Sena pažintis

Tiksliai nepamenu, ar vienuoliktoje, ar dvyliktoje klasėje ištraukiau iš kampo dėžę su dėdės plokštelėmis ir nusprendžiau, kad jau atėjo laikas pasiklausyti muzikos rimtai, būtent taip, kaip jos klausydavo mano abu dėdės: nuvalydavo dulkes nuo plokštelės, uždėdavo ją, įjungdavo patefoną, plokštelė pradėdavo suktis, ir jie suklusdavo, o man buvo draudžiama bėgioti po namus. Tada nesupratau, kodėl, bet dabar suprantu – kad nedrebinčiau grindų, kad adatėlė nešokinėtų ir plokštelės negadintų.

Vienas mano dėdė (abu jie mamos broliai) turėjo apie 15 plokštelių, tarp jų Deep Purple, Pink Floydd, Hiperbolė, Foje. O kitas turėjo visą dėžę plokštelių, tik ten buvo labai daug džiazo. Iki vienuoliktos ar dvyliktos klasės nebuvau susipažinęs su džiazu, todėl perklausęs Pink Floydd, Hiperbolės, Foje ir dar kelias kitas neaiškių atlikėjų plokšteles nusprendžiau imtis džiazo. Pamaniau, jog jau esu sulaukęs užtektinai metų, kad galėčiau suprasti kame čia kampas.

Bet nelabai supratau. Perklausiau Ray Charles plokštelę, skaitydamas informaciją plokštelės dėklo galinėje pusėje, ir tiek. Po to klausiau kažkokio neva filmo garso takelį – All that jazz, ar kažkaip panašiai. Viršelis buvo gražus, bet tik tiek. Nusivyliau savo nesubrendimu ir toliau klausiausi senos Virgio Stakėno plokštelės (net ir dabar manau, kad joje yra labai gerų dainų).

Ir tik po kurio laiko suradau džiazo plokštelę, kuri mane patraukė. Tiesa, aš net nesupratau, jog tai džiazas, ir net ir dabar nesu užtikrintas, kad tai tikrai džiazas (bet internetas rašo, kad tai yra acoustic jazz, ir aš tikiu!). Martin Kratochvil ir Tony Ackerman bendras albumas „Stara znamost“ (Old Aquiantance) buvo kažkas tokio nesudėtingo ir stebuklingo, kas mane iškart sužavėjo. Klausydavau tą plokštelę vakarais, kuomet ką nors skaitinėdavau ar rašinėdavau stalinės lempos šviesoje. Ilgą laiką plokštelė buvo visa, ko man reikėjo – net hardkoro nereikėdavo, užtekdavo tiesiog dviejų draugų kadaise įrašytų dainų. Sužavėtas tos muzikos bandžiau toliau ieškoti kažko įdomaus dėdės plokštelių dėžėje, bet taip ir nesuradau nieko, kas taip patrauktų kaip Martin Kratochvil ir Tony Ackerman duetas.

Šiaip ne taip radau plokštelėje įrašytas dainas internete, todėl dabar dalinuosi, gal kam nors patiks.