Paauglystės problemos

Publikuoju pirmą ištrauką iš romano „Ko negalima sakyti merginai bare“, kuris pasirodys greičiausiai rudens pirmoje pusėje.

„Žinai, tarp mūsų kalbant, Palanga man asocijuojasi su paauglyste. Paauglystė – sunkus laikotarpis, visi tai žino. Tave skatina negerti, nerūkyti, nevartoti narkotikų, o labiau už viską – nesižudyti, tačiau bent jau berniukams niekas nekalba apie erekciją, erekciją ne vietoj ir ne laiku, ir kaip su ja reikėtų tvarkytis.

Mokykloje mane erekcija užklupdavo visur: sėdint suole, stovint koridoriuje pertraukų metų, stebint valgančią klasiokę, laukiant skambučio į pirmą pamoką klasės drabužinėje ar aktų salėje vykstančios diskotekos metu. Bet blogiausia būdavo pajūryje: visos tos paauglės, merginos ir moterys – negalėdavau atplėšti nuo jų akių, o dar tie mamos žurnalo Cosmopolitan straipsniai apie seksą…

Man nuolatos stovėdavo, dažnai net negalėdavau eiti maudytis, gulėdavau ant pilvo ir galvodavau ar nuo stovinčio penio neatsiras duobė smėlyje, ar jis neišmuš skylės per visą Žemės rutulį iki pat Kinijos. O kai jau negalėdavau viso to pakelti, kai jau neiškęsdavau įtampos, tai masturbuodavausi smirdančiuose viešuosiuose tualetuose, nekenkė man nei kvapas, nei šūdais aptiškusios sienos, masturbuodavausi būdamas nuomojamo buto duše, masturbuodavausi už kokio nors vešlaus krūmo, tuo metu puikiai žinodamas, kad jau tikrai daugiau niekad neisiu išpažinties – tik ne po tiekos dalykų, tik ne po tokių nuodėmių.

O kartą, pamenu, taip spaudė galvą, kad išėjau vienas pasivaikščioti vakare ir man atrodė, kad visi žmonės mylisi ir tik aš vienas pasmerktas to nepatirti. Ėjau per kopas slapta tikėdamasis sutikti kokią nors merginą, kuri jaučiasi kaip ir aš, ir mes galėtume kur nors čia prigulti ir pagaliau išbandyti kas tas seksas, bet viskas, ką sutikau, buvo šikantis vyras. Išvydęs mane jis sakė ko tu čia vaikštai, ko tu čia žiūri, ožy?, tai aš tik paspartinau žingsnį ir nuėjau toliau. O kai tą vakarą grįžau į butą, kuriame buvome apsistoję, supratau, kad ką tik sutrukdžiau tėvams mylėtis.

Sėdėjom visi po to tylūs ir knebinėjom rūkytą žuvį, kol galiausiai tėvas neišlaikė, paprašė, kad mama išeitų ir tada per dvi minutes pravedė man lytinio švietimo kursą, kurio esmė buvo tokia: jei kam nors užstatysi vaiką, namo negrįžk.“

Balandis

Balandis buvo kūrybingas mėnuo, o viską vainikavo idėja su Ei. sukurti grupę ir pradėti kartu groti. Dar geriau, kad gavom tiek patalpas repeticijoms, tiek būgnus, nes patys turim tik elektrinę gitarą ir kubą. Kas iš to išeis – visiškai neaišku, juolab, kad turiu problemą planuoti ir neįgyvendinti savo sumanymų. Bet tai, kad kasdien imu gitarą į rankas ir pradedu daryti pratimus kairės rankos pirštams, yra šiokios tokios disciplinos požymis.

– – –

Kurį laiką nerašau nieko asmeniška, ir tai visai gerai. Pastaruoju metu gyvenu įsijungęs darbo režimą. Dirbu, dirbu, dirbu, galvoju apie darbą, dirbu toliau. Energijos lieka gitarai, draugams savaitgaliais ir šiokių tokių idėjų generavimui. Kai kurios idėjos patį trikdo ir net neaišku ar jos kažkiek vertingos yra, ar ne, bet turbūt laikas parodys kaip ten kas.

Ir dar – kai nerašai apie asmeninius dalykus, tai jie kažkaip lengviau praeina. Nors žinau, jog kai kurie žmonės rašo, nes išrašius viską palengvėja, man visgi yra atvirkščiai – rašau tam, kad tai liktų.

– – –

Šį mėnesį pirkau du moteriškus žurnalus – „Panelė“ ir „Cosmopolitan“; kol kas neaiškinsiu kodėl.

„Panelė“ primena mokyklą, kai klasiokės atsinešdavo naujausią numerį ir mes paprašydavom jų duoti paskaityti ten buvusias rubrikas „Sex failai“, „Raudonasis puslapis“; po to dar kažkoks kunigas turėjo savo rubriką. Būdavo ir juokinga, ir baisu skaityti apie paaugliams kylančias problemas dėl to, kad susikišo bananą ten, kur šiaip jau bananai nėra kišami, ir t.t., ir pan., ir tik dabar pagalvojau, jog tie skaitytojų laiškai galėjo būti visiškai sumeluoti, bet tuo metu niekam nė į galvą nešovė abejoti dėl jų autentiškumo.

Ką radau dabar atsivertęs „Panelę“ buvo nei šis, nei tas. Tiesa, visai neseniai paaiškėjo, jog žurnalo redakcija išeina iš darbo, o žurnalo leidėjai planuoja, kad „Panelė“ visaip kaip atsinaujins.

Paauglystėj „Cosmopolitan“ skaičiau kur kas daugiau nei „Panelę“. Vien ko verti buvo straipsniai apie seksą! O, taip – tuo metu joks kitas leidinys negalėjo pasiūlyti tiek paaugliui berniukui rūpimų straipsnių sekso tema. Apie moterišką orgazmą buvau prisiskaitęs daugiau nei apie Lietuvos istoriją, o kad pora mylėdamasi turi siekti patirti orgazmą kartu buvo toks pat lengvai suprantamas dalykas kaip ir Pitagoro teorema.

Skaitydavau „Cosmopolitan“ slėpdamas tai, nes nenorėjau, kad mama žinotų. O šiaip yra išlikęs keistas prisiminimas, susijęs su mama ir šituo žurnalu. Anksčiau mama skaitė „Laimą“, o kai pradėjo skaityti „Cosmopolitan“, ėmė pamažu keistis, kartais imdavo ir pasakydavo, kad, pvz., nieko čia nenormalaus, jog moteris eidama gatve rūko, bet kai po kažkiek metų mama palaipsniui nustojo skaičiusi „Cosmopolitan“, visas jos konservatyvus požiūris vėl sugrįžo, ir vieną kartą beeinant ji taip piktai pažiūrėjo į rūkančią moterį, kad galvojau tuo žvilgsniu ir užmuš ją.

Koks dabar „Cosmopolitan“ pasirodė po daugiau nei 10 metų pertraukos? Ganėtinai panašus. Čia viskas sukasi apie madą, karjerą, pinigus, sėkmę, seksą. Tie straipsniai, kuriuos nutariau perskaityti, iš esmės buvo įdomūs. Tik truputį juokinga, kai žurnalas prigrūstas šabloniškai gražių moterų paveiksliukų, o kažkuriame straipsnyje rašoma, kad vidinis grožis svarbesnis ;)

– – –

Seksualiniai troškimai yra keistas dalykas. Kodėl juose atsiranda konkreti mergina, kuri šiaip, pagal viską, ką žinai apie save, ten neturėtų atsirasti? Kodėl iš tų fantazijų jos neišstumia kitos merginos, su kuriomis susipažįstu ar kurias pažįstu jau kurį laiką?