Seksualinis priekabiavimas, anekdotas ir Bleknickas

Šiandien Agnė klausia, kokia mano nuotaika.

 Mįslinga, atsakau.

Išties – labai tinkamas žodis pastarųjų dienų nuotaikai apibūdinti.

***

Man ramiau,
kai tavęs
nematau.

Bleknickas

***

If you love me, won‘t you let me know? kadaise dainavo grupė Coldplay.

Mums dažniau reiktų sakyti, ką mes jaučiam vieni kitiems.

***

Žinau pirmą ir paskutinį būsimo romano sakinius, o tai jau šis tas. Bet jei rimtai, tai su kiekviena diena vis labiau aiškėja kūrinio struktūra – o turint daug pabirų tekstų būtent struktūra yra raktas į didesnio kūrinio rašymą.

***

Mano pastangos išvengti žiniasklaidos naujienų apie visokius negatyvius dalykus neduoda jokių rezultatų. Jei nesilankau naujienų portaluose, mane vis tiek visas brudas pasiekia per socialinius tinklus. Pavargstu nuo neigiamų dalykų. Atrodo, kad absoliučiai viskas yra beviltiška, kad būtent mums teko gyventi kažin kokioje absurdiškoje valstybėje. Kartais galvoju, kad gal taip buvo visada, tik aš nepamenu, kad ir anksčiau tiek politikoje, tiek socialiniame gyvenime įvykdavo protu nesuvokiamų dalykų? Mokslas pažengęs į priekį kur kas toliau nei žmogiškumas.

***

Labiausiai iš proto varo seksualinio priekabiavimo tema.

Prieš metus dalyvavau mamos draugo jubiliejaus šventėje. Buvo pasamdytas ir muzikantas, kuris be grojimo ir dainavimo dar ir anekdotus ar kitokius pokštus pasakojo. Jam nesisekė juokinti publikos, bet jis nepasidavė ir vienu metu ėmė pasakoti štai tokį anekdotą.

Smėlio dėžėje žaidžia mergaitė ir berniukas. Dėl kažko jie susipyksta. Berniukas sako:
– Aš geresnis, nes mano tėtė yra direktorius.
– O mano tėtė miesto meras, – atkerta mergaitė.
– Bet mes turim džipą, – sako berniukas.
– O mes turim motociklą, – nenusileidžia mergaitė.

Žodžiu, jie taip kurį laiką pykstasi, vardindami visokius savo šeimų privalumus. Galiausiai berniukas, neturėdamas, ką daugiau pasakyti, nusimauna kelnes, parodo savo pimpalą ir sako:
– O aš va ką turiu, o tu neturi!

Mergaitė žiūri į berniuką, nusišypso ir sako:
– O man mamytė sakė, kad jei būsiu protinga, tai daug tokių turėsiu.

Ir staiga muzikanto pastangos nenuėjo veltui – visi pradėjo leipti juokais, anekdotas paėjo.

Sėdėjau prie stalo ir stebėjau visus. Man buvo šlykštu.

Vėliau kalbėjom su Domu Raibiu apie tokius muzikantų anekdotus ir t.t. Esmė, kad mums jie nesuprantami ir atgrasūs, tačiau mūsų tėvų kartai suprantami, nes jie augo visai kitaip. Todėl dabar, iškilus seksualinio priekabiavimo temai, tie senesni žmonės tarsi nesupranta, jog tai aktuali problema, jie įtarinėja, kad kažkas čia nori save išgarsinti, ką nors apjuodinti ir t.t. Aš suprantu, kad kartais norėtųsi pamatyti kažkokius įrodymus, tačiau tai ne visada įmanoma. Taip pat suprantu, kad mestas kaltinimas kitam žmogui dėl seksualinio priekabiavimo savaime apjuodina tą žmogų, o jei ir neapjuodina, tai bent užtraukia jam nemalonę. Viena, kai kaltinamieji prisipažįsta – tada kaip ir viskas aišku. Bet kaip su tais žmonėmis, kurie tai neigia? Juk galimas atvejis, kad kažkas gali ką nors apkaltinti seksualiniu priekabiavimu, kai to niekada nebuvo. Turint omenyje greitą visuomenės pomėgį smerkti, kaip toks žmogus vėliau turėtų gintis? Paradoksalu tai, kad jautriai reaguodamas į šią temą aš tuo pačiu metu galvoju apie štai ką: visuomenė dabar smerkia seksualinius priekabiautojus, o ar ateis laikas, kai ji tiems priekabiautojams leis reabilituotis?

O kas iš tiesų labiausiai stebina, tai kai kurių mano amžiaus žmonių negebėjimas ar nenoras suprasti seksualinio priekabiavimo problemos. Apie tai, kad moterys lygios su vyrais, su kai kuriais net neverta kalbėti. Įdomu tai, kad dalis šių žmonių yra tokie moralūs, pilietiški ir teisingi, kad net nepastebi, jog jiems trūksta elementaraus žmogiškumo.

Žymos: anekdotas, Coldplay, pilietiškumas, seksizmas, seksualinis priekabiavimas, žmogiškumas