X failai / Markučiai

Žiūrėti X failus prieš miegą nėra labai gera mintis, jei nori ramiai išsimiegoti.

Kaskart, kai žiūriu X failus, aš suprantu, kad labiausiai gyvenime norėjau būti kaip Foksas Malderis – užsiiminėti visokiais niekais, žiūrėti krūvas vaizdajuosčių, kaupti visokias fotografijas ir nuolat tikėti.

Tai savotiškas gyvenimas paraleliniame pasaulyje, kuomet surandi porininką/-ę ir sukuri atskirą pasaulį, kuriam visas atsiduodi. Kažkada galvojau, kad tokį paralelinį pasaulį gali sukurti meilė, bet dabar, kai meilės sąvoka tapo labai neapibrėžta ir aš pažinau skirtingas meilės formas, nežinau ar meilė garantuoja dviejų žmonių laimę, nes kiekvienas pats atsako už savo asmeninę laimę ir išsipildymą.

Kaip dažnai mes sutariam su kuo nors ne dėl to, kad abu mokam būti laimingi, o dėl to, kad abu kalbam liūdesio kalba? Tai gali žavėti, bet ar iš vienatve paremto santykio gali kas nors gražaus išsivystyti? Ten, kur daug nuoskaudų, pūlinių ir kaltės jausmo, dažnai nėra vietos nei šviesai, nei meilei.

***

Markučiai primena du dalykus – kaip 2006 m. žiemą ėjau ten į Žaislų planetos išparduotuvę ieškodamas Pokemon kortelių ir kaip 2016 m. gegužę su draugais lankėmės klube Vault.

Šiuos du dalykus skiria dešimtmetis. 2006 metais ten ėjau apimtas keisto troškimo kolekcionuoti pokemonų korteles, tada jais domėjausi daug labiau nei savo studijomis, kurias, berods jau ir buvau metęs. Kaskart, kai kažkuo karštai susidomiu, ypač jei tai susiję su žaidimais, tai byloja tik viena – kad mano psichinė savijauta nekokia, ir aš ieškau pabėgimo nuo nemalonių dalykų. Tai pasikartojo ir vėliau, dažniausiai per vis atsirandantį ir pradingstantį norą žaisti Lineage‘ą. Tąkart žaislų išparduotuvėje pokemonų kortelių neradau, grįžau prisivaikščiojęs apsnigtas į senamiestį.

Kai 2016 metais vykom į klubą Vault, nuotaika buvo ne ką geresnė – nerūpėjo man labai tas vakarėlis, nerūpėjo ir pats klubas (buvęs bunkeris ar priešraketinė slėptuvė, ar dar kažkas). Jaučiau tik didelę įtampą, kuri neapleido manęs visą vakarą, po to ji išvirto į nusivylimą, nepasitenkinimą, pyktį, o visa naktis baigėsi ganėtinai fantasmagoriškai ir padarė milžinišką įtaką likusiems metams.

Dabar, kai važiuoju pas Martyną gaminti vakarienės, nuotaika visai kitokia. Ir kai sėdim pas ją, aš jaučiuosi ramus. Ji turi fainą balkoną, jos katė pasiutus, bet visai mėgsta mane, skamba gera muzika, ir aš norėčiau čia užsukti dažniau.

Žymos: , , , , , ,

Vienas atsakymas to “X failai / Markučiai”

  1. (iš stalčių) – Kuosa kamine Says:

    […] daug nuoskaudų, pūlinių ir kaltės jausmo, dažnai nėra vietos nei šviesai, nei meilei.” – rašė Padegėjas. – […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: