Archive for the ‘sapnai’ Category

Sapnas 2017.04.23

2017/04/23

Sapnavau, kad važiuoju pas R. į Kauną, ten mes susitinkam ir kažkur einame valgyti, apie kažką kalbamės. Po to man staiga prireikia grįžti, traukinys sustoja Vilniuje, Konstitucijos prospekte, bet ten, kur dabar išaugę dangoraižiai, vien sodybos ir privatūs namai. Einam ten su Saulium, Kęsto broliu, jis tempia kažkokį vežimą, mes bandom surasti greitesnį kelią iki mano namų, bet pasiklystam. Iš kažkur atsiranda automobilis, mes važiuojam, bet nepravažiuojam pro kiemus, visur akligatviai arba kelio ženklai, draudžiantys važiuoti, taigi paliekam automobilį ir einam pėsti toliau, o aš labai skubu namo, nes manęs ten laukia R.

Kai pagaliau grįžtu į butą, randu R. namie, ji atrodo labai rimta, kalbasi su mano motina. Nežinau, kodėl mano motina yra mano bute, man norisi, kad jos nesusipyktų, aš išeinu į kitą kambarį ir įsijungiu televizorių, staiga suprantu, kad esu ne Vilniuje, o namuose Alytuje. Po kurio laiko ateina R. ir atsisėda ant manęs, ji visa nuoga ir šilta, aš liečiu jos krūtis, šlaunis, užpakalį, liečiu jos makštį su gaktiplaukiais, liečiu, bet jos neglamonėju, liečiu ir nežiūriu į jos nuogą kūną, žiūriu jai į veidą; mes apie kažką kalbamės, po to ji užsinori atsigerti. Nuėjęs į virtuvę ieškau jai puodelio ar stiklinės, bet visi tokie negražūs, nenoriu, kad ji gertų iš negražaus, galiausiai surandu įdomią spalvotą stiklinę ir prileidžiu į ją vandens, paduoda jai, ji geria, dabar R. jau apsivilkusi chalatą, aš noriu, kad ji vėl būtų nuoga.

***

Nepamenu, kad būčiau kada nors taip sapnavęs R., jei išvis ją kada nors esu sapnavęs. Bet suprantu, kodėl ją sapnavau – tai dėl neseniai sulaukto komentaro apie žmones, kuriems mes būname nepasiruošę. Kai susipažinau su R., buvau jai visiškai nepasiruošęs. Ir net keista, kad tas nepasiruošimas iki šiol mane gėdina. O kas visai ne keista, tai kad R. taip giliai strigo, jog vėliau metus praleidau bandydamas užglaistyti savo nebrandą su kitu žmogumi.

Mahila / sapnas 2017.02.07

2017/02/07

Sapnavau, kad esu turguje ir perku austres, pirkdamas galvoju kurių galų man tos austrės, aš net nemoku jų valgyti, bet tada prisimenu, kad pas mane atvyksta į svečius Mahila, tai todėl ir perku tas austres, nes aš noriu jai paruošti skanią vakarienę.

Po to aš esu kažkokiame bendrabutyje, stoviu koridoriuje ir girdžiu, kad kažkur garsiai groja Arctic Monkeys, artėju link kažkokių durų, jas pravėręs matau tris merginas, jos visos šoka su pižamomis klausydamos Arctic Monkeys, aš žiūriu į jas susižavėjęs, man irgi patinka Arctic Monkeys, o po to jos mane pastebi ir susigėsta, sako: tik kunigams nesakyk.

Išeinu iš jų kambario ir einu tolyn koridoriumi, mane pasiveja viena mergina iš to kambario ir sako: aš Mahila; sakau: aš Povilas. Ji žiūri į mane ir sako: Povilai. Tada nuleidžia akis ir susigėdusi sako: šiaip aš klausau techno, bet kambariokėms patinka Arctic Monkeys, tai aš nenorėjau pasirodyti ne prie chebros.

Mes išeinam su ja pasivaikščioti ir vaikštome, ji pasakoja apie techno sceną Berlyną, pasirodo ji ten kurį laiką gyveno, o aš jai pasakoju apie Deftones, vėliau mes valgome kažkokią japonišką ar kinišką aštrią sriubą kažkokioje kavinėje, aplink visur kunigai ir vienuoliai, aš nesuprantu kodėl. Ji manęs klausia kodėl aš įstojau į kunigų seminariją, aš atsakau, kad aš nestudijuoju kunigų seminarijoje. Tada ji sako: tai ką tu veiki kunigų seminarijos bendrabutyje? Ir tada suprantu, kad aš tikrai studijuoju kunigų seminarijoje, tik buvau tai užmiršęs; Mahila juokiasi iš manęs.

Vėliau mes sėdim kažkokiame parke ant suoliuko, šalia teka plati, bet labai sekli upė. Aš matau, kad upe kažkas plaukia ir galvoju pagausiu tą daiktą. Šokinėju nuo akmens ant akmens, aš su converse‘ais, jie gali greitai peršlapti, bet man sekasi, kojos lieka sausos, ir kai grįžtu į krantą iš upės su tuo plaukusiu daiktu rankoje, matau, kad tai yra kažkoks grupės Slayer kompaktas – Mahilai tokio nepadovanosi.

Tada vėl esame bendrabutyje, geriame su jos kambariokėmis vyną ir alų, dabar jau garsiai skamba techno, man nepatinka, bet kompanija gera, tai nieko tokio, mes visi šokinėjam ant lovų, mėtomės pagalvėmis, Mahila rūko pro langą. Aš galvoju kažin kodėl kunigų seminarijos bendrabutyje viskas taip leidžiama, o gal čia vėliau ateini į egzaminą ir tau parodo tavo nuodėmių suvestinę ir tada sprendžia, ar tu išlaikei, ar neišlaikei egzamino? Po to visi lipame pro langą, nes girdime, kad kažkur kaime vyksta festivalis; aš šoku su Mahila prie kažkokios scenos.

Dabar mes esame mano bute Alytuje, gulim užsikloję antklode ir žiūrim televiziją, bet mums neįdomu, ką rodo, abu esam sulyti, šildomės po antklode, jos plaukai šlapi ir susivėlę, ji susirango šalia manęs, prisispaudžia man prie krūtinės ir aš uždedu ranką ant jos šlaunies, kad jai būtų šilčiau.

Berlynas-Žvėrynas / sapnas 2017.01.22

2017/01/22

Sapnavau, kad susitariu susitikti su Mahila, pasiūlau jai pasivaikščioti Žvėryne, dabar yra vasara arba rudens pradžia, lauke šilta. Mes susitinkame kažkur Vilniaus centre, ji ateina su drauge, man nesmagu, kad mūsų susitikimas primena ėjimus susitikti poromis (mIRC laikai), bet tiek to, aš kalbinu jas abi, nerodau nepasitenkinimo.

Kai nueinam į Žvėryną, jis atrodo labai pasikeitęs, kai kurios vietos man primena Berlyną, po to suprantu, kad mes pusiau Žvėryne, pusiau Berlyne, viskas atrodo pasakiškai, Mahila yra gerai nusiteikusi, ji žemo ūgio, jos draugė manęs nedomina, nors yra šnekesnė ir kartais paliečia mano ranką. Atsisėdam prie staliuko lauke, čia kažkoks baras, o tada pamatau savo draugų kompaniją kitame šalia esančiame bare, tai nueinu pasisveikinti, po to blaškausi nuo vieno baro prie kito; Mahilos plaukai šviesūs, ji stebi tėvus su mažais vaikais.

Kartą grįžęs prie Mahilos staliuko nerandu jos, tik jos draugę. Jos draugė sako, kad Mahila nuėjo pažaisti į vaikų žaidimų aikštelę. Nuėjęs ten randu ją prie čiuožyklos, ji stovi ant jos viršaus, bet, atrodo, bijo leistis žemyn, tai aš ateinu ir sakau, kad galim leistis žemyn kartu, ir nusileidžiam, tai po to Mahila jau nebijo čiuožti žemyn, daro tai viena ir juokiasi, sako: kaip smagu, visai kaip vaikystėj.

Vėliau mes grįžtam į barą ir iš jo išeinam, sustojam prie apgriuvusios bažnyčios ir žiūrim į jos nugriuvusį stogą, čia tikrai Berlynas, galvoju. Tada Mahilos draugė atsisveikina ir palieka mus, mes einam su Mahila palei kažkokią upę, sustojam ir žiūrim į vandenį, jis atspindi saulės spindulius, aš sakau Mahilai: tu naujai kvepi.

Matau vandeny kaip ji šypsosi.

Kaiser-Wilhelm-Memorial-Church-Berlin-IMG_7690-1024x683.jpg

Depresija / sapnas 2017.01.07

2017/01/09

Sapnuoju, kad man skambina Liepa, ji sako, kad Liucija atsidūrė ligoninėje, jai depresija, sako Liepa, ir aš bandau suprasti kas čia nutiko, kodėl Liucijai depresija, ką visa tai reiškia. Liepa klausia ar aš nežinojau sunkios Liucijos būsenos, sakau jai, kad nežinojau, o ji manęs piktai klausia kaip aš negalėjau to žinoti, jei šitiek daug laiko praleidžiu su Liucija. O tada Liepa sako: ar tu žinojai, kad ji jau tris metus gyvena kartu su keturiasdešimtmečiu statybininku? Jie neturi apie ką kalbėtis, todėl jai ir depresija.

Man taip gaila Liucijos, kad pravirkstu.

Sapnas / 2016.12.06

2016/12/06

Sapnavau, kad mūsų šeima darni ir mes visi laimingi. Buvo labai gražus sapnas.

Nužudyti Eliją

2016/11/28

Sapnuoju, kad greitai vairuoju automobilį, o danguje du lėktuvai vejasi trečiąjį, trečiasis yra bombonešis, tai priešų lėktuvas, jį reikia numušti, tie du lėktuvai daro įvairius manevrus, kad jį prisivytų ir sušaudytų, bet bombonešis kol kas gerai laviruoja ir išvengia raketų, po to lėktuvai kažkur susidaužia, sudūžta, aš ieškau kur jie nukrito, ten keli priešų kariai yra išlipę iš bombonešio ir šaudosi su kitų dviejų lėktuvų įgulos nariais, aš išsitraukiu pistoletą ir šaudau į visus žmones, pasirodo mano užduotis yra eliminuoti tiek bombonešio, tiek kitų dviejų lėktuvų pilotus, šaudau taikliai, tik pistoletas kartais užsikerta, jis toks prastas, kažkoks plastmasinis, mane ima siutas, kad negaliu lengvai įvykdyti savo užduotise, pagaliau lieka tik vienas žmogus, jis slepiasi už krūmo, priėjęs pamatau, kad tai Marius Povilas Elijas Martynenko, man visai nesinori jo žudyti, bet ką čia padarysi, jei mano tokia užduotis, aš nusitaikau į jį ir šaunu, bet pistoletas užsikerta, o Elijas bando bėgti, aš jį pagavęs parverčiu ant žemės ir suduodu kelis smūgius į galvą, kad jis nebėgtų daugiau, jis guli ant žemės dabar, aš laikau jį prirėmęs ranka prie žemės, nutaikau pistoletą į jo galvą ir šaunu, bet nėra jokio šūvio, kulka tiesiog iškrenta ant jo kaktos, ir viskas, tai aš vėl dedu ją į pistoletą, vėl užtaisau, o Elijas bando bėgti, man nesinori jo mušti, bet vėl tenka mušti, kad nebėgtų, ir bemušdamas jį sakau Elijau, aš atsiprašau, tiesiog mano toks darbas, Elijas sako nieko tokio, aš suprantu tave, ir tada vėl nutaikau į jo galvą pistoletą, vėl šaunu, bet dabar užsikerta gaidukas, todėl aš išvis paleidžiu Eliją, kad susitvarkyčiau pistoletą, Elijas vėl bėga, aš vėl jį gaudau, pagavęs parverčiu ant žemės, mušu, kad nejudėtų, tada vėl šaunu į jį, bet kulka vėl iškrenta, mane ima pyktis dėl viso šito betikslio smurto, išvis nesuprantu kam aš dirbu, kas man paskyrė šitą užduotį, toks nervas paima, kad numetu pistoletą ant žemės ir nusprendžiu pasmaugti Eliją, kad būtų greičiau, bet čia sapnas ir baigiasi.

Moterų savižudybės / Ilgesio projekcijos

2016/11/23

Romas Zabarauskas, atsakinėdamas į Charles Met Hugo klausimus:

„Koks Tavo pirmasis prisiminimas?

Sapnas apie raganą ant palangės.“

 

Mano pirmasis prisiminimas – sapnas apie raganą ant užuolaidų karnizo.

***

SAPNUOJU,

kad esu pas kiemo draugą kambaryje, jis gyvena penktame aukšte, žiūrėdamas pro langą matau kaip kitame name moteris iššoka pro balkoną, stebiu kaip ji krenta ir teškiasi į asfaltą, mane sukausto siaubas, puolu skambinti pagalbos telefonu, atsiliepia moteris, sakau jai moteris iššoko pro langą greičiau atvažiuokit galbūt ji dar yra gyva, tada pasakau savo kiemo adresą, o po to klausiu kodėl ji taip padarė?

Dabar aš už savo namo, sėdžiu ant žolės su draugais, mes žaidžiam kortomis, pasukus akis į šalį ir išvystu kaip penktame aukšte prasiveria balkono langai, ten stovi paauglė, ji žengia žingsnį ir iššoka, stebiu kaip ji krenta, ji trenkiasi į žemę tiesiai veidu, jos kaklas turėjo perlūžti nuo tokio trenksmo, sėdžiu visiškai sukaustytas baimės, man dreba rankos, aš bėgu kažkur, nes pats neturiu telefono, tada skambinu pagalbos centrui, prašau, kad atvažiuotų greičiau, nes galbūt ta mergina dar yra gyva, po to priduriu, kad jos tėvas girtuokliavo, galbūt tai jis kaltas dėl jos bandymo žudytis.

Vėliau esu pas močiutę, valgom su šeima pietus, močiutė gyvena kažkokiame dangoraižyje, esame labai aukštai, žvilgteliu pro langą ir matau kaip iš kito dangoraižio balkono ruošiasi iššokti moteris, ji stovi ant kėdės, nešok, galvoju, dabar ji atsispiria ir krenta, ilgai krenta, ir tik kai priartėja prie žemės, aš užsimerkiu, aš atsitupiu, kad nieko nematyčiau, tada skambinu pagalbos numeriu, sakau močiutės adresą ir kad moteris ten iššoko pro langą, o man operatorė sako ačiū, kad paskambinot, bet mes jau žinom apie tą situaciją, iš viso šiuo metu tame name nusižudė trys žmonės, visi jie, kaip čia pasakius, buvo saugumo pareigūnai; aš išeinu į lauką, matau greitosios pagalbos, policijos, kariuomenės automobilius, turbūt tie pareigūnai vykdė kažkokią slaptą užduotį, bet greičiausiai jiems nepasisekė ir savižudybė buvo vienintelis kelias.

NUBUNDU,

esu visas išprakaitavęs, laikrodis rodo 03:33, ištiesiu ranką, paimu stiklinę vandens, atsigeriu ir bandau užmigti toliau, bet tik blaškausi, keičiu padėtis lovoje, tačiau tai nepadeda, laikas eina lėtai ir negailestingai, jaučiuosi žvalus, todėl neiškentęs įsijungiu šviesą kambaryje ir pradedu skaityti knygą, tai tęsiasi gerą valandą, po to vėl užmiegu.

SAPNUOJU,

kad aš esu netoli savo namų, sutinku buvusią klasiokę, mes niekad nebendravom net mokykloj, dabar ji našlė ir kviečia užeiti į svečius, aš užeinu, nors ir nenoriu, esu pažadėjęs ją kažkur pavežti, kažkuo padėti, namuose ji turi kažką pasiimti, ką buvo palikusi, ten visur labai netvarkinga, grindys seniai nevalytos, daiktai ir drabužiai mėtosi bet kur, jos mama buvo mūsų auklėtoja, aš ją pasisveikinu, bet ji manęs neatpažįsta, aš ir nesistengiu priminti jai kas aš toks, mama atrodo prasigėrusi, sėdi ir rūko, jos paakiai labai pajuodę, aš nežinau kur man dėtis, nes čia visur purvina, matau prie klasiokės lovos mėtosi jos nešvarios kelnaitės, man norisi kuo greičiau išeiti iš čia, štai jau mes ir išeinam, klasiokės džinsai turbūt tie patys nuo dvyliktos klasės laikų, mane apima beviltiškumo jausmas, mes pagaliau įsėdam į mano automobilį, o ji sako aš niekaip nesusitaikau su savo vyro mirtimi.

NUBUNDU,

einu atsigerti vandens, o tada grįžtu ir vėl bandau užmigti.

SAPNUOJU,

kad sėdžiu šalia didelės purvinos upės, yra keistas aparatas, kuris prijungtas prie mano rankos, tas aparatas leidžia savo prisiminimus paversti į visokias projekcijas, aš galvoju apie Rū., kuri yra mirusi, ir aparatas sukuria jos projekciją, štai mes sėdim dviese prie didelės purvinos upės, ji paprašo prisidegti, rūkom abu, Rū. atrodo rami, vėliau jai pasidaro šiek tiek šalta, ji prisiglaudžia prie manęs, aš ją apkabinu, bet mano rankos eina kiaurai per jos projekciją, apkabinti projekcijos neįmanoma, tai beviltiška, aš vis bandau ją apkabinti ir sulaikyti, tačiau man nepavyksta, aš jaučiu pyktį ir pradedu verkti, prieina kažkokie marozai ir pradeda juoktis iš manęs ir mano projekcijos, aš šoku ant vieno, bet jis pasitraukia ir aš įkrentu į upę, nieko nedarau, pramerkęs akis stebiu kaip skęstu, žinau, kad moku plaukti ir galėčiau išplaukti į paviršių, bet man norisi nugrimzti iki dugno, pagaliau pasitaikė galimybė numirti.

NUBUNDU,

dabar 09:23, atsikeliu ir einu darytis kavos – laukia sekmadienis.

Čigonai

2016/08/23

Sapnavau kad vairuoju automobilį važiuojam su draugais kažkur atostogauti privažiuojam liūčių nuplautą skardį suprantame kad čia negalėsime pervažiuoti todėl reikės surasti kitą kelią kol mes dairomės prie mūsų prieina kažkoks žmogus matom kad jis čigonas

jis sako: kas jūs tokie kur jūs keliaujat

sakom jam kad vykstam atostogauti ir negalime pervažiuoti šito skardžio

jis sako: ar jūs turit senų daiktų

ir tada aš prisimenu kad kažkur skaičiau jog šiose vietose gyvena keista bendruomenė kurie perka iš visų žmonių senus daiktus nes taip tikisi susigrąžinti savo protėvių dvasias ir bendrauti su jais gyvųjų pasaulyje mes atsakom kad neturim senų daiktų bet čigonas naglai atidaro mūsų bagažinę

jis sako: o kas gi čia

ir kai mes pažiūrim į bagažinę matom ten pilną krūvą senų daiktų bet suprantam kad jie netikri kad čia čigonas kažką pridirbo kol mes nepastebėjom to ir mes sakom čigonui kad šitie daiktai neskirti pardavimui bet jis neatlyžta įtikinėja juos parodyti jų bendruomenės vyriausiajam.

Taigi mes leidžiamės nuvedami pas čigonį vadovą tai yra senas žmogus visas tamsus tamsus ir jis mus svetingai pasitinka vaišina gėrimais ir užkandžiais nors matosi kad jie labai skurdžiai gyvena jų nameliai iš molio visur purvina vaikai atrodo išbadėję.

Mes parodom jiems savo senus daiktus automobilio bagažinėje ir čigonai su savo žmonomis žiūri į tuos daiktus susižavėję jie neša mums auksą ir sidabrinius stalo įrankius už tuos daiktus mes nenorime jų priimti nes suprantame kad daiktai kuriuos jiems atiduosime yra klastotės jie visiškai beverčiai bet čigonai neatlyžta bučiuoja rankas tai mes sutariame kad atiduosime savo senienas už dvi sidabrines šakutes nes nenorime jų apgauti.

Čigonai džiaugiasi daiktais aš įdedu dvi sidabrines šakutes į automobilio saloną ir visas mūsų automobilis staiga aprūksta dūmais nesuprantu kas dedasi o čigonai juokiasi iš mūsų suprantu kad jie mus apgavo visai ten ne sidabrinės šakutės buvo bet man nepikta tik automobilio gaila.

O tada vienas čigonas pakviečia mane užeiti vidun į vieną iš namelių ten parodo sėdinčią senstelėjusią moterį ji sėdi ir verkia

sakau jam: kodėl ji verkia ar ji serga
čigonas sako: ji gedi savo dukros jai dabar visi žmonės atrodo esantys jos dukra

ir tada moteris pasuka galvą į mane matau jos akyse ašaras ji ištiesia rankas į mane

ji sako: ateik dukrelė kaip gerai kad tu pagaliau grįžai namo

mane purto drebulys aš išeinu iš namo ir einu link automobilio bet priėjęs matau kad mūsų padangos nuleistos nereikėjo susidėti su tais čigonais.

Deftones Alytuje

2016/08/16

Sapnavau kad einam su Tadu prie buvusios Žuvinto parduotuvės Alytuje ten turi groti Deftones mes tuo netikim bet einam pažiūrėti ir nuėję matom kad grupė tikrai derina instrumentus ir ruošiasi groti vietoje seniai buvuso keisto fontano dabar visur pieva ir žolė žmonių daug bet visi tokie jauni ir atrodo tarsi eidami pro šalį nusprendė pažiūrėti kas čia ką gros.

Deftones pradeda nuo dainos Damone bet gitaros partijos skamba labai keistai ir vokalistas dainuoja neaišku ką galvoju ar jie čia taip tyčia pakeitė dainą ar tiesiog nesugeba išgroti jos tuo metu gaunu žinutę feisbuke nuo kažkokio Deftones fano iš Prancūzijos jis rašo kad niekas netikėjo juo kai visiems pasakojo kad Deftones dabar kiekvieną koncertą pradeda būtent nuo Damone dainos rašau jam kad dabar jau tikiu juo.

Po kelių dainų žmonės išsiskirsto lieka apie penkiasdešimt žmonių žvalgausi nustebęs kiek mažai žmonių rūpi šita grupė ir toks juokas ima nors ir liūdna tuo pačiu metu ir pati grupė atrodo šiek tiek pasimetusi jie nulipa ant žemės dabar vokalistas visai arti bet aš kažkaip užsižiūriu į būgnininką matau kad jis numetęs daug svorio beveik neatpažįstamas kelias dainas stoviu prie būgnininko ir stebiu kaip jis groja ir baigęs vieną dainą

būgnininkas sako man: tu turbūt senas mūsų fanas gal norėtum vėliau pasivaikščiot kartu su mumis išgert pora alaus

sakau jam: žinoma būtų šaunu

Ir grįžtu arčiau scenos centro dabar Deftones pradeda groti Dai The Flu dainą aš žiūriu į juos ir galvoju kodėl jie kiekvieną dainą vis neįprastai groja šitai dainai jie net nenaudoja būgnų kažkoks nesusipratimas o tada

kažkoks vyrukas man sako: gal tu žinai šitos dainos tabulatūrą

sakau: žinau ji yra 3 3/8 8/4 4444[1]

Ir jis nueina o aš klausau toliau koncerto galvodamas kad būtų gerai jei grupė likusias dainas grotų įprastai o ne šitaip iškraipytai.

 

[1] Iš tiesų: 0-0/8—8/3—3-3-3-3-3-3-3; bosinė gitara.

Atlantic City

2016/08/15

Sapnavau kad esu Atlantic City kad ten atostogauju ir jau yra paskutinė atostogų diena aš esu pavargęs ir prastos nuotaikos nusprendžiu paskutinį vakarą praleisti prie jūros.

Einu tokiu plačiu pėsčiųjų ir dviratininkų keliu jis turi net aštuonias juostas ir visi laikosi juostų ir dviratininkai važiuoja savo juostomis o pėstieji eina savo juostomis aš irgi stengiuosi jų laikytis bet tos juostos tokios spalvotos geltonos violetinės žalios raudonos mėlynos man akyse mirguliuoja tos spalvos ir galva apsisuka netyčia išeinu į dviratininkų juostą dviratininkai man rodo fakus aš ant jų nepykstu čia juk Amerika.

Pasiekęs paplūdimį pereinu kažkokį apsaugos punktą ir užsuku į tualetą ten prisėdu ant klozeto ir galvoju ką aš čia veikiu kodėl aš čia atėjau jūra visur vienoda nieko čia gero nebus o tada kažkas įsilaužia į tualetą tai yra dvi merginos jos žiūri į mane

viena mergina sako: ką tu čia veiki
sakau jai: sėdžiu ir galvoju

Merginos susižvalgo aš joms keliu įtarimą o tada pradeda kalbėtis tarpusavyje viena mergina pasakoja kitai kad čiulpiant jai patinka burnoje turėti mėtinį ledinuką ir ji parodo kad visada nešiojasi džinsų galinėje kišenėje mėtinių ledinukų

ta mergina sako: išvis kaip yra sunku surasti berną kuris pasirašytų tiesiog seksui

Ir staiga mano galvoje kažkas klikteli suvokiu kad kažką esminio supratau ir dėkoju tai merginai už tuos žodžius nors negaliu paaiškinti ką būtent jie man padėjo suprasti ir išeinu iš tualeto tada pamatau jūrą o jūra labai graži bangos tokios didelės nors ir atrodo dirbtinai sukeltos jos nuneša žmones apverčia kai kurie net sąmonę praranda bet ir toliau eina į jūrą maudytis o vanduo toks šiltas šiltas ir tolumoje matosi Šiaurės pašvaistė ir auga palmės visur aplink suprantu kad visa tai netikra bet viskas ok čia juk Amerika.

Matau ateina ta mergina kalbėjusi apie seksą ji dėvi gražų maudymosi kostiumėlį eina užrietusi nosį brenda į jūrą paneria į vandenį ir plaukia toliau aš irgi maudausi po to išlipu į krantą stoviu ir žiūriu kur ta mergina matau ją toli toli nuo kranto ji plūduriuoja po to plaukia link kranto didelė banga ją pasiglemžia ir ji dingsta iš akiračio aš einu į jūrą jos ieškoti surandu ją vėl plūduriuojančią tolumoje tada priplaukiu ir matau kad jos veidas labai pasikeitęs

mergina sako: mes Amerikoj tiek veido pudros ir dažų naudojam kad vėliau viską nusiplovus būna sunku atskirti kur kuris žmogus yra

Aš žiūriu į ją

mergina sako: nežiūrėk į mane taip nes aš spuoguota ir turiu didelį tarpą tarp priekinių dantų ir mano pečiai išberti

sakau jai: tu atrodai gražiai būtent taip kaip dabar esi

O tada abu matom kokia didelė banga artėja link mūsų ir kad banga lūš būtent ant mūsų galvų aš ištiesiu ranką pritraukiu merginą prie savęs ji priglaudžia galvą man prie krūtinės apkabinu jos galvą ir ištiesiu nugarą bandydamas atremti ant mūsų lūžtančią bangą.


%d bloggers like this: