Posts Tagged ‘Against Me!’

10 muzikos albumų apie žmonių santykius

2015/06/27

Tam tikri albumai, klausyti anksčiau ir dar dabar kartais klausomi, stebina savo konceptualumu ar nuotaikomis, kurias jie man perteikia. Pagalvojau, kad būtų įdomu išrinkti 10 muzikinių albumų, kurie man yra stipriai įstrigę būtent dėl dainose pasakojamų meilės, ilgesio, vienatvės istorijų arba tiesiog šiaip – kuriuos vienija žmonių santykių tema.

  1. Portishead – Portishead (1996)

I can’t hold this day
Anymore

Su trip-hop žanru susipažinau būdamas dešimtoje klasėje, ir Portishead tiek tuo metu, tiek ir dabar yra viena populiariausių šiam žanrui priskiriamų grupių. Visada, kai atrandi kažkokį naują skambesį, tau jis atrodo be galo įdomus ir įtraukiantis, prikaustantis dėmesį. Nors Portishead debiutinis albumas „Dummy“ yra tikra klasika (o jame esančios dainos „Roads“ klausydavau, kad nusiraminčiau prieš miegą po pirmosios nutrūkusios draugystės), man visada arčiau širdies (ausies) buvo antrasis grupės albumas „Portishead“. Man, kaip ne muzikos kritikui, jie mažai kuo skiriasi vienas nuo kito, tačiau kažkodėl susiklostė būtent taip, kad antrąjį klausydavau dažniau nei pirmąjį. Koks yra šis albumas? Muzika lėta, niūri, o vokalistės balsas ir dainų tekstai kuria amžinai nelaimingo ir vienišo žmogaus portretą. Melancholijos čia per akis, užteks net didžiausią optimistą nusodinti.

 

  1. Against Me! – Reinventing Axl Rose (2002)

Are we just drinking buddies
Playing with each other’s deepest vulnerability?

Against Me! pradėjau klausyti būdamas vienuoliktoje klasėje. Žavėjo jų smagios, greitos dainos apie visokius pankų reikalus, o dar geriau buvo, kad tose dainose atsirasdavo vietos ne tik anarchijai, bet ir žmonių tarpusavio santykiams (tik gal ne tiek porų santykiams, kiek bendruomenės). Tai viena įdomiausių pankroko grupių, kurių muzikos visų pirma net nepavadinčiau pankroku, nes ji skiriasi nuo įprasto pankroko, ir dainų tekstai visada yra puikiai suprantami – nereikia stengtis suprasti, ką grupė nori pasakyti, viskas čia aišku. Įdomiausia tai, jog ilgai spyriojusis, grupė visgi tapo mainstreamine, o dar po kažkiek metų vokalistas pasikeitė lytį ir tada kai kurie seni dainų tekstai tapo dar aiškesni nei atrodė anksčiau.

 

  1. Marilyn Manson – Eat Me, Drink Me (2007)

Love is a fire
Burns down all that it sees

MM yra komercinis reikalas, niekada kitaip ir nebuvo, ir man net džiugu, kad MM nuo pradžių kryptingai kūrė visą tą demonišką, archangelišką ar whatever įvaizdžio kampaniją, nes, galų gale ji atsipirko ir jį išgarsino, galu gale – tai buvo tai, ko paaugliams reikėjo. Bet tas pats per tą patį negali visąlaik tęstis, todėl atėjo toks laikas, kai MM ėmė ir nukrypo į lyriškumus, ir šis albumas buvo mažiausiai šokiruojantis nei visi prieš jį buvę.

Juokas juokais, bet man šitas albumas pasirodė suprantamas po pirmos perklausos. Tam buvo palankios aplinkybės: buvau išsiskyręs ir įsimylėjęs vienu metu, nuo visko pavargęs, nebesuprantantis ko iš tiesų ir kam man viso to reikia; buvau išsiilgęs meilės ir pervargęs nuo jos vienu metu. Todėl nenuostabu, kad šitame albume esančios dainos man skambėjo kaip pagalbos šauksmas. Šauksmas žmogaus, kuris taip pat pavargo ir jau nieko nebesupranta.

 

  1. Nick Cave & The Bad Seeds – No More Shall We Part (2001)

I married my wife on the day of the eclipse
Our friends awarded her courage with gifts

Tai vienas liūdniausių ir labiausiai gąsdinančių albumų, kuriuos man yra tekę girdėti. Nors jo pavadinimas byloja, kad viskas bus gerai, didžioji dalis dainų tave kaip tik ruošia priešingai baigčiai. Kas žino koks jis man dabar atrodytų, jei nebūčiau pradėjęs jo klausytis, kai mano paties santykiai su viena mergina priėjo kažkokią krizę. Dabar gi negaliu galvoti apie šį albumą be minėto konteksto. Nors čia yra ir lyrinių dainų (Love Letter, And No More Shall We Part, Sweetheart Come), bet man labiausiai įstrigo būtent ne šios, o tokios kaip Oh My Lord (nuolatos kylanti įtampa dainoje) ar Sorrowfull Wife (taip ir įsivaizduoju Cave‘iškas vestuves..).  Tiesa, albume dainos sudėtos taip, jog visgi jis baigiasi ne tiek džiugia, kiek ramia nuotaika, tai nors tiek gerai ;)

 

  1. Fink – Distance And Time (2007)

You got a new man, and he sounds great
I got a new girl who treats me right
If Only

I’d be right on the train, first one out
Up to town to take you out
Again

Su Fink kūryba susipažinau visai atsitiktinai, kai gyvenau bendrabutyje ir vienas kambariokas paleido Fink dainą Blueberry Pancakes. Tokia popsova daina gerąja prasme, visą rudenį jos klausėm su tuo kambarioku rytais. Tik pavasarį pasidomėjau ką šis vyrukas kuria daugiau, ir albumas Distance and Time mane patraukė savo paprastumu. Dainuojamoji poezija apie paprastus dalykus – darbą, meilę, vienatvę, ilgesį moteriai, kurios jau nebėra. Nors vėliau Fink sukūrė ir išleido daugiau albumų, kurie tiek muzikine prasme įvairesni yra, o ir tekstų prasme kažkiek brandesni, man visgi būtent šis sukelia šilčiausias emocijas.

 

  1. Curl Up And Die – One Above All, The End Of All That Is (2005)

Nothing is right but I can’t find the wrong.
I always change my mind.
And if there is a need then I need it now.
Cause the closer we get the further I feel.

Tuo metu, kai domėjausi hardcore muzika, šitą albumą kažkaip praleidau pro ausis ir neužsikabinau ant jo. Tačiau kai perklausiau jį 2009 ar 2010 metais, jis man paliko neišdildomą įspūdį. Šis albumas yra tikras juodas princas, pasakojantis žmogaus, pasiklydusio savyje ir mieste, istorijas. Dainos apie vienatvę, apie meilę be meilės, klaidžiojimą miesto gatvėmis iš neturėjimo ką veikti, ir pan. Dainų tekstuose galima rasti tikrų perliukų, nors išimti iš bendro dainos konteksto jie dažnai nelabai kaip atrodo. Aš nežinau, kaip jaučiasi žmogus ar kas darosi su jo gyvenimu, jei jis parašo tokius tekstus visam albumui, tačiau tikiuosi, kad jam baigėsi viskas gerai.

 

  1. Best Coast – Crazy For You (2010)

I’m sorry I lost
Your favorite t-shirt
I’ll buy you a new one
A better one

O čia yra visiškai nuostabus albumas, tikras geros nuotaikos užtaisas! Linksmas indie su infantiliais tekstais apie santykius, kuris nė akimirkai neleis liūdėti.

 

  1. Skunk Anansie – Post Orgasmic Chill (1999)

Friends die hard
But lovers conceive
The vibe that they hold will please
Smothered by
Sexual needs
They fade as the days go by

Skunk Anansie yra viena iš tų grupių, kurios klausaisi, bet beveik niekad negirdi, kad kas nors iš tavo aplinkos jos klausytų ar ją mėgtų. Kad ir kaip bebūtų, man jie yra gera grupė, ir nors aš daugiausiai esu klausęs jų pirmų dviejų albumų, būtent trečiasis, Post Orgasmic Chill, iki šiol man atrodo brandžiausias grupės albumas. Jame nėra tiek politikavimo kiek prieš tai buvusiuose albumuose (nesakau, kad politikavimas yra blogai), čia daug daugiau dėmesio skirta visiems tiems žmonių santykiams. Ir čia ne tiek apie myliu-noriu-negaliu, čia kažkaip brandžiau ir temos kiek rimtesnės – meilužiai, negalėjimas nutraukti santykių, suvaidinta paguoda, nesigailėjimas dėl išdavystės.

 

  1. The National – Trouble Will Find Me (2013)

Hey Jo, sorry I hurt you,
But they say love is a virtue, don’t they?

The National buvo mano 2013 metų pabaigos/2014 metų pradžios atradimas. Nežinau, kaip ten tada viskas susiklostė, bet būtent šitas albumas buvo pirmasis, kurio pradėjau klausytis, ir jis mane visiškai sužavėjo. The National muzika skamba ganėtinai paprastai, vokalistas liūdnu balsu dainuoja tokius tekstus, kurie yra logiški ir nelogiški tuo pačiu metu, ir viskas kažkaip susipina ne tiek į muzikos stilių, kiek į bendrą nuotaiką, kurią perteikia The National – į nepaaiškinamai gražų, estetišką liūdesį. Dar apie dainų tekstus: jie tokie talpūs, jog kartais viena eilutė man sukelia labai daug asociatyvių minčių – tokį dalyką retai sutinku muzikoje.

 

  1. Marschak – Marschak (2004)

что угодно отдать, что угодно
чтоб никогда не быть человеком

Rusų grupės Marschak labai dažnai klausiausi, kai man buvo 17-18 metų. Nežinau, ar tai išėjo į naudą, nes grupės debiutinis albumas buvo toks emo ta senąją emo prasme: liūdnas, neteikiantis jokios vilties, bet visgi skambus, savaip stiprus, sužadinantis emocijas. Dainos kiek melodingos, tiek nervingos, o tekstuose pilna užuominų į susvetimėjimą, vienatvę arba tiesiog galvos trankymą į sieną iš nežinojimo ką veikti. Parašiau labai buitiškai, bet patys Marschak savo jausmus perteikia labai estetiškai.

„Ateidavau į barą ne alaus bokalo, bet penkiolika minučių paspoksoti į barmenę“

2015/03/28

Sunku paaiškinti draugams, kodėl su jais praleidęs tik valandą tu nori išeiti. Todėl atsiprašau visų, pats truputį gėdydamasis dėl tokio savo elgesio, paspaudžiu rankas ir sakau, kad man reikia eiti kitur.

Toks vakaras, kai iš tiesų ne tai, kad noriu eiti kitur, bet jaučiu, jog reikia eiti kitur. Tiksliai nežinau, kodėl, nes nuotaika visą dieną buvo gera, ir net kai rinkausi kokiais marškiniais rengtis ir dėjausi kaklaraištį, pasijutau kažkaip maloniai (pasipuošęs, sakytų mama), tačiau vos ten nuėjom, iškart kažkas užlūžo galvoje ir supratau, kad šį vakarą norėčiau praleisti kitaip.

Išėjęs pasukau link Eimanto, žinojau, kad ten yra Gabrielius ir kiti pažįstami žmonės. Šį penktadienį neįtikėtinai daug žmonių centre, bet taip būna kiekvieno pavasario pradžioje, vos tik labiau atšyla oras: klubinėtojai, barų lankytojai, paaugliai, marozai ir jų panos – visi išlenda į centrą pasirodyti patys ir pažiūrėti į kitus.

Einu Vokiečių gatve, tada pasuku į Mėsinių gatvę ir eidamas ja prisimenu ten anksčiau veikusio baro Transilvanija barmenę. Ji buvo vos vos aukštesnė už mane, jos plaukai dažnai atrodydavo netvarkingi, bet ji turėjo tokias geras kojas ir užpakalį, man tokių minčių kildavo… O po to ten pradėjo dirbti nauja barmenė, ji buvo tokia tvarkinga, visada besišypsanti, tamsių plaukų, švelnaus veido – galėtum žiūrėt ir žiūrėt į tokią, bet nežiūrėsi, negražu taip daryt. Bet vieną dieną įvyko baisus dalykas, nes nugirdau ką ta švelni barmenė pasakojo kažkokiam žmogui. O pasakojo ji apie labai nekokį dalyką – kad vakar girta užmigo po baru. Žinau, negalima teisti žmonių, nes kas tu toks, kad teistum, bet po tos dienos nebežiūrėjau į ją romantiškai. Ir nesvarbu, kad aš pats esu pridaręs visokių dalykų, dėl kurių dabar yra truputį nejauku (prisigėriau tiek, kad vėmiau į konteinerį, po to užmigau pogrindiniam klube ir negalėjau išeiti, kai nubudau užrakintas; kartą vėmiau pro balkoną, kartą – pro langą pas kažką svečiuose; kartą nebuvo kur gulti, tai užmigau atsigulęs ant vonios kilimėlio; o kur dar masturbacija keistomis sąlygomis paauglystės laikotarpiu), ir nesvarbu,kad aš pats dėl tų dalykų negalėčiau ramia sąžine vadinti savęs romantiku – svarbiausia, kad ji pasakodama apie savo nuopolį juokėsi. Tai ir buvo skaudžiausia.

Po to išėjau prie Pylimo gatvės, perėjau ją ir atsidūriau Šv. Stepono gatvėje. Šv. Stepono, Šv. Stepono… Gatvė su tiek daug istorijos, turinti tokį stiprų emocinį užtaisą. Kadaise čia gyveno mergina, su kuria draugavau. Kadaise vėlyvais pavasario vakarais važiuodavau pas ją, eidavau į bromą, lipdavau girgždančiais laiptais aukštyn, ir mano akys surasdavo jos akis, ir mano rankos surasdavo jos rankas, o po to – jos džinsų užtrauktuką. Kadaise toje gatvėje buvau savotiškai laimingas.

Užeinu į Šnekutį, ten nusiperku alaus išsinešimui. Šiaip gatvė tarsi ir nepasikeitusi, čia vis dar šen bei ten yra mažų parduotuvėlių, kurios, kaip ir anksčiau, taip greičiausiai ir dabar kažkiek laiko padirba, tada užsidaro, o vietoj jų atsidaro kitos parduotuvės, kurių lemtis aiški.

Pasiekęs Šopeno gatvę skambinu Eimantui, jis man nupasakoja kaip rasti jo namą ir butą. Įsuku į tamsų kiemą, viskas atrodo nauja ir nepatirta. Pats butas primena tokios lenkaitės butą, pas kurią Varšuvoje buvom su draugais apsistoję po koncerto, ir kai išeinu į balkoną parūkyti, Gintas kaip tik ir sako: čia tokie namai kaip Varšuvoj, pilna ten tokių. Ir jis teisus, dievaži.

Geriam alų ir žaidžiam stalo žaidimą, fone skamba Against Me!, o kai pajuntu, kad jau ima miegas, tai atsigeriu vandens ir nueinu miegoti.

Rytas apsiniaukęs. Atsikėlęs žiūriu pro balkono langą į tą namą kitoje kelio pusėje, galvoju o gal visgi ne kaip Varšuvoj šitie namai? Bet kur tau! Aš tik bandau save apgauti, namai tikrai kaip Varšuvoj, neverta net diskutuoti daugiau šia tema.

Važiuodamas namo autobusu stebiu šeštadieninį Vilnių. Gatvėse pilna žmonių; ties Ibrahim prekybos centru matau kaip trys vyrai bando išstumti smėlyje užstrigusį automobilį, ir kai jiems pavyksta ir automobilis pajuda atbulas, vienas iš stūmusių vyrų pargriūna ir iškart ritasi į šoną, tolyn nuo priekinių ratų – gera reakcija, galvoju. O prie Kalvarijų turgaus matau kaip du vyrai po pažastimis pasikišę neša ilgus veidrodžius, suvyniotus į gelsvą popierių. Jie eina ne per perėją, o sustoję vidury kelio dar pradeda ginčytis, ir atrodo, kad jiems visiškai nusispjaut ant kitų eismo dalyvių, jų ginčas kur kas svarbesnis nei saugumas. Autobusui pajudėjus palikau juos vis dar ginčijantis, įdomu kiek truko jų ginčas.

Išlipu prie parduotuvės, nes reikia kažko nusipirkti. Pirmiausia paimu šeštadieninį laikraštį, nes praėjusį šeštadienį irgi skaičiau laikraštį, be galo maloniai praleidau kelias valandas virtuvėje, tai pagalvojau,kad ir šiandien norėčiau tai pakartoti. Po to įsidedu pieno, grietinėlės, karštai rūkyto kumpo, o besidairydamas po lentynas netikėtai užmatau soją kubeliais.

Mergina, anuomet gyvenusi Šv. Stepono gatvėje, kartais gamindavo sojų ir daržovių troškinį. Mes pasiskirstydavome darbais – aš plaudavau daržoves, o ji pjaustydavo, nors kartais būdavo atvirkščiai. Tada ji suberdavo sojos kubelius į vandenį keptuvėje, kurį laiką tie kubeliai ten sau pabūdavo, šiek tiek išbrinkdavo, tada vandenį reikėdavo nusemti, priberti šaldytų daržovių ir tų, kurias patys supjaustėm, ir viską maišyti, kepinti, pabarstyti krapais ar petražolėmis. Pačioje pabaigoje ji dar įpildavo šiek tiek aliejaus į keptuvę, kad viskas truputėlį apkeptų, ir tada jau mes eidavome valgyti.

Man patiko tas patiekalas, todėl ir pats jį pradėjau gaminti bendrabutyje, o kartą net ir mamai pagaminau (mama neliko sužavėta). Aš jį pagardindavau pabaigoje įmušdamas žalią kiaušinį, nes jis iškepdavo tarp tų visų daržovių ir sojos kubelių ir priduodavo kažkokį gerą skonį; nors gal tik man taip atrodė. Gamindamas tą patiekalą visada galvojau apie tą merginą ir šypsodavausi. Kai mes išsiskyrėm, šitą troškinį ėmiau gaminti daug rečiau, nes jis man visada primindavo ją ir nebūdavo toks skanus kaip anksčiau. Ir šiandien, išvydęs sojų kubeliais pakelį parduotuvėje, supratau, kad nebepamenu kada gaminau visa tai, todėl būtinai reikia pabandyti tai padaryti.

Grįžęs iškart imuosi darbo. Rezultatas ne super, bet valgydamas skaičiau laikraštį, ir tai kažkiek pagardino troškinį.

O dabar net nežinau ką veikti. Greičiausiai aš: a.) naršysiu internete be jokio aiškaus tikslo; b.) žiūrėsiu serialą Fortitude; c.) skaitysiu knygą Herojai kaip ir mes; d.) susitvarkysiu kambarį.

“Untouchable Is Something To Be“

2011/12/23

5,5 mėnesio miegojau ant žemės patiesęs čiužinį. Kalėdinės vakarienės su bendrabučio šeimyna proga čiužinį užkėliau atgal ant “lovos“, kad kambaryje tilptų stalas. Po to taip ir palikau čiužinį ten, ir pradėjau miegot ant “lovos“. Ir ką – kasnakt įdomiai sapnuoju. O kaip tik vis skundžiausi, jog labai labai retai pamenu, ką sapnuoju. Va tik pakeičiau miegojimo vietą, ir še kad nori – kasnakt po ilgą įdomaus siužeto sapną ;)

– – –

Nuo paauglystės, kai pradėjau domėtis muzika, kiekvieną žiemą surasdavau kokią nors įdomią grupę, kuria labai stipriai susižavėdavau. Maždaug 2002 metais pirmą kartą man į rankas papuolė Metallica albumas (“Reload“), ir staiga Metallica tapo grupė nr. 2 (nes nr. 1 iš įpročio buvo Limp Bizkit ;)). Klausiau Metallica visą žiemą, aprimau tik pavasarį, kai surinkau jų visą diskografiją.

O kažkurią kitą žiemą išgirdau Nirvana, ir buvau visiškai blown away! Tuo metu net nesuvokiau, ar gali būti pasaulyje kita tokia gera roko daina kaip Smells Like Teen Spirit. O dėl visko kaltas krikšto tėvas, kuris kuisdamasis savo daiktuose rado į kasetę įrašytą Nirvana albuma “Nevermind“ ir man pasiūlė pasiklausyt ;) Dar jis pasakojo, kad Nirvana turi sukūrę klipą, kuriame groja groja studijoj, o po to išeina ir lieka tyla, o po kiek laiko jie vėl grįžta ir groja toliau – klipas, kurį visada norėjau pamatyt, bet taip ir nepamačiau, nes toks neegzistuoja. Matyt, krikšto tėvas kažką supainiojo ;)

Jau vėliau, vėlyvoj paauglystėj vieną žiemą atradau Queens Of The Stone Age ir The Go! Team; pastaroji grupė visada pakeldavo nuotaiką, tai buvo ypač aktualu tamsiuoju metų laikotarpiu.

Baigus mokyklą visi žiemos muzikiniai atradimai aprimo arba jų nepamenu. Gaila, jog augant muzikos sukeliama euforija retėja ir silpnėja, vis mažiau kas stebina.

– – –

Aš tiek metų laukdavau gražių Kalėdų su šeima, ir tik dabar supratau, jog neverta tikėtis stebuklų iš savo artimųjų. Mes visi esam žmonės su trūkumais, todėl naivu tikėtis, jog trūkumai dings ar asmeniniai nesutarimai pasimirš bent Kalėdų metu. Nes trūkumai nedingsta, o nesutarimai kaip tik paaštrėja tomis dienomis.

Kartais svarbu žinot, ko neverta tikėtis – tada stebuklai tampa įmanomi.

Šian Pirmą Kartą Vairavau Mieste. Sekėsi Gerai

2005/08/19

vakar mane nustebino trys zhmones. pirmasis tapo zhodzhiu ish taves to nesitikejau auka. kad ir kaip ten bebutu, mano akyse jis, tiksliau, ji, nekrito. antrasis zhmogus nustebino shiaip. zhinot, buna tokiu zhmoniu, kurie ish niekur nieko atsiranda. ir gerai. o trechiasis mane nustebines zhmogus buvau ash pats. shlykshchia minti vakar surezgiau. dabar atgailauju. tokiu shlykshtunu nekenchiu, bet kartais pats butent ne kitoks esu.

atsigules y lova ilgai neuzhmigau. galvojau, profilaktishkas neuzhmigimas bus. bet nebuvo. ne, saves ash negrauzhiau del to, kad shlykshtus buvau. maschiau apie antraji zhmogu. ir nieko negalejau sumastyti. tiesiog nzhnau to zhmogaus. kaip tu atrodai? kokia esi? ka mes kalbesim ir apie ka ish tiesu galvosim? galvojau net apie kokia nors nebanalia vieta. mes ten vaikshchiotume (ash – nuleides galva) ir kazhka vienas kitam aishkintume. apie gyvenima filosofishkai kasdienishkais  zhodzhiais. ir tu mane suprasi ir perprasi, nes ash kiauras esu.

blogai tokie galvojimai. niekada prie gero neprivede. butu mircas, galetumet padaryti “/clear“ ir butu shvarus langas. grazhus. kaip sake klasiokas, ash tikrai dideli spaudima jauchiu ;)

We drank bottled water together and talked business,
I think I played the right moves.
On a balcony overlooking nothing, with snow falling all around,
I called just to say good night.
And you hadn’t done anything wrong,
Really, realy, it’s me not you.
I can’t believe how naive I was to think things could ever be so simple. (
© Against Me!)

You Can Be Almost Anything While You’re On Your Fucking Knees (2005.07.26-27)

2005/07/28

INTRO

tranzavom 4iese: taduko, cepke, audinga ir ash. su taduku metem pa marskomu ir jis laimejes pasirinko audinga. jiems sustojo pirmiems, iki Daugu pavezhe. vilniuj buvo apie 13h. mes su cepke apie pusantros valandos tranzavom, buvome jau vilti prarade. anyway, iki Vilniaus nuvezhe kazhkoks dede verslininkas. apie 14h visi susitikom Vilniuj, ejom valgyti. po to shiaip bastemes visur, daug laiko praleido Sereikishkiu parke. laikas slinko nezhmonishkai letai.

apie 17h nuejom prie Galeros/Vilneles. ten radom daug zhmoniu, tarp ju ir kurmis su edma buvo. po to jurbarkiechiu gauja prisijunge. alaus visai negeriau, tadzhius irgi. koncertas turejo prasideti 19h, bet kazhkas paskleide, ganda, jog veluos iki 20h. del viso pikto su tadzhium ishejom priesh 19h. velavo ne valanda, o pusvalandzhiu. audinga ir cepke atrodo prazhiopsojo frekenbok, o gal ir dali v3v pasirodymo.

KONCERTAS

Author: tragedija
Date:   07-28-05 16:01

Frekenbok buvo gerai. machiau pirmaji karta. labai greit ishjudino publika ir linksmai nuteike. gaila, jog tik viena daina ish “Seniai Su Klartnetais“ sugrojo.

V3V visai nebuvau girdejes. jei neklystu, grupej groja When My Authorities Fall vienas ish gitaristu. muzika patiko. tikejausi kazhko praschiau (tendencija: jei negirdejau grupes niekur, tikiuosi ish jos blogiausio).

Bora zhinoma gerai ;) nuostabiai. dar tik antraji karta matau ta grupe. buvo malonu girdeti “Ja I Ty“ (daina atpazhinau tik pabaigoje), “Propaganda“ labai nustebino – tiesiog super. “Pries Tave“ man labiausiai patiko ir labiausiai uzhvede (pirma karta stage diving’a dariau).

Argument 5.45 buvo gerai, tiesa, grojo daug negirdetu dainu. tik kazhkaip per ilgai pasirode, nors taip buvo gal del to, jog po ju turejo groti Against Me!, kuriu visa vakara laukiau. anyway, paskutine sugrota daina buvo mano megstamiausia – likau patenkintas.

Against Me!.grupei pradejus neshti daiktus ant scenos, kazhkas pradejo dainuoti ju dainas. keista, jog kai kuriems zhmonems tai nepatiko. jei tu grotum grupeje ir tave taip shiltai pasitiktu publika, nejau tau nebutu smagu? (suprantu, gal kiek ir uzhknistu, jei taip visuose koncertuose pasitiktu).

pradejo nuo “Those Anarxo Punks Are Mysteriuos“ – tiesa sakant, visai nesitikejau ishgirsti shios dainos; buvau labai pamalonintas. taip pat labai dzhiaugiausi, kad sugrojo “Reinventing Axl Rose“ ir “Baby, I’m An Anarxist“.
jei butu sugroje kokia nors daina ish “The Disco Before The Breakdown“ EP, buchiau mires ekstazeje.

“Turn Those Clapping Hands Into Angry Balled Fists“ buvo mano favorite (daina primena nelengvas dienas 2004’uju rudeni). dainos metu keli zhmones keistai y mane zhiurejo. kita vertus, galbut atrodzhiau turintis problemu su shirdimi, nes visa laika laikiau kumshti prie jos.

buvo malonu matyti besishypsanti krila ir pametusi galva ugniu, girdeti muzikantu ish kitu grupiu shiltus zhodzhius apie Against Me! pasirodyma.

jei Against Me! koncertas butu vykes praeita zhiema ar rudeni, butu daug didesni ispudi man palikes. muzika gera. tik gal kiek pabodusi – chia turbut didzhiausia problema. be to labai daug jegu ishsvaischiau per kitas grupes, tad per AM! vos pastovejau ant koju.

svarbiausias koncerto ivykis: likau nustebintas AM! nariu draugishkumu. su bugnininku pakalbejom shiek tiek. malonus zhmones. tikejausi, jog bus bent minimaliai pasikele. kartais yra gerai klysti.

po koncerto marshkinelius galima buvo tiesiog grezhti. dzhinsai irgi ne ka sausesni buvo. dzhiaugiuosi, jog su draugais radom nakvyne. labai gerai ishsimiegojus atslugo nusivylimai kai kuriais zhmonemis.

dekoju koncerto organizatoriams ir visiems kitaip prisidejusiems prie to nuostabaus vakaro.

I know they’re going to laugh at us
when they see us out together “holding hands“ like this.
They wouldn’t understand it if we told them all the reasons,
not that I think this deserves any kind of explanation
(© Against Me!)

Reply To This Message

OUTRO

koncertas baigesi apie 00.30h. tuso niekur neradom, izmarelis siule eiti y skvota, bet kadangi buvom su tadzhiumi labai pavarge, nutarem neiti. audinga su cepke norejo eiti tusintis, bet po to irgi persigalvojo. jei jos butu eje y skvota, mes butume pas paula miegoje (pas ji taip pat miegojo dar apie 10 baltarusu ir latviu grupe). anyway, cepke su audinga persigalvojo ir po to nusprendem nakvoti pas audingos sese. apie 02h nusipirkom shiek tiek maisto parduotuveje ir droviai iselinom y audingos seses buta. sese jau vedusi, turi dukteri, gyvena kartu su vyru. kai atejom pas juos, vyras miegojo, sese kepe blynus. uzhvalge ir nusiprause atsiguleme. y lovas! buvo nuostabu pagaliau nestoveti ant koju. dzhinsai ir maikute buvo permirke, dzhinsai iki ryto ishdzhiuvo, o maikute ne. sekanchia diena su megztuku vaikshchiojau visur – karshta.

tranzuoti pradejom apie 14h. shi karta buvom pasikeite poromis – ash su audinga, tadas su cepke. jiems sustojo ankschiau. sake, jog mazhdaug per penkis sustojimus grizho namo. apie 17h jau buvo namuose. mus su audinga paeme vienas zhmogus, pavezhe apie 2km iki mums reikalingos vietos. po to ilgai niekas nestojo ir nusprendem namo vazhiuoti su piratais arba autobusu. tik buvo mazha problema – reikejo grizhti tuos 2km iki artimiausios autobusu stoteles. nuotaikos visai nebuvo. apie 17.30h buvom prie autobusu stoties, suradom piratus. “po penkiu minuchiu ishvazhiuojam“ – labai gerai! nueje iki automobilio pamateme jame sedinchius kurmi ir edma. atseit turejo tranzuoti, bet turbut jiems irgi nepasiseke. abu buvo dar neishsipagirioje po vakar. jie po koncerto kartu su izmareliu ejo y skvota, bet ten buvo viskas uzhtverta, tad ishsimiegojo kazhkokiam parke prie shvietimo ministerijos. ne kas.

grizhes y kiema sutikau visus draugus. turbut pirma karta shia vasara visi kartu zhaidem futbola ir po to vakare ilgai sedejome ant suoliuko. viskas primine uzhpraeita/praeita vasaras. aptarem artejanti kristutes gimtadieni ir ishsiskirstem namo. shian kieme esam tik rokas, tadas ir ash.

GYVYBE PALAIKANTIS ELEMENTAS
kai esi trumparegis ir pagaliau pana pasako, jog tu durnas, ir tave palieka,
kai prisvilini puoda ir desperatishkai bandai ji ishvalyti iki tol, kol grish mama,
kai rashai nevykusius zhodzhiu derinius ir niekam tikusiu balsu bandai dainuoti ne savo dainas –
kas tau lieka?
man atrodo, kad shiame pasaulyje galima pasikliausi tik ironija.

Aštuonios Valandos Miego

2005/04/12
Kai tu miegi,
Niekas nėra benamis.
Kai tu miegi,
Tu negali jausti alkio.
Kai tu miegi,
Niekas nėra vienišas sapne
Be savo klasių, be savo nacijų..
Kai tu miegi,
Ji stovi ten išskėstomis rankomis
Ir viena naktis gali tęstis amžinai.
Jeigu tu paklausi jos,
Ji niekada nesutiks visko mesti šalin,
Ir jūs visada liksit kartu..
Ir saulė visada pakyla kažkur danguje.
Ir jeigu jaunos širdys susprogtų
Nuo to melo, kuris yra joms sakomas..

Leisk naujai nakčiai atnešti tau taiką
Ir pažadą apie rytojų,
Kai mes prabusime naujoje pradžioje.
Rytoj aš būsiu visas, bet kiti bus praradę savo veidus:
Mano draugai ir šeima.
Prisiminimai ir tie laikai, kuriuose mes gyvenome,
Yra viskas, ką mes turime.
Ir rytoj Amerika tiesiog gali subyrėti.
Pasakyk man, kur tu nubusi rytoj?
Po pavadinimu, po tomis karjeromis ir įstatymais,
Po kažkuo daugiau, nei po valstybių sienomis žemėlapyje?..

Ir saulė visada pakyla kažkur danguje.
Ir jeigu jaunos širdys, norėdamos išgyventi tokią naktį,
Turėtų susprogti nuo to melo, kuris yra joms sakomas,
Aš geriau šią naktį iškeisčiau į tylą..

*****************************************************
(originalas anglų kalba)

When you sleep,
No one is homeless.
When you sleep,
You can’t feel the hunger.
When you sleep,
No one is lonely in a dream.
Without classes,
Without nations…
When you sleep,
She’s standing there with open arms,
And one night could last forever,
And if you asked her,
She’d never let go,
And you’d stay forever…
And the sun’s always rising
In the sky somewhere,
And if young hearts should explode
From all the lies they’ve been told…

Let the new night bring you peace
And the promise of tomorrow,
Where we can wake to a new beginning.
Tomorrow I’ll all but have lost their faces;
My friends and family,
Memories of all we had
And the times we should have lived,
And tomorrow America just might fall apart.
Tomorrow, tell me,
Where will you wake up?
Beyond title, beyond these careers and laws,
Something more than borders on a map…

And the sun’s always rising in the sky somewhere,
And if young hearts should explode
From all the lies they’ve been told…
To live through one night like this,
I would trade it for the silence…

(Against Me! – 8 Full Hours Of Sleep)
mano darytas vertimas.
shiaip daina grazhi, tekstas idomus.
miegas yra geras dalykas (jeigu ne pats geriausias ish visu). ypach kai ****** buna, norisi miegoti kuo ilgiau. ir tegul miegant nors ir mirshta visa zhmonija – man nesvarbu; apsidzhiaugchiau, jeigu mirchiau miego metu, sapnuodamas ka nors nerealaus.
(papildymas) shian kazhkokia sunki diena buvo, kamavo slogi nuotaika be jokios priezhasties, o shi daina visa laika skambejo galvoje.
“and if you asked her, she would never let go, and you’d stay forever..“

%d bloggers like this: