Posts Tagged ‘charakteris’

Dabar

2012/09/19

Po metų pertraukos rugsėjį vėl grįžau į universitetą. Vilniaus universitete studijuoju leidybos magistrantūrą. Visiems, kas paklausia, kodėl studijuoju, atsakau, jog per metus, kuriuos praleidau tik dirbdamas, užsinorėjau dar ką nors pasimokyti. Universitete visiems sakau tą patį, tik dar pridedu, jog mane visada traukė leidyba, tik, va, niekada nesugebėjau įstoti į leidybos bakalauro studijų programą. Tai nėra visai tiesa, nes: 1.) kai stojau pirmą kartą, leidybą įrašiau žemiau nei visokias ten filologijas, į vieną kurių, deja, ėmiau ir įstojau; 2.) kai stojau antrą kartą, leidybą rašiau žemiau nei archyvistiką ir istoriją, nes vis tiek žinojau, jog man truks šiek tiek stojamojo balo, kad ten papulčiau.

Dabar gailiuosi, kad abu kartus leidybą rašiau žemiau, nes po poros pirmųjų savaičių supratau kaip mane domina ir motyvuoja tai, ką dabar mokausi. Tokios motyvacijos niekada nejaučiau, kai studijavau archyvistiką. Ar toks pats sudomintas ir motyvuotas būsiu ir toliau, parodys laikas.

Įdomu tai, jog nors tai ir buvo mano trečia rugsėjo pirmoji, kuomet patekau į naują studijų programą, aš ir vėl išgyvenau tą jaudulį, kuris yra susijęs su tuo nesmagumu, kai nežinai, kokios grupiokės ir grupiokai bus, nežinai, kaip su jais pradėti bendrauti. Šįkart viskas susiklostė labai šauniai, nes jau trečiąją dieną mes sveikinom vieną grupiokę su gimtadieniu, tą pačią dieną sutarėm daryti ir cementofkę rugsėjo pabaigoje ;) Gerai ir tai, jog be manęs grupėje yra dar vienas vyrukas, tiksliau, tikras vyras, tik, deja, kol kas man lengviau bendrauti su grupiokėmis nei su juo.

Ruduo tapo įdomus vien dėl studijų. Einu kur nors ir galvoju apie semestrinio darbo rašymą, einu kur nors ir galvoju apie tai, ką išgirdau per paskaitas. Turiu ką įdomaus papasakoti kitiems.

Kita vertus, išgėręs tarp žmonių aš vis dar esu lygiai toks pats chaotiškas pats sau. Galiu būti rimtas, santūrus, bet galiu plepėti visą vakarą neužsičiaupdamas. Būna, užsigalvoju apie tai, kaip man sektųsi, jeigu susimesčiau su ta ar ana mergina; galvoju apie tai, kokią patalynę ji turi, nes mane labai slegia mano abu patalynių komplektai – vienas su delfinais, kitas su laivais, ir aš galvoju ar jos drabužiai turi kažkokį specifinį kvapą, kurį įtakoja jos skalbimo milteliai ir minkštikliai, o gal ir jos kūno kvapas; galvoju ką ji mėgsta valgyti pusryčiams, ar savaitgaliais ji mėgsta gulinėti lovoje iki pietų, ar jos gėrimui egzistuoja ribos ir ar išgėrusi ji nepameta blaivaus proto (aš nepametu, prisiekiu!); man įdomu ar ji buvo stipriai įsimylėjusi, ir ar viskas baigėsi užtektinai blogai, kad dabar ne tai, kad negalvotų apie meilę, bet tiesiog jos nesureikšmintų – kartais aš noriu sutikti būtent tokią merginą ir pasakyti jai labas, aš irgi jaučiuosi tuščias, manau mums dera būti kartu, nes mes nebeturime vilčių.

Bet kitą dieną paskaitose ir darbe sugebu būti rimtas, mąstau tik praktiškai, o sunkiausias uždavinys vis dar tas pats – ką valgyti pietums?


%d bloggers like this: