Pabumbėjimas

Kai yra 03:57, ir tai yra paskutinė magistro baigiamojo darbo rašymo naktis, visos mintys pradeda rodytis tiesiog puikios, nuostabios, o jų argumentacija nekelia abejonių.

Nežinios Didinimo Strategijos

Šią savaitę fakultete vyko studentų mokslinės draugijos Komunikacijos ir informacijos konferencija. Antrąją dieną Remigijus Šimašius skaitė pranešimą tema „Kaip socialinės medijos (ne)keičia valdžios veikimo“. Pranešimo metu Šimašius pasakojo apie tai, jog socialiniuose tinkluose žmonės atsirenka matyti tai, kas jiems patinka, ir kad turėdami galimybę plėsti akiratį, mes taip pat jį ir siauriname. Arba galime labiau susidomėti, kas vyksta toli nuo mūsų ir nebežinoti, kas vyksta mūsų panosėje.

Klausydamas prisiminiau savo mamą. Maždaug nuo 11 klasės ji pradėjo priekaištauti, jog aš per daug laiko leidžiu prie kompiuterio ir, pvz., visai nežiūriu televizijos. 11 klasę prisimenu kaip laikotarpį, kai aš iš tiesų labai mažai domėjausi, kas vyksta aplink – tiesiog sėdėjau prie kompiuterio, žiūrėjau filmus, siunčiausi muziką, skaitydavau Deftones koncertų apžvalgas, kartais poeziją, o šiaip tai visiškai nieko naudingo aš neveikiau su tuo kompiuteriu. Per televiziją būčiau daugiau visko naudingo sužinojęs. Tačiau tuo metu kompiuteris leido man negauti informacijos, kurios gauti aš nenorėjau, kuri man atrodė nereikšminga. Tai buvo kvailas užsispyrimas.

Mano požiūris ilgai nesikeitė, ir kai galiausiai atsidūriau Vilniuje ir gyvenau studentų bendrabutyje, man labai pasisekė, kad mano abu kambariokai buvo itin besidomintys aktualijomis, nes aš. Na, aš ir toliau skaičiau Deftones koncertų aprašymus, siunčiausi muziką, žaidžiau kompu, žodžiu stūmiau dūrą. Dėka kambariokų sužinodavau, kokie pasikeitimai vyskta arba įvyks bendrabutyje, kad vėluos LSP pažymėjimai, kokios naujienos fakultete ir universitete. Kartais jie man primindavo susimokėti už bendrabutį arba paduoti paraišką socialiniei stipendijai gauti (taip jos ir negavau).

Norėčiau sakyti, kad buvau jaunas ir durnas, ir kad daug jaunų žmonių elgėsi ir elgiasi taip, kaip aš kadais. Tačiau negaliu tvirtai atsakyti, jog dabar labiau praplėčiau savo akiratį. Nes kartais tikrai atrodo, jog domiuosi kažkokiais mažmožiais, lyg tyčia nesistengiu girdėti įvairiausių naujienų apie brangstančius maisto produktus arba blogą orą. Nežinau, ar esu tikrai rimtai atitrūkęs nuo realybės, ar tik stengiuosi atsiriboti nuo kasdienių dalykų, nes man jie kelia nuobodulį.

Net ir mano studijos kažkokios ne tokios – dievaži, mano moksliniai darbai mažai kam aktualūs, išskyrus man pačiam (nes įdomu juos rašyti) ir gal dar keliems dėstytojams. Būčiau fizikas, matematikas ar bent jau psichologas, tai oho kaip galėčiau keisti žmonių gyvenimus! Na, bent jau teoriškai. Tiesa, konferencijoje klausydamas studentų pranešimų pajutau, jog tarp jų turėtų būti tokių pat pasimetusių studentų kaip ir aš, nes kai kurių pranešimai atrodė labai keisti ir sunkiai įvertinami moksliškumo prasme. Labiausiai įstrigo viena verslo informacijos vadybą studijavusi mergina, kuri analizavo Kafkos „Metamorfozę“ pritaikydama Nežinios mažinimo strategiją. Skamba kietai ir keistai, įdomu paklausyti, bet tyrimo aktualumo taip ir nesupratau.

Kartais atrodo, jog palaipsniui aš vis trauksiuosi, kol vieną dieną prabusiu, ir visa, ką žinosiu geriau už kitus, bus Povilo Šklėriaus gyvenimo istorija – ir tik todėl, kad aš pats ir esu Povilas Šklėrius.

Reikalai

Praėjusią savaitę taip ir nepakalbinau savo susižavėjimo objekto.

Studijos vis dar įdomios, darbas – ne. Sapnuose dažnai turiu problemų darbe ir ieškau naujo darbo. Paskutiniame sapne aš su klasioku stengėmės suspėti į mano darbą laiku, tačiau dėjosi visokie keisti įvykiai, privertę mus vėluoti, o galiausiai aš atsidūriau Baltų lankų leidykloje ir pareikalavau, kad man būtų pravesta ekskursija. Ekskursiją man pravedė, ir dar net vyno įpylė. Ryte prabudau niūrus, nes už 25 minučių kelio pėsčiomis manęs laukė ofisas, kuriame nebėra darbo, todėl man jau antrą savaitę tenka užsiiminėti visokiais dalykais, kurie neturi jokios finansinės vertės. Galėčiau sakyti “bent jau kol kas neturi finansinės vertės“, tačiau man sunku įsivaizduoti, kad mūsų vangi vadyba gali sugebėti tuos dalykus parduoti klientams. Vieną dieną radau įdomų darbo skelbimą – Senukų prekybos centras ieško muzikos redaktoriaus, kuris sudarinėtų grojaraščius. Skambinau skambinau nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas taip ir neatsiliepė.

Pirmadienį kolega iš radijo paklausė ar aš negalvoju apie dėstytojo karjerą, ir aš atsakiau ne, nors iš tiesų buvau prieš kelias dienas apie tai galvojęs. Man tik įdomu, ar dėstytojus gali išmesti iš darbo, jeigu jie su studentais, pvz, eina gerti alaus.

Šeštadienį buvau klasiokės gimtadienyje, padauginau alkoholio, grįžau namo baisios būklės, sekmadienis buvo palaidotas. Įdomiausia tai, jog kitą dieną manęs nepykino, galvos neskaudėjo, tačiau būklė buvo tragiška – galėjau tik gulėti. Buvo gėda prieš mamą, o vienintelis guodęs dalykas buvo tai, jog katė porą kartų atėjo, palindo po antklode ir gulėjo prisiglaudusi prie mano krūtinės; aš neturėjau jėgų jos glostyti.

Penktadienį atvažiuos draugas Tadas, eisim į koncertą klube XI20. Kadangi planuoju šeštadienį mokytis, tai sumažina galimybę, jog penktadienį neapskaičiuosiu alkoholio, dėl ko tektų palaidoti šeštadienį. Svarbiausia atrasti linksmybių ir mokymosi pusiausvyrą. O kai mokytis įdomu, tai visai neliūdna, kad linksmybių mažiau. Galų gale, užimtumas man padeda jaustis gerai – jokių nereikalingų minčių apie tai, kaip niekas neturi prasmės.

O šiandien važiuodamas troleibusu girdėjau dviejų vyrukų pokalbį apie traukinius ir nusprendžiau, jog reiktų su kuo nors kur nors pasivažinėti ta nuostabia transporto priemone, juolab, kad dabar turiu tas nuostabias studentiškas nuolaidas.

Bakalaurinio Rašymo Ypatumai

2011.04.18

prabudau 09:00,
padariau 10 atsispaudimų,
per dieną
išgėriau 3 puodelius arbatos ir 2 puodelius tirpios kavos,
suvalgiau 2 sausainius, 4 sumuštinius su paštetu, kotletą, 3 bulves ir mamos gamintus makaronus su mėsa viduje ir sūriu ant viršaus,
peržiūrėjau visą surinktą 1904-1914 metų periodiką, atrinkau, kas tinka,
bet parašiau 0 lapų bakalaurinio,
galvoj (po vakar) skambėjo FK Dainavos ultrų dainos,
niekur nebuvau išėjęs iš namų,
ėjau miegoti 22:31.

2011.04.19

prabudau 08:21,
iškart prausiausi, valiausi dantis (nebūdinga man),
per dieną
padariau 25 atsispaudimus,
išgėriau 4 puodelius arbatos,
suvalgiau 4 sumuštinius su paštetu, mamos gamintus makaronus su mėsa viduje ir sūriu ant viršaus (x 2) ir šaltibarščių sriubą, taip pat 2 saldaines,
parašiau 3 lapus bakalaurinio, sutvarkiau pirmąją dėstymo dalį,
vakare su Asta nuvažiavom į Vidzgirio mišką pavedžioti jos šuns,
ėjau miegoti 22:43.

2011.04.20

prabudau 08:42,
per dieną
padariau 0 atsispaudimų,
išgėriau 7 puodelius arbatos ir 1 puodelį kavos su pienu,
suvalgiau 3 sumuštinius su paštetu ir nusprendžiau daugiau nevalgyti pašteto, mamos gamintus makaronus su mėsa viduje ir sūriu ant viršaus, šaltibarščių sriubos, makaronų su pienu, 7 saldaines ir 2 sausainius,
parašiau 13 lapų bakalaurinio, užbaigiau antrąją dėstymo dalį ir pradėjau trečiąją,
buvau nuėjęs į biblioteką ir pas močiutę,
tris kartus praėjau mėlyną šaliką, pakabintą ant medžio šakos, kuris man priminė vieną iš matymo pažįstamą merginą (supratau, jog niekada negirdėjau jos balso),
ėjau miegoti 02:kažkada.

2011.04.21

prabudau 09:01,
per dieną padariau 10 atsispaudimų,
išgėriau 3 puodelius arbatos ir 3 alaus,
suvalgiau 4 sumuštinius (duona su saulėgrąžom ir margarinas), bulvių košės su šaltibarščiais, 3 plonus plonus blynelius,
parašiau 2 lapus bakalaurinio,
ieškojau pirkti batų,
buvau futbolo rungtynėse (FK Dainava laimėjo net 5-1 prieš Klaipėdos komandą),
diena buvo graži ir labai pozityvi,
baigiau žiūrėti D. Lyncho filmą „Lost Highway“,
ėjau miegoti 00:09.

2011.04.22

prabudau 09:24,
per dieną
išgėriau 2 puodelius arbatos, 3 stiklines sulčių, 0,5 litro mineralinio vandens,
suvalgiau 2 plonus plonus blynelius, 3 sumuštinius (duona su saulėgrąžom ir margarinas), kotletą su skaniom salotom ir 3 virtom bulvėm,
parašiau 4 lapus bakalaurinio,
nepilnametės vaikšto labai apsinuoginusios,
bute jau nėra taip šalta, kaip anksčiau,
ėjau miegoti 23:04.

Mano Idealas

Jau žinau, kuo noriu būti užaugęs. Ogi Juozu Šeimiu! Kas tas Juozukas, klausiate? Toks pseudo-istorikas, apie kurį sužinojau dėka kambarioko istoriko.

Štai čia yra laidos “Kitokia Lietuva“ (Marijampolės regioninė TV) įrašas, kurioje dalyvauja Juozukas. Pirmas šešias minutes Juozukas su laidos vedėju prisimena mokyklą, kurią kartu lankė, ir t.t., ir pan., o po to iškart suima žiūrovą-klausytoją už kiaušų. Pasipila istorijos, kad jis Lietuvoje yra suradęs 7000 metų senumo iečių antgalius, kuriuose yra iškaltos/įrėžtos/etc. runos + visokios dievybės iš Egipto pavaizduotos (pvz. Anubis). Žiūrint laidą toliau galima išgirsti tokius dalykus, kaip:

• Lietuva ir Egiptas sudarė didelę bendrą valstybę/imperiją;
• kryžiaus žygių metu Egiptas buvo sunaikintas ir tada egiptiečiai persikėlė į Lietuvos teritoriją;
• niekas nesupranta etruskų abėcėlės, bet Juozukas ja skaito jau seniai;
• nors Kaunas pirmą kartą paminėtas 1361 m. (anot Vikipedijos), Juozukas, išanalizavęs iki šiol neteisingai suprantamą graviūrą su kažkokio miesto atvaizdu, padarė išvadą, jog Kaunas įkurtas 703 m.;
• egipto hieroglifai iš tiesų yra lietuviškos runos;
• anot jo, Šampoljonas iššifravo tik 5 egiptiečių hieroglifus, o Juozukas perskaitė visus likusius, ir dar taip, kaip būtent ir reikia juos perskaityti, o ne kaip iki šiol buvo klaidingai skaitoma.

Taigi, šitas istorikas-absurdas nuo šiandien tapo mano idealu, ir nežinau, kas gali jį pralenkti. Siūlau pažiūrėt laidos įrašą visiems, kas dar nėra prisižiūrėję užtektinai absurdų Lietuvoje. Nauji, negirdėti istorijos posūkiai tikrai praplečia akiratį, o kur dar nuostabus marijampolietiškas akcentas ir Juozuko nustelbtas laidos vedėjas!..

P.S. O dar yra laida, kurioje Juozukas pasakoja, jog lietuviai 500-iais metais plaukė ir atrado Amerikos žemyną, tik, deja, visi mirė ir niekas negrįžo iš tos kelionės.