jai atrodžiau seksualus.

Niekas man dar taip nebuvo pasakęs.

Bet tą rudenį aš laksčiau paskui visai kitą merginą – ir dabar man atrodo, kad man yra daug lengviau siekti to, ko nėra (siekti idėjos), negu išmokti vertinti įvairias progas.

Reikia išvengti siekti tobulų idėjų, neužkrauti lūkesčių žmonėms, su kuriais yra gera būti – tai vienintelis būdas iš tiesų juos mylėti. Iš forsuojamos ir kankinančios „meilės“ nieko gražaus negali atsirasti.

***

O po to man pavyko pagaminti spagečius su pievagrybiais ir specialiu padažu taip, kaip maždaug ir norėjau. Pajutau iki šiol nepatirtą malonumą ir pasitenkinimo jausmą, o įdomiausia, kad gaminau maistą tik pats sau.

Žymos: , , , , , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: