Žydintis tekėjimas

Nežinau, ar čia tikrai proza, nes iš pradžių tekstai gimė eilėraščių pavidalu. Po to nusprendžiau padaryti iš jų prozą, kad priimtiniau skaitytųsi. Padaręs nepasigailėjau, nes kaip niekad daug komentarų susilaukė įrašas su šiais tekstais. Kartais užmetęs akį į juos pagalvoju, kad greičiausiai juos parašęs supratau, jog galiu ne vien sau suprantamus dalykus keverzoti.

Apimtis – 3 lapai Worde. Jeigu nepatogu skaityti čia, galite parsisiųsti.

– – –

ŽYDINTIS TEKĖJIMAS

I

Taigi, aš norėčiau mokėti miegoti su visokiomis merginomis tiesiog šiaip sau, iš noro ar neturėjimo ką veikti, ar dėl to, kad jau pavasaris pramušė, ar dėl to, kad rudenį negaliu pakęsti, kai tenka miegoti vienam.

Merginos yra ganėtinai skirtingos, ir tik pagalvokit, kaip būtų įdomu su jomis bendrauti, kaip būtų įdomu su jomis gulėti, kai kiekviena iš jų yra vis kitokių politinių pažiūrų, vis kitokį socialinį statusą turi, ir iš labai skirtingų šeimų yra: vienų tėvai prasigėrę ir jos nekenčia jų, kitų tėvai nuolat gyveno darniai, tačiau kažkodėl tos merginos dabar štai eina ir guli su neaiškiu vyru.

Kaip būtų įdomu su jomis bendrauti, kaip būtų įdomu su jomis gulėti. Galima būtų kalbėtis apie tiek daug dalykų: apie koralinių rifų nykimą, apie pasaulinį atšilimą, apie lygias moterų ir vyrų teises, apie nelygumą tarp mūsų kūnų.

Kaip būtų įdomu su jomis bendrauti, kaip būtų įdomu su jomis gulėti. Kiekviena jų vis kitaip mane matytų, aš retai atrodyčiau toks pats. Kiekviena jų vis kitaip klausytų manęs, aš beveik neturėčiau šanso pasikartoti. Kiekviena jų vis kitaip pasakotų man savo nelaimingas meilės istorijas, kaip jas paliko kažkas ar jos paliko kažką visai to nenorėdamos, o gal per klaidą.

Kaip būtų įdomu su jomis bendrauti, kaip būtų įdomu su jomis gulėti. Kiekviena vis kitaip apkabintų mane, kiekviena vis kitaip alsuotų, vis kitaip nusisuktų po visko į šalį, kad netektų matyti mano naivių vaikiškų akių, sakančių, jog visa tai iš pačios tikriausios meilės gyvenimui ir jo neišvengiamumui.

II

Aš vėl tai pajutau.

Nepastebėjau, kada tai sugrįžo pas mane, tas nežinojimas ko noriu ir ką darau. Diena iš dienos aš vis labiau pradėjau svajoti apie viską ir apie nieko, leidau sau priimti tamsias mintis, leidau sau vaikščioti po tamsias tuštybės sales, pilnas nuogybės ir nuodų blaiviam protui. Po to sėdėjau tuščiomis akimis sekdamas kaip artėja šaltos palaimos liepsnos į mane.

Aš vėl pajutau, kad pamečiau save.

Tai jau ne pirmas kartas, aš žinau kaip viskas būna. Tai ateina palengva ir su kiekviena diena suleidžia šaknis vis giliau, melsva lengvumo liepsna apsiveja tau aplink kojas, ji apveja tavo akis, ir visa, kas tau buvo svarbu, lieka nustumta kažkur į šalį, kol tu ieškai kažko nepatirto, kol tu ieškai kažko pasmerkto būti nesurastu.

Aš vėl tai pajutau.

Aš vėl pasiklydęs ir atsidavęs tėkmei, kurios nebevaldau, nors iš tiesų ir galėčiau tą daryti. Aš vėl tarsi atitolęs nuo savo kūno, sklendžiu virš savęs, kartais užmesdamas akį kaip man sekasi; tai lyg koks filmas, lyg knyga, kada seki pagrindinio veikėjo krytį ir karts nuo karto susitapatini su juo.

Aš vėl tai pajutau, tą tapimą svetimu sau pačiam.

Žinau, kad greitai įvykių grandinė taps per ilga, kad galėčiau viską ištaisyti. Žinau, kad jei tik norėčiau, galėčiau viską sustabdyti ir užkirsti kelią visiems nereikalingiems dalykams, kurie dar turėtų įvykti.

Bet aš tik sklendžiu virš savęs, stebiu iš toli visa, kas vyksta, visa, ko vėliau privalėsiu gailėtis.

Aš vėl tai pajutau, pajutau, jog patikėjau ta melsva liepsna, kuri glamonėja mano kūną, meluoja, kad viskas tik į naudą.

Aš vėl jai atsidaviau.

III

Virš manęs tik dangaus mėlis ir vėjas, karts nuo karto atsirandantis iš kažkur ir nešantis vos užuodžiamus kvapus. Kvapai apie moteris, kurios kažkada prabusdavo ir užmigdavo su manim, kvapai apie moteris, kurios kažkada norėjo suprasti, apie ką aš galvoju, bet taip ir nesuprasdavo, arba supratusios bandydavo kuo greičiau užmiršti, kad nežinotų.

Šią dieną aš pavydžiu visiems ėjimo susikibus už rankų, aš pavydžiu nedrąsaus žiūrėjimo viens kitam į akis, pavydžiu norėjimo pabučiuoti ir pavydžiu bijojimo tai padaryti. Pavydžiu ryžto neturėjimo prisipažinti ką nors įsimylėjus, pavydžiu melo sau, kad tu nieko nemyli, kad meilė atėjo ir praeis kaip ir visos meilės, buvusios prieš tai. Aš pavydžiu galvojimo apie ateitį su mergina, aš pavydžiu neigimo, jog galvoju apie tai, pavydžiu baimės kažką padaryti blogai, pavydžiu suklysti ten, kur neklystama, aš pavydžiu pirmų nesutarimų, nerimo akimirkų, karštų bučinių po to, kurie reiškia, jog viskas gerai, kurie reiškia, jog net jei viskas ir blogai, tai kažkas dar lieka, kažkas neapčiuopiamas, liekantis kažkur itin giliai; galų gale kažkas vis tiek niekada nesibaigia, turbūt dėl to, kad aš nuolatos pavydžiu naujų pradžių, naujų pabaigų, naujo ramaus laiko, skirto apmąstyti viskam, kas praėjo ir kas nepasikartos, tuo pačiu pasikartodamas ir aidėdamas giliai viduje.

Aš pavydžiu visiems visko, aiškiau negaliu pasakyti. Puikiai žinau, kad vieną dieną sugebėsiu įsivelti į kažką. Tai bus moteris, aš tuo visai neabejoju, nes nėra įmanoma į nieką kitą įsivelti taip sudėtingai ir beatodairiškai. Puikiai žinau, kad vieną dieną atsiras kas paims mano ranką, atsiras su kuo galėsiu eiti per gatves, liedamas iš savęs lengvą geltoną, liedamas iš savęs lengvą mėlyną spalvą, ir abi jos bylos apie dar vieną kažką, kas niekada nebus deramai suprantama, kas niekada nebus deramai aprašyta. Iš šono tai atrodys draugystė arba meilė, bet kaip galima pavadinti tokius subtilius dalykus kaip kad dviejų susijungimas į vieną?

Ir kai manęs paklausia, ar aš nesijaučiu vienišas, paliktas, įskaudintas, aš atsakau, kad ne, aš atsakau, kad neliūdžiu ir nedepresuoju, tikrai ne. Nes kaip tu gali būti paliktas, kai pasaulis tau neša ir neša tuos kvapus iš praeities, iš dabarties ir ateities, kai pasaulis tau neša patį tave dar mažai sau pačiam pažįstamą.

IV

Pagaliau tu sugrįžai. Jaučiau, kad tai vis tiek nutiks.

Sapne tu tyliai tyliai prie manęs prisėlinai, nutaikei savo rudas akis į mane ir laukei.

Žinojau, jog ilgai neištversiu, žinojau, jog pasakysiu ką nors, ko nereikia, ir aš pasakiau: aš taip pasiilgau tavęs.

Tu paėmei mano galvą, priglaudei ją prie savo krūtinės, ir pasakei: užsimerk, ir pasakei: aš visąlaik tai žinojau, aš tavęs irgi pasiilgau, bet jau išmokau neverkti, aš jau išmokau įteigti sau, jog mes niekada nebūsim laimingi kartu.

Norėjau rėkti-draskytis-kandžiotis kaip maži vaikai, kai neigia kažką. Buvo taip liūdna, buvo taip liūdna. Jos krūtinė sugėrė į save mano beprasmišką įtūžį. Aš nieko negalėjau padaryti.

V

Šiandien lyta, šiandien vėsu ir apsiniaukę. Būtent ta diena, kai galima negalvoti apie rimtus dalykus, nieko nenorėti, niekur neskubėti.

Šiandien lyta, šiandien vėsu ir apsiniaukę. Kiekvieną vasarą pasitaiko tokių dienų, kai prabudęs lyg tyčia žinai, kieno kaklą norėtum pabučiuoti, kieno rankomis norėtum būti užklotas.

Šiandien kaip niekad viskas aišku. Aš ilgiuosi moters, kurios neturiu teisės ilgėtis.

VI

Tu vėl pasiekei mane per šių dienų ramumą, per šių dienų gerumą. Eilinįkart buvau naivus, tikėdamas, jog sugebėsiu būti pilnai laimingas niekam nepriklausydamas, pas nieką nenakvodamas, ieškodamas tikslo ir prasmės pats savy.

Aš laikiausi visai neblogai, tu turi tai pripažinti. Man sekėsi kur kas geriau nei anksčiau, aš galvojau, kad šįkart jau tikrai sugebėsiu išbūti vienas, iškęsti visa, ką reikia.

Tą dieną sėdėjau ramus, kaip niekad gražiai planuodamas ateitį, kai tavo šešėlis užslinko ant mano namo durų slenksčio ir aš supratau, kad bus dar viena meilės istorija apie tave ir mane.

Tu esi neišvengiama, aš priimu tave. Tu puikiai žinai, jog neturiu kito pasirinkimo, tu puikiai žinai, jog aš esu visai neatsparus tau.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s


%d bloggers like this: