Mahila / sapnas 2017.02.07

Sapnavau, kad esu turguje ir perku austres, pirkdamas galvoju kurių galų man tos austrės, aš net nemoku jų valgyti, bet tada prisimenu, kad pas mane atvyksta į svečius Mahila, tai todėl ir perku tas austres, nes aš noriu jai paruošti skanią vakarienę.

Po to aš esu kažkokiame bendrabutyje, stoviu koridoriuje ir girdžiu, kad kažkur garsiai groja Arctic Monkeys, artėju link kažkokių durų, jas pravėręs matau tris merginas, jos visos šoka su pižamomis klausydamos Arctic Monkeys, aš žiūriu į jas susižavėjęs, man irgi patinka Arctic Monkeys, o po to jos mane pastebi ir susigėsta, sako: tik kunigams nesakyk.

Išeinu iš jų kambario ir einu tolyn koridoriumi, mane pasiveja viena mergina iš to kambario ir sako: aš Mahila; sakau: aš Povilas. Ji žiūri į mane ir sako: Povilai. Tada nuleidžia akis ir susigėdusi sako: šiaip aš klausau techno, bet kambariokėms patinka Arctic Monkeys, tai aš nenorėjau pasirodyti ne prie chebros.

Mes išeinam su ja pasivaikščioti ir vaikštome, ji pasakoja apie techno sceną Berlyną, pasirodo ji ten kurį laiką gyveno, o aš jai pasakoju apie Deftones, vėliau mes valgome kažkokią japonišką ar kinišką aštrią sriubą kažkokioje kavinėje, aplink visur kunigai ir vienuoliai, aš nesuprantu kodėl. Ji manęs klausia kodėl aš įstojau į kunigų seminariją, aš atsakau, kad aš nestudijuoju kunigų seminarijoje. Tada ji sako: tai ką tu veiki kunigų seminarijos bendrabutyje? Ir tada suprantu, kad aš tikrai studijuoju kunigų seminarijoje, tik buvau tai užmiršęs; Mahila juokiasi iš manęs.

Vėliau mes sėdim kažkokiame parke ant suoliuko, šalia teka plati, bet labai sekli upė. Aš matau, kad upe kažkas plaukia ir galvoju pagausiu tą daiktą. Šokinėju nuo akmens ant akmens, aš su converse‘ais, jie gali greitai peršlapti, bet man sekasi, kojos lieka sausos, ir kai grįžtu į krantą iš upės su tuo plaukusiu daiktu rankoje, matau, kad tai yra kažkoks grupės Slayer kompaktas – Mahilai tokio nepadovanosi.

Tada vėl esame bendrabutyje, geriame su jos kambariokėmis vyną ir alų, dabar jau garsiai skamba techno, man nepatinka, bet kompanija gera, tai nieko tokio, mes visi šokinėjam ant lovų, mėtomės pagalvėmis, Mahila rūko pro langą. Aš galvoju kažin kodėl kunigų seminarijos bendrabutyje viskas taip leidžiama, o gal čia vėliau ateini į egzaminą ir tau parodo tavo nuodėmių suvestinę ir tada sprendžia, ar tu išlaikei, ar neišlaikei egzamino? Po to visi lipame pro langą, nes girdime, kad kažkur kaime vyksta festivalis; aš šoku su Mahila prie kažkokios scenos.

Dabar mes esame mano bute Alytuje, gulim užsikloję antklode ir žiūrim televiziją, bet mums neįdomu, ką rodo, abu esam sulyti, šildomės po antklode, jos plaukai šlapi ir susivėlę, ji susirango šalia manęs, prisispaudžia man prie krūtinės ir aš uždedu ranką ant jos šlaunies, kad jai būtų šilčiau.

Intelligent life?

Kartais susigundau nusipirkti kokį nors retai skaitomą žurnalą. Kažkurį rudenį pabandžiau Intelligent life, bet kažkas su juo buvo ne taip. Kadangi praėjo daug laiko, aš viską užmiršau ir atleidau skriaudą, o kai vakar parduotuvėje pamačiau Intelligent life numerį su Frank Zappa ant viršelio, nutariau išbandyti šį žurnalą dar kartą.

Ką mes galime rasti 2013 m. lapkričio-gruodžio Intelligent life numeryje? Zappos ten tikrai nėra, tačiau kaip puikiai (mano atveju) suveikė jo veidas ant viršelio! ;)

130 puslapių, iš kurių 14 yra reklamos. 2 puslapiai apie maistą, 2,5 puslapio apie vynus, 2 puslapiai apie aktorės Claire Danes vaidmenis įvairiuose filmuose (priskirta skilčiai „Kultūra“ – baikit juokus, geriau jau parašykit apie kokį nors seną mažai kam žinomą filmą), 7 puslapiai apie būsimus renginius, 8 puslapiai apie stilių, 9 puslapiai apie architektūrą ir dizainą – man visa tai neaktualu. Žurnalo pabaigoje – apgailėtinas, neaišku kam reikalingas Manto Dubausko paniurnėjimas apie krepšinio čempionato transliacijas per televiziją.

42 puslapių kaip nebūta. Ką lieka skaityti?

4,5 puslapio tema „Kuris žmogaus amžius geriausias?“, kurią gvildena man, lietuviui, visiškai neaktualūs užsieniečiai. Suprantu, šiame žurnale daug straipsnių parengta užsienio žurnalistų, ir jie skirti ne tiek Lietuvos rinkai, kiek šiaip išsilavinusiam žmogui, bet ar tikrai taip būtų sunku pakalbinti lietuvius šia tema? Paimkit Sigitą Parulskį, Nekrošių, Andrių Mamontovą, Kristiną Sabaliauskaitę, ir tegul jie papasakoja, kokie gyvenimo metai jiems buvo maloniausi – bus daug įdomiau nei skaityti Michaelo Holroydo, Edwardo Carro ar Penelopės Lively mintis.

Įdomiausi straipsniai – apie mergaičių įkurtą mokyklą Pakistane ir II pasaulinio karo laikų vokiečio ir prancūzės meilės istoriją (abu po 8 puslapius). O kas lieka dar? Gražūs urvų paveiksliukai, trumpas, tačiau labai gražiai pateiktas straipsnis apie Antarktidą, istorija apie tai, kaip Nobelio laureatams yra pranešama džiugi naujiena, dargi straipsnis apie garsų Vilniuje gyvenusį ir dirbusį gydytoją Cemachą Šabadą – visa tai nei labai įdomu, nei neįdomu, bet neapleidžia jausmas, jog nieko nebūčiau praradęs, jei to nebūčiau perskaitęs.

Ir po to aš susimąsčiau – ar kai skaitydamas kultūrinį žurnalą noriu daug ką praversti, tai reiškia, jog man kultūra ne tiek jau ir įdomi, ar kad tai nėra labai vykęs žurnalas? O gal paprasčiausiai aš nesu žurnalo tikslinė auditorija, todėl man ir neįdomūs tokie dalykai kaip dizainas, stilius, architektūra ir t.t.? Juk jeigu dirbčiau rimtesnį darbą ir uždirbčiau daugiau pinigų, tai reiškia, kad gyvenčiau prabangiau, o jau tada ir vynas arčiau širdies, ir architektūra labiau rūpėtų? Teoriškai – taip.

Pamenu tą dieną, kai studijų tikslais atsiverčiau Verslo klasę ir Versus. Turėjau išankstinę nuomonę, kad abu žurnalai yra visiškai ne man, tačiau kai šiek tiek juos paskaičiau, nustebau supratęs, kad Verslo klasė yra visiškai nuostabus žurnalus, o Versus – na, aš nežinau, kam jis gali būti įdomus. Aš tikrai nebuvau (ir nesu) žurnalo Verslo klasės tikslinė auditorija, tačiau tai visai nesvarbu, nes būtent  tas žurnalas sugeba praplėsti akiratį, priversti susimąstyti ir t.t. Ką dar daugiau gali suteikti žurnalas?

– – –

Galvojant apie kadaise patikusius lietuviškus žurnalus, iškart prisimenu Istorijas. Kartą spaudos kioske paprašiau žurnalo Istorijos, o pardavėja man davė Intymias istorijas, tokia juokinga situacija buvo ;) Taip pat pamenu žurnalą Urbanation – rašė apie muziką ir miesto kultūrą, laukdavau jo kiekvieną mėnesį, kiekvienas naujas numeris buvo tikras įvykis! Jis buvo leidžiamas maždaug nuo 2006 m. pabaigos ir ėjo gal metus ar šiek tiek ilgiau. Iš esmės rašydavo apie alternatyvią muziką, tačia kartais pasitaikydavo, kad ant viršelio atsidurdavo, pvz.,  Nelly Furtado, bet tiek jau to, vis tiek įdomus buvo. Pamenu, būtent jame perskaičiau apie grupę Arctic Monkeys – dar nebuvau klausęs nė vienos jų dainos, bet straipsnis man kažkokiu būdu įkalė į galvą, kad ši grupė yra super ;) Tuo pačiu metu, kai ėjo Urbanation, jau buvo ir Pravda, kuri man iš pradžių labai patiko, bet kažkodėl palaipsniui mano susižavėjimas šiuo leidiniu virto pasipiktinimu.

O kai buvau paauglys, tai žiauriai kietas žurnalas buvo Modelis ir erdvė – jame būdavo kokio nors lėktuvo, tanko ar automobilio modelis, kurio detales iškirpdavai ir po to kantriai klijuodavai; pamenu, kad pirštai nuolatos būdavo užsitraukę tokia plėve nuo lipalo ;) Taip pat vienu metu buvo leidžiamas žurnalas F-1 savaitė (jei neklystu), tą irgi skaitydavau, nors tikrai ne viską suprasdavau. Na, o kai buvau jau visai vaikas, tai, žinoma, labiausiai laukdavau žurnalo Naminukas, po to spręsdavau tuos galvosūkius ir siųsdavau atsakymus. Taip pat dar Flintas patiko: buvo unikalus tuo, jog jis rašė tokias tarsi siaubo istorijas vaikams, ir dar jame ištikimi skaitytojai galėjo gauti tam tikrą laipsnį – NarLy, PaRyk ir GaBan; laipsniai suteikdavo privilegijų dalyvaujant žurnalo konkursuose.

Įdomu, ar dabar vaikai ir paaugliai skaito žurnalus? Kai lankiau pradinę mokyklą, tai pamenu, jog klasėje labai daug kas pirkdavo Naminuką, spręsdavom užduotis pertraukų metu. Ir išvis, man atrodo, kad aš visą laiką gyvenau tarp bendraamžių, kurie paprasčiausiai mėgo skaityti, ir būtent mokyklos/draugų, o ne namų aplinka skatino mano skaitymą.

2011

Metų svajonė: Deftones koncertas Varšuvoje. Svajonė išpildyta kartu su vaikystės draugu Tadu, blogeriais buržujum ir alkoholikairniekšai. Nuvažiavom, pamatėm, išgirdom, grįžom pavargę, bet laimingi ;)

Metų muzikinis atradimas: Miglės dėka rudenį išgirdau grupę The Dead Weather. Geras rokelis, ir jeigu būčiau šitą grupę išgirdęs anksčiau, tai ji būtų daugiausiai klausyta šiais metais (o dabar – Deftones (567 dainos) ir Arctic Monkeys (335 dainos)).

Metų pavariau: nepaisant milžiniško tingėjimo, didelės baimės, pesimizmo, idealizmo siekimo, ėmiau ir parašiau varganą bakalauro darbą, už kurį gavau net 9 ir pagaliau baigiau universitetą.

Metų atradimas: kad fantasy dalykai ir stalo žaidimai mane domino anksčiau, tai man nebuvo paslaptis, tačiau proga pažaisti kokį nors įdomų stalo žaidimą, kuris yra ne Monopoly ar Alias, pasitaikė tik šių metų rudenį. Dabar turim du žaidimus – Small World ir 7 Wonders, abu įdomūs, nespėjo pabosti. Baisu tik tai, jog mane itin domina Magic: The Gathering kolekcinės kortos..

Metų pamoka: o jų buvo dvi, abi labai laiku ir vietoj.

1.) Nekalbėti apie buvusias merginas su kitomis merginomis, net jeigu jos pirmos pradeda kalbėti apie savo buvusiuosius, tokiu būdu tave ragindamos irgi pasidalinti dalykais iš praeities.

2.) Atskirti literatūrinį susižavėjimą merginomis nuo paprasto susižavėjimo. Literatūrinis yra skirtas tik tam, kad toliau galėtum parintis, ieškoti nesurandamo, spręsti problemas, kurių nėra ir t.t.

Metų knyga: Witold Gombrowicz “Kosmosas“.

Metų filmas: šįkart ne filmas, o serialai CSI (tas pirmasis iš CSI serijos, kur veiksmas vyksta Las Vegase), The Office (ne britiškas, o amerikietiškas) ir Walking Dead.

Metų blogas-atradimas: žinoma, kad In Love With Love. Sudrebino lietuvišką blogų pasaulį kaip turi būti ;)

Metų džiaugsmai: FK Dainava klubo atgimimas (pavasaris), išsikrausčiau iš studentų bendrabučio (vasara), ilgasis Žolinių savaitgalis miške prie ežero netoli Druskininkų (vasara), Europos krepšinio čempionatas, nepaisant to, kad pabaiga buvo netikėta (ruduo), pažintis su Migle (ruduo), naujųjų metų sutiktuvės (žiema), draugai (visąlaik).

Metų nusivylimai: serialas Californication, Julio Cortazar knyga “Žaidimas baigtas“, Witold Gombrowicz knyga “Transatlantas“, Arctic Monkeys albumas “Suck It And  See“, mėgstamiausio futbolo klubo FC Porto prastas žaidimas naujajame sezone.