Posts Tagged ‘baimė’

Sferų valdovė / sapnas 2016.02.07

2016/02/07

Sapne ėjau darbo reikalais į Policijos departamentą ten turėjau juos konsultuoti dokumentų archyvavimo klausimais vos tik užėjau pamačiau departamento direktorių ant visų rėkiantį jis daužė per stalus ir kėdes visi buvo įtampoje aš irgi jis kaltino juos nedrausme kad jie nemoka be klaidų rašyti ataskaitų keliems policininkams trenkė delnu per veidus po to pažiūrėjo į mane ir

jis sako man: kodėl jūsų archyvinės dėžės tokios nepatvarios

pažiūrėjau į dėžes ir matau kad jie naudoja pačias tvirčiausias dėžes bet jos stipriai perkrautos dokumentais ir dar sustatytos viena ant kitos penkiais aukštais todėl apatinės dėžės neatlaiko svorio ir plyšta per šonus

sakau direktoriui: galėsime pasiūlyti jums kitas dėžes tos bus patvaresnės

girdžiu kaip direktorius artėja link manęs bet jo žingsniai dabar tampa kitokie

ir kažkas moterišku balsu man sako: labas Povilai ir nepyk dėl tokio sutikimo tiesiog mane viskas čia varo iš proto

atsisukęs matau kad direktorius atvirto į Eriką B. nieko nesuprantu

o Erika man sako: gailiuosi kad tapau sferų valdove dabar tiek daug turiu rūpesčių ir veiklos

kalbamės su ja apie dokumentų archyvavimą pasakoju kaip patogiau ir lengviau dokumentacijos planą parengti

o ji man sako: bet mes buvom laimingi kartu ar ne

galvoju mes niekad nebuvom kartu ką ji čia kalba bet matau kaip ji pamažu vėl virsta į Policijos departamento direktorių ir išraiška jos vėl pikta ir pakeltu tonu

ji manęs dar kartą klausia: mes gi buvom laimingi ar ne

sakau jam/jai: buvom laimingi

ir atsisveikinęs išeinu iš Policijos departamento o tada atsiduriu ligoninėje po to bažnyčioje parduotuvėje universitete gaisrininkų-gelbėtojų centre kažkokiose kareivinėse ir visur sutinku vyrus kurie būna pikti bet po to jie atvirsta į Eriką ir ji pasakoja kad ji yra sferų valdovė bet kad gailisi jog sutiko ja būti nes dabar visai neturi laisvo laiko ir vis klausia ar mes buvom laimingi kartu o aš bijodamas jos atsakau kad buvom.

Po to sėdžiu savo tėvo šeimos name namas tuščias visi mirę apžiūrinėju senas užuolaidas staltieses ir baldų užtiesalus pro langą kažkas sušmėžuoja girdžiu beldimą į duris atidaręs matau Eriką

ji sako: nusprendžiau nebebūti sferų valdove tikrai atsibodo o ir jokių karjeros perspektyvų

ji užeina vidun prisėda pasakoja apie tai kaip mes anksčiau draugavom aš pritariančiai linkčioju galva nors iš tiesų žinau kad visa tai pramanai

o tada ji sako man: labai išalkau gal padaryk ką nors valgyt

ir aš sakau: žinoma iškepsiu mums blynų mano tėvo mama mokėjo juos skaniai pagaminti

Slam Poetry: Kaip Ten Viskas Buvo

2010/10/29

geras dalykas: tą vakarą bare, kuriame vyko Slam Poetry vakaras, nedirbo mano paskutinė mergina, taigi nebuvo nereikalingos įtampos.

blogas dalykas: įtampa vis tiek buvo didžiulė! kol sėdėjau, jaučiau kaip prakaituoja delnai, drebinau kojom, vieną akimirką net dešinės rankos pirštai buvo nutirpę. man nėra lengva kalbėti prieš auditoriją.

viskas vyko taip: buvo trys ratai. pirmojo rato metu skaityti turėjo visi 11 dalyvių. kiekvienam paskaičius komisija (penki bet kokie žmonės) pakeldavo balus, ir taip po pirmojo rato iškrito 4 dalyviai. antrajame rate liko 7, o po antrojo rato turėjo likti 5.

labai nenorėjau eiti skaityti pats pirmasis, bet nujaučiau, kad gali taip burtai susiklostyti, ir jie būtent taip ir susiklostė: pirmajame rate skaičiau pats pirmasis. skaityti sunku, ta nežmoniška baimė, o dar akinantis apšvietimas. stovėdamas jaučiau, kaip dreba visas kūnas.

be to, skaitydamas eilėraštį suklydau tardamas žodį „altruistas“, aš pasakiau „altruistras“, ir publika pradėjo juoktis. man irgi juokinga buvo. kažkaip geriau pasidarė, tvirčiau pasijutau.

gavau įvertinimus, kokių nesitikėjau: 10, 8, 8, 3 ir dar kažkiek.

po to sėdėjau prie staliuko su draugais ir klausiau kitų skaitovų. atsirado noras eiti dažnai rūkyti.

į antrąjį ratą patekau, ir jo metu skaičiau jau ne pirmas, o kažkuris kitas. tik bėda, jog pasirinkau netinkamą eilėraštį, jis buvo per ilgas ir nuobodus. atsisėdęs girdėjau žmonių skirtus balus ir supratau, kad nepateksiu į finalinį etapą.

taip ir buvo – nepatekau. varžybas laimėjo Kudirka (kaip ir visada). jo finaliniame rate skaitytas tekstas buvo tikrai fainas, nors man pagrindinis šio Slam Poetry vakaro akcentas buvo moterys – jų dalyvavo iš viso 4, ir jeigu neklystu, 3 pateko į finalinį etapą. labiausiai patiko Gerdos tekstai.

nepatiko Jaro tekstai, nes jis labiau aktorius, nei skaitovas, maivėsi (priminė Šapranauską ir Šilanską), papirko publiką. kai kurie jo etiudai (sakykim), buvo tikrai linksmi, bet man tiesiog netiko prie renginio.

svarbiausias dalykas buvo tai, jog į Slam Poetry atėjo daugiau draugų ir pažįstamų žmonių, nei tikėjausi, ir gal man tik atrodė taip, bet jaučiau, kad jie tiki manimi. žinojimas, kad artimiems žmonėms rūpi tai, kas rūpi tau, yra vienas geresnių dalykų gyvenime.

vakaro metu (tikėtai) susipažinau su mergina, kuri mane ir sugundė dalyvauti slam‘e, o vėliau (netikėtai) susipažinau su kita mergina, kuri, pasirodo, skaito mano blogą. su pastarąją ilgai ir įdomiai (bent jau man taip atrodo) kalbėjom; mums bendraujant ji pasakė, kad mano nosis nėra ilga, ir aš nepamenu, kad kas nors man būtų tai sakę anksčiau, kai pats neužsimenu apie savo ilgą nosį. gražu, kai galima nesivaržant susipažinti.

išvados: įdomi pažintis, maloni pažintis bei supratimas, kad man slam poezija netinka ;)


%d bloggers like this: