Neišvengiama kelionė į praeitį

“Kažkada galvojau galvojau apie gyvenime man rūpėjusias merginas, o po to man šovė į galvą mintis. Jeigu visus prisiminimus apie jas reikėtų sudėlioti į vieną mėnesį, kokius prisiminimus aš būtent sudėliočiau? Žinoma, kad pačius brangiausius. Bet kas yra brangiausi prisiminimai? Ar tai tas pats, kas gražiausi prisiminimai, ar tai visai kas kita? Būtų įdomu, jei apie kiekvieną svarbesnį žmogų mūsų gyvenime reikėtų parašyti po dešimt prisiminimų. Trumpų ar ilgų – nesvarbu. Ir jeigu tas žmogus vėliau skaitytų, ar jis labai liktų nustebintas? Juk žmonės apie mus galvoja vienaip, o mums atrodo, jog kitaip. Kiek atmintis teikia džiaugsmo, tiek ir vargo. Žiūrėsiu, kas dabar išeis iš to.

Mėnesis – trisdešimt dienų. Viena diena – vienas prisiminimas. Vieni prisiminimai kiek platesni ir apima daugiau nei vieną realiai praėjusią dieną, kiti trumpesni.

Apimtis – 8 lapai Worde. Jeigu nepatogu skaityti čia, galite parsisiųsti.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

NEIŠVENGIAMA KELIONĖ Į PRAEITĮ

Kažkada galvojau galvojau apie gyvenime man rūpėjusias merginas, o po to man šovė į galvą mintis. Jeigu visus prisiminimus apie jas reikėtų sudėlioti į vieną mėnesį, kokius prisiminimus aš būtent sudėliočiau? Žinoma, kad pačius brangiausius. Bet kas yra brangiausi prisiminimai? Ar tai tas pats, kas gražiausi prisiminimai, ar tai visai kas kita? Būtų įdomu, jei apie kiekvieną svarbesnį žmogų mūsų gyvenime reikėtų parašyti po dešimt prisiminimų. trumpų ar ilgų – nesvarbu. Ir jeigu tas žmogus vėliau skaitytų, ar jis labai liktų nustebintas? Juk žmonės apie mus galvoja vienaip, o mums atrodo, jog kitaip. Kiek atmintis teikia džiaugsmo, tiek ir vargo. Žiūrėsiu, kas dabar išeis iš to.

Menėsis – trisdešimt dienų. Viena diena – vienas prisiminimas. Vieni prisiminimai kiek platesni ir apima daugiau nei vieną realiai praėjusią dieną, kiti trumpesni.

– – –

1

Pirmoje klasėje lankiau pradinę mokykla. Ten ir pusryčius duodavo, ir pietus, dar galima būdavo ten likti ir miegoti pietų miegą, jei tavo tėvai to norėdavo. Labai jau darželį priminė.

Aš pats pusryčių ten nevalgydavau, valgydavau tik pietus. Kai ateidavo pietūs, tokia šeimininkutė prašydavo mūsų, kad išnešiotume maistą kiekvienam klasėje esančiam moksleiviui. Mums, pirmokams, tai buvo didelė pramoga, todėl iš pradžių visi nepasidalindavo, kas nešios maistą. Auklėtoja vėliau sudarė tokį sąrašą, pagal kurį vieną dieną pietus nešiodavo du berniukai, kitą dieną – dvi mergaitės.

Pietūs visada būdavo du patiekalai – kokia nors sriuba ir koks nors dažniausiai mėsiškas patiekalas. Kai ateidavo eilė man nešioti pietus, tai patį pirmąjį dubenėlį sriubos ir lėkštę su karštu šniceliu nešdavau tokiai klasiokei. Be galo laimingas tada būdavau, o ji irgi šypsodavosi. Pirmoje klasėje mes dar vienoje poroje šokome šokių burely. Vėliau aš pakeičiau mokyklą, atsidūriau naujoje klasėje. Ji irgi perėjo į tą mokyklą, atsidūrė mano klasėje. Per choreografijos pamokas kartu vėl buvome pora, šokdavom vis. Tarp mūsų neįvyko jokios vaikiškos draugystės, nei paaugliškos meilės vėliau; o paauglystės laikotarpiu tai su kiekvienais metais ji vis augo ir augo, o aš vis žemėjau ir žemėjau prieš ją. O dar man ir kita klasiokė patikti pradėjo, tai matyt dėl to ir nedraugavom mes abu.

2

Būdamas antroje klasėje praleidau tris mėnesius Nemenčinės sanatorijoje. Tame pačiame skyriuje buvo ir berniukai, ir mergaitės. Man tokia viena patiko, tokia Liana (arba Lijana). Ji buvo lenkaitė, plaukai jos buvo geltoni, gyveno Vilniuje.

Sanatorijoje praleidau tris mėnesius, jei neklystu. Ir tik maždaug po metų, jau būdamas trečioje klasėje, susapnavau Lianą. Sapne aš ėjau namo pro tokį devynaukštį ir jo kieme sutikau ją. Ji stovėjo su šiukšlių kibiru ir laukė, kada atvažiuos šiukšliavežė (tais laikais dar tokios buvo). Toks ir buvo sapnas.

3

Vasara ėjo visai į pabaigą, mes su draugais bandėm suorganizuoti tūsą. Kažkaip taip išėjo, jog tūsą mes suorganizavom ir dar net merginų jame buvo. Daugmaž visi poromis buvom pasiskirstę dar prieš tūsą.

Mes sėdim ant kažkokios neaukštos tvorelės prie namo. Ji – išgėrusi nemažai degtinės. Aš irgi nešviežias. Daugmaž aišku, jog mes vis tiek draugausim, tik neaišku, ką reikia veikti iki to laiko, kai paaiškės, jog draugaujam. Be to slegia žinojimas, jog mano visi draugai jau pasibučiavo su savo tūso porininkėmis, o aš kaip prisėdau su savo porininke ant tvorelės, tai taip ir sėdžiu; jau ir sutemę.

– Kiek žvaigždių daug, – sakau.

– Aha, – sako.

Kažkodėl aš žiūriu į jos apnuogintą petį, gražus jis man rodosi. Paliečiu lūpomis jos petį, po to mes pradedam bučiuotis. Dieną prieš tai draugas kaip tik mokė, ką reikia daryti, kai nemoki laižytis. Aš naudojuosi jo patarimu: leidžiu merginai „veikti“, o po to kartoju tai, ką ji darė. Bučiuotis kažkaip nelabai man patinka, jaučiuosi lyg čiulpiamas čiulpinukas.

Po kiek laiko kažkas išeina iš namo ir sako kažkam:

– Žiūrėk, jau ir jie.

Mes nustojam bučiuotis. Praėjus kelioms minutėms mergina sunkiai atsistoja ir eina kažkur už namo.

– Ar tau bloga? – klausiu.

Ji tik tyli ir eina, bet staiga pradeda bėgti. Galvoju kad tik savo gražių kelnių neapsivemtų.

4

Mes einam su ja susikibę už rankų centriniame miesto parke. Staiga ji pamato savo buvusį vaikiną ir sako man:

– Ai, einam per kitur biškį.

Aš nieko nesakau, tik man įdomu, kodėl ji nenori, kad ją su manimi matytų jos buvęs vaikinas.

5

Vieną dieną draugas pasakė, jog yra faina, kai merginai palaižai ausies spenelį ir šiaip ausį. kitą dieną aš išbandžiau tą dalyką su savo drauge. Tiesa, nežinojau, ar patiko jai, ar ne. O man tai patiko, kai ji man ausį palaižė.

Vakare ji parašė sms: O tu pats sugalvojai dėl tos ausies ar iš kur nors sužinojai? Man labai patiko.

6

Iš pradžių mes sėdim trise – mano mergina, jos draugė-mano klasiokė ir aš. Bandom žiūrėti kažką per tv, bet nelabai įdomu, tai tiesiog šiaip kalbamės. Greit jos draugė-mano klasiokė išeina namo ir mes liekam dviese. Mano namuose nėra nieko.

Sėdim dviese, vėl bandom žiūrėti filmą. Jaučiu, kad mano mergina lyg kažkokia netokia: lyg nusiminus, lygpikta. Aš net kaltas pasijuntu dėl neaišku ko.

Staiga mes pradedam bučiuotis ir bučiuojamės. Vėliau aš išjungiu tv, mes toliau sėdim ir bučiuojamės. Jau naktis, o mes bučiuojamės ir glamonėjamės. Po to man prasideda sloga. kas kažkiek laiko mes nustojam žaisti ir kažką lyg pakalbam. Ji sako, kad nenori miego, nors aš jai sakau, kad galiu jai pakloti atskirą lovą, jei tik ji nori. Bet ji kategoriškai nusiteikusi prieš miegą, tai mes toliau bučiuojamės ir glamonėjamės. Galų gale aš užmiegu padėjęs galvą jai ant kojų, o ji taip ir neužmiega.

Ryte ji išeina. žiūriu į jos rudas kelnes. Kai ji būna su tomis kelnėmis, mes visad daug bučiuojamės ir glamonėjamės.

7

Mes jau išsiskyrę. Kai ji eina mokyklos koridoriumi ir mane pastebi, apsimeta, jog nepastebi manęs ir praeina nieko nesakydama. Aš dėl to nuolat pykstu ir vis skundžiuosi savo kiemo draugui, kokia mano buvusi mergina bloga. Dar rašau daug eilėraščių.

8

Susipažinau su viena mergina. Per antrąjį susitikimą mes gulim parke ant žolės. Jau sutemę, dangus žvaigždėtas, o mes klausomės vienos dainos per jos ausinuką. Būdamas su ja jaučiuosi nepaaiškinamai gerai, tokiam lyg tranze.

Po dienos ar dviejų mes jau draugaujam. Tranzas niekur nedingsta.

9

Vėlai vakare mes su mergina grįžtam nuo ežero į draugo sodo namelį. Pakeliui į sodybą pamatom šalikelėj kažkokį šviečiantį vabzdį.

10

Mes tranzavom į Vilnių, į koncertą, ir dabar sėdim išvargę Katedros aikštėj, laukiam draugų. Pro šalį eina pagyvenusi moteris, sustoja prie mūsų ir sako:

– Ar jūs brolis ir sesuo?

– Ne, – sakom.

– Tada susituoksit. Tokie panašūs.

Mes šypsomės, nežinodami, ką sakyti. Moteris nueina. Esam pavargę, bet laimingi.

11

Mes neturim užuolaidų kambaryje, ir kai prabundu, tai žiūriu pro langą į spalio dangų. O spalio dangūs to rudenio rytais mane nuolat stebindavo – jie buvo giedri giedri, lyg vasara būtų. Kartais gulėdamas stebėdavau skrendantį lėktuvą, žiūrėdavau, kaip iš lėto išsisklaido jo palikti dūmai. Lango apačioje matydavosi beržų ir pušų viršūnės.

Draugė nubusdavo truputį vėliau.

12

Kai ji parašydavo, jog jau grįžta iš paskaitų ir tuoj bus bendrabuty, užkaisdavau vandenį, padarydavau arbatą, kad grįžusi ji iškart galėtų sušilti. Buvo jau žiema.

13

Kažkodėl mes kartu nuėjom į tualetą, o tada kažkas įėjo į kitą kabiną. Mes stovėjom tyliai tyliai, nors labai norėjom juoktis. Tas žmogus kitoje kabinoje matyt prisėdo rimtam reikalui, o mes vis stovėjom ir bandėm nesijuokti. Vėliau, aišku, nesusitvardėm, suprunkštėm kelis kartus. Nežinojom, ką tas žmogus galvoja, buvo absurdiška situacija. Tuo labiau, kad mes bijojom išeiti iš kabinos, nes tas žmogus irgi tuo metu galėjo išeiti ir mus pamatyti. Arba kas nors kitas galėjo pamatyti. Taip mes stovėjom toj kabinoj toliau, o tas žmogus iš kitos kabinos irgi neišėjo. Buvo juokinga ir tuo pačiu įtempta situacija. Kadangi žmogus ilgai neišėjo iš kabinos, tai mes vėliau greit atidarėm duris ir beveik bėgte išbėgom iš tualeto.

14

Mes išsikraustėm gyventi į butą. Pirmąją dieną mes sutikom savo aukšto kaimynę, jos durys buvo priešais mūsų duris, ir ji pakvietė mano draugę pas save į svečius pasikalbėti. Praėjus dešimčiai minučių jaučiausi ramiai, bet kai buvo praėjęs pusvalandis, o draugė dar negrįžus, aš rimtai pradėjau galvoti, jog ta kaimynų šeima yra nesveika ir jie nužudė draugę arba ją kankina šiuo metu. Nežinojau, ką daryti. Buvo labai neramu.

15

Su drauge prasideda nesusikalbėjimai ar nesutarimai. Tarp mūsų vis daugiau atsiranda įtampos. Gyvenam tarp įprastos nuotaikos ir supratimo, jog kažkas tarp mūsų negerai. Vis dažniau atsitveriu nuo jos nematoma siena. Visa, ko noriu – būti vienas. Mes pradedam retai mylėtis. Ji tą puikiai pastebi, o aš neigiu tai.

Vieną dieną ji sako:

– Skiriamės, nes aš tau tik trukdau ir gadinu gyvenimą.

– Nesiskiriam, – nusprendžiu.

16

Sėdžiu su draugais parke. Iš tolo matau link mūsų ateinančią merginą. Nesu su ja pažįstamas, bet iš matymo žinau ją. Žiūrėdamas kaip ji ateina aš matau tokį vaizdinį: aš pas ją kambary, užuolaidos užtraktos, ji nusirenginėja prie lango.

Nuo tos dienos flirtuoju su ja pats to nesuprasdamas.

17

Mes išsidrėbėm ant grindų, ir ji sako nupiešk man avį, taigi aš rašikliu bandau nupiešti avį jai ant liemens. Ji juokiasi. Aš uodžiu jos kvapą. Jos džinsai keistos mėlynos spalvos. Pabučiuoju jos liemenį.

18

Mes geriam vyną, aš kažką pasakoju, o ji persisveria per stalą į mane ir taip gerai gerai mane pabučiuoja. Užmirštu, apie ką kalbėjau prieš bučinį, tai mes pradedam kalbėti apie kažką kito.

19

Grįžau iš Nidos. Ten gėrėm su draugais tris dienas ir šiaip buvom atitrūkę nuo pasaulio; aš dar bandžiau kažkaip išsiaiškinti kažką su viena mergina.

Rūkom su drauge pro langą. Ji lyg ir džiaugiasi mane matydama, bet tuo pačiu tarp mūsų ir įtampa. Bandau jai pasakoti kaip sekėsi Nidoje, bet man sunkiai sekasi. Vėliau ji prisėda ant fotelio, aš ant žemės šalia jos. Netikėtai ji sako:

– Gal tu nori vienas pagyventi kurį laiką?

Palinksiu galva.

– Dieve, negalvojau, kad taip viskas baigsis.

Jos akyse ašaros, mano galvoj tuščia. vakarėja.

20

Vėlų vakarą supamės parke ant supynių. Ji sako:

– Ai, aš tai net nežinau, ką darysiu, kai baigsiu mokyklą. Galbūt stosiu į Rygos universitetą. Ten mano senelis kažką lyg ir dėsto. Noriu išvažiuoti kur nors toliau nei į Vilnių.

Galvoju: nemato ji manęs savo ateityje.

Po to pokalbio jaučiuosi su ja dar vienišesnis.

21

Ji sėdi ant tiltelio turėklo, aš stoviu priešais ją. Mes kalbamės, ji sako:

– Nes aš pavydžiu jai tavęs.

– Kodėl? – klausiu.

– Nes ji tave mato kasdien.

Tyliu.

– Jūs kasdien pasibučiuojat. Ir dar mylitės.

– Ne, – sakau. – Nesibučiuojam ir nesimylim. Aš tau nemeluoju.

Iš tiesų meluoju dėl bučinių.

– Ar tau atrodo, kad man lengva tuo patikėti? Ar tu patikėtum manimi, jei aš taip tau sakyčiau?

Nežinau, ką atsakiau tada. Ar išvis ką nors galima atsakyti tokiais atvejais?

22

Netikėtai susipažinau su mergina, su kuria susipažinti norėjau trejus metus. Po kiek laiko mes pradėjom draugauti.

Vieną vakarą buvom kine. Kai išsiskyrėm ir aš važiavau namo, pajutau, jog mano rankos kvepia ja. Buvo keista, malonu, įdomu.

23

Kažkodėl aš norėjau, jog ji suprastų, kad aš esu rūpestingas žmogus. Vis galvojau: va jeigu kas nors jai atsitiktų, tai lankyčiau ją ligoninėj kasdien, o jei ji gydytųsi namie, tai ten visaip stengčiausi jai padėti. Galų gale ji suprastų, kad esu rūpestingas vyras.

Vieną vakarą ji susilaužė koją. Nuo to laiko į darbą nėjo, su ramentais irgi retai kur eidavo. Kaskart, kai pas ją atvažiuodavau, paklausdavau, ar jai nereikia maisto nupirkt, ar dar ko. Ji visad sakydavo, jog nieko jai nereikia. Prieš išeidamas iš jos vėl paklausdavau, ar nieko jai nereikia. Sakydavo, kad nereikia. Vieną kartą nuėjau į jos virtuvę ir atsidariau šaldytuvą. Ji nieko neturėjo valgyti. Tada aš gražiai apibariau ją ir nuėjau į parduotuvę nupirkti jai to, ką ji dažniausiai valgydavo. Kai grįžau iš parduotuvės, ji vis tiek sakė:

– Taigi nereikėjo.

Dar ji nenorėdavo, kad mums begaminant valgyti aš pjaustyčiau ką nors, o kai pavalgydavom, ji nenorėdavo, jog aš plaučiau indus. Ir nenorėdavo, kad išeidamas šiukšles išneščiau, nors jos kartais ten lipdavo visur per viršų.

Niekad nesupratau, kodėl ji man nenorėdavo leisti jai padėti kuo nors. Ir visad jaučiausi kaltas dėl to, kad galbūt savo mintimis prišaukiau jos kojos lūžį.

24

Vieną vasaros dieną vyko koncertas visai netoli jos namų, mes planavom eiti, bet vėliau ji persigalvojo, sakė jai skauda galvą. Kadangi grojo mano dvi mėgstamos grupės, tai nuėjau į koncertą vienas. Taip jau išėjo, kad ten sutikau pora draugų/pažįstamų, tai išgėriau ne vieną ir ne

du alaus.

Buvo keista pas ją grįžti išgėrusiam, niekad dar taip nebuvau pas ją atėjęs. Atsirakinau duris tvarkingai, įėjau, elgiausi tyliai visur. Nusirengiau ir atsiguliau šalia jos.

Ji prabudo. aš sakau:

– Žinok aš truputį išgėręs, atsiprašau.

– Taigi nieko tokio, – sako.

Ji greit apsimigdo, o aš kažkodėl negaliu užmigti. Staiga prisimenu, kad pamiršau jai parodyti, ką nusipirkau, taigi atsikeliu iš lovos, nueinu iki stalo. Grįžtu pas ją ir

sakau:

– Pažiūrėk, ką pirkau.

Ji tamsoje nelabai mato.

– Atsikelk ir pažiūrėk prie lango, pamatysi tada.

Ji lėtai atsikelia ir priena prie lango.

– Aš šito vinilo taip seniai norėjau, – sakau. – Čia tokia super grupė mano, Orchid. Ir pažiūrėk, – sakau, – vinilas visas oranžinis.

Ji apžiūri vinilą ir sako:

– Aha, koks gražus.

Po to trumpai patyli, pasikaso galvą ir sako:

– Bet gal einam jau miegot, saule.

– Aha, – sakau.

Mes atsigulam vėl į lovą. Man užeina noras pasakyti, kad myliu ją. Niekad jai nesu to sakęs. Vis kažkaip susilaikydavau. Guliu ir galvoju – sakyti, ar ne. Nusprendžiu nesakyti dar.

25

Mes nesimatėm dvi savaites, nes buvau išvažiavęs. Kai grįžtu į Vilnių ir iškart atsiduriu pas ją, mes

pasibučiuojam, ji padovanoja man dovaną gimtadienio proga. Po to kažką veikiam, kalbam. Ateina vakaras, mes atsigulam į lovą. Apkabinu ją, o ji iškart sako:

– Bet mes negalim.

– Žinau, – sakau. – Tau dienos prasidėjo.

– Iš kur žinai? – klausia.

– Nes būtume jau seniau pasimylėję.

26

Vieną dieną išvažiavom traukiniu į Trakus. Ten kelias minutes buvo geras oras, bet vėliau pradėjo stipriai lyti, tai mes ilgai sėdėjom po medžiu, po to po kažkokiu balkonu stovėjom. Grįžę namo pasigaminom valgyti. Vakare atsigulėm į lovą ir pasimylėjom. Švelniai braukau pirštu ratus jai ant pilvo ir sakau:

– Šiandien toli važiavom, skaniai pavalgėm ir gerai pasimylėjom.

Juokiamės abu.

27

Vėlai vakare nuvažiavau pas ją į namus, po kiek laiko ji grįžo iš darbo. Aš tuo metu sėdėjau virtuvėj. Ji įėjo į virtuvę, mes pasibučiavom, pasisveikinom. Aš sėdėjau ant vieno fotelio, ji prisėdo ant kito fotelio. Atrodė pavargusi.

– Kaip sekėsi? – paklausiau.

Ji patraukė pečiais, nieko nepasakė, tik kelias sekundes žiūrėjo į mane keistu keistu žvilgsniu.

Sėdžiu ir galvoju: aš jau vėl vienas.

28

Nakvojau pas ją. ryte ji nuėjo į virtuvę, o aš gulėjau lovoje ir galvojau kažką. Kadangi jau jaučiausi vienišas likęs, nors dar buvau su ja, tai mintys nebuvo iš linksmųjų. Man staiga ėmė rodytis, jog už lovos yra prezervatyvų pakelis. Gulėjau ir galvojau, toks siaubas apėmė, jog ji gali miegoti su kitu. Kilo noras pažiūrėti už lovos. O kas, jeigu ji įeis į kambarį ir paklaus, ką aš ten darau, ko aš ten ieškau? Sakysiu, kad mano plaukų gumukas nukrito ten.

Pasilenkiau prie lovos krašto, pažvelgiau už jos. Nesimatė jokių prezervatyvų pakelių. Išlipau iš lovos. Buvau apimtas siaubo, jog viskas nuėjo iki to, kad aš jau taip ja nepasitikiu.

29

Mes išsiskyrėm, bet kaip dažnai būna besiskiriant, teko susitikti kažkokiam lemiamam pokalbiui ar pan.

Susitikom Sereikiškių parke. Ėjom ir tylėjom. Po to pasakiau, kad suprantu ją ir nei pykstu, nei kaltinu ją. Ėjom link išėjimo jau. Atidaviau jai raktą nuo jos buto durų ir šimtą litų, kurį buvau pasiskolinęs tą rudenį. Tada dar žengėm porą žingsnių ir aš supratau, kad nebegaliu eiti su ja. Pradėjau verkt, ji pradėjo verkt, taip ir išsiskyrėm.

Nuėjau į bažnyčią prie Aušros vartų, ten sėdėjau ir žliumbiau kaip niekad. Mišios buvo lenkų kalba. Skambėjo viskas apokaliptiškai. Nuo verkimo man įsiskaudėjo galvą. Mišios baigėsi, susipratau, kad jau pats metas išeiti. Ėjau link Mindaugo stotelės. Visos gatvės atrodė šviesios, žmonės laimingi. Galvoj tokia tuštuma kaip ir po visų išsiskyrimų.

30

Kažkada radau sąsiuvinį, kuriame buvo surašyta šimtas mano norėjimų. Tai buvo pamąstymai, ką norėčiau veikti su paskutine savo mergina, kai dar nedraugavau su ja. Prisimenu, kad aš prikarpiau šimtą lapelių, ant kiekvieno iš jų vienoje pusėje nupiešiau žibutę, o kitoje pusėje užrašiau po norą. Tada sudėjau viską į laišką, ir kai buvau susitikęs su ta mergina, padaviau jai. Tas laiškas buvo kaip mūsų draugystės pradžia. Kai po laiško įteikimo susitikom kitą kartą, aš jai pasakiau:

– Žinai, jaučiuosi kaip koks pirmokas. Dabar paklausiu tavęs: ar galiu tave pabučiuot?

Ji šypsojosi, sakė galiu pabučiuot.

Taip mes pirmąkart pasibučiavom ir ėjom laikydamiesi už rankučių. Aplink visur skleidėsi pavasaris.

Vienas atsakymas to “Neišvengiama kelionė į praeitį”

  1. devyniketuri Says:

    labai patiko, galėtum ir antrą mėnesį sudėlioti :)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: