Posts Tagged ‘fantasy’

Apie romaną „Ko negalima sakyti merginai bare“

2017/01/30

ko-negalima

Pirminis romano pavadinimas buvo „Ir visur ta šviesa“, tačiau leidyklai jis labai priminė maldos žodžius, todėl buvo priimtas sprendimas jį pakeisti. „Ir visur ta šviesa“ kaip pavadinimas buvo sugalvotas dar 2014 metais, kuomet bandžiau parašyti romaną, bet iš to nieko neišėjo.

***

„Ko negalima sakyti merginai bare“ pavadinimas paimtas iš tokio paties pavadinimo eilėraščio, parašyto maždaug 2013 metais (eilėraščio tekstas proza įtrauktas į romaną).

***

Dalis romano tekstų pirmiausiai buvo parašyti kaip eilėraščiai, todėl vietomis romanas įgyja poetiškos prozos atspalvį.

***

Romano rašymas užtruko du mėnesius – pirmąjį mėnesį vyko romano konstravimas ir tekstų rašymas, antrą mėnesį buvo redaguojamas pirminis rankraštis. Maždaug pusė romane panaudotų tekstų buvo parašyti per 2013–2015 metus. Dalis tekstų apie veikėjo susitikimus su Liucija rašyti ranka – taip atrodė lengviau užfiksuoti visą tą minčių srautą.

rankrastis

Rankraštis

***

Romaną rašiau sau ir Liucijai. Išsiųsti leidyklai romano rankraštį paskatino du dalykai: 1.) antrus metus iš eilės nelaimėtas Rašytojų sąjungos leidyklos rengiamas Pirmosios knygos konkursas; 2.) vienos lietuvių autorės nemalonūs atsiliepimai apie romano rankraštį. Pagalvojau fuck it, negali viskas būti taip jau blogai, ir išsiunčiau rankraštį „Tyto albai“.

***

Kai leidykla, perskaičiusi pirminį romano rankraštį, po 4 dienų nuo rankraščio išsiuntimo pasiūlė pasirašyti sutartį, supratau, kad tikrai nėra viskas taip jau blogai ;) Bet iš pradžių pasirašyti sutartį atsisakiau, nes tuo metu buvau nepatenkintas romanu. Pasirašėm sutartį po mėnesio, kai buvau redagavęs romaną.

konstravimas

Bandymas konstruoti romaną iš atskirų skyrių

***

Pirminis romano rankraštis buvo grubesnis už galutinę versiją. Tačiau norisi tikėti, kad galutinė versija turi daugiau logikos ir yra labiau panaši į romaną.

redagavimas

Ištrauka iš pirmo rankraščio skyriaus, kurio galutiniame variante visai neliko

***

Romano užuomazga – ranka rašytas dienoraštis/laiškai Liucijai, kurie šiuo metu ir yra pas ją. Kada nors jie taps neįkainojamą vertę turinčiu rankraščiu ;))

***

Prieš rašydamas romaną norėjau parašyti du kitus dalykus – fantasy romaną ir istoriją apie du draugus, kurie įkuria garage rock grupę „Visos skalbimo mašinos pasaulyje“ ir turuoja po Lietuvą, patiria visokių nuotykių, susipyksta ir vėl susitaiko. Vis dar galvoju, kad kažkada grįšiu prie fantasy romano, net ir žemėlapį buvau sukūręs:

fantasy

***

90% romane minimų veikėjų yra tikri ir jų vardai nesumeluoti. Rašydamas apie kitus žmones susidūriau su moraline dilema ar galiu rašyti apie tikrus žmones ir ar tai, ką apie juos rašau, yra etiška. Todėl spręsdamas šią problemą atsiklausiau ar jie nieko prieš, jei bus paminėti romane. Žmonių reakcijos skyrėsi, tačiau beveik visi sutiko būti minimi knygoje.

***

Romane minėdamas draugus ir buvusias merginas nenorėjau jų pašiepti ar kaip nors „atsiskaityti“ už praeities įvykius. Aprašant buvusius santykius tikslas buvo paprastas – parodyti, kad veikėjas anksčiau mylėjo, tačiau, viskam pasibaigus, jam liko nuoskaudų, kurios jį galiausiai privedė prie vienatvės ir užsidarymo.

***

Pristatydamas kiekvieno veikėjo biografinius duomenis išnašose, nusprendžiau paminėti ir tai, ar jie yra baigę darželį. Ši idėja kilo beklausant Avaispo dainos „Water Closet“, kurioje yra tokios eilutės: ir kas gi iš tiesų baigia mokyklą nebaigę darželio?

 

***

Romane vienoje vietoje yra paslėpti metalo grupės McLoud nariai.

Svetimas

2016/02/09

Pražudytas gobšumo. Sapnai ir toliau nesiliauja, ir visi tarsi pagal trilerių scenarijus būtų parašyti. O vienas sapnas labai priminė Debesų atlasą – sapnavau, kad esu ir blogietis, ir gerietis, ir kad gyvenu skirtingose aplinkose (JAV pilietinis karas, carinė Rusija, britų saugumo būstinė, Lietuvos nepriklausomybės laikų mafija), o gyvendamas tai kenkiu, tai padedu. Finalinė scena – bandydamas išgelbėti per gyvenimą neteisėtai sukauptus turtus, žūvu ant manęs užvirtus vagonui su visu mano auksu.

Nepamenu, kad kada nors anksčiau gyvenime būčiau tiek daug sapnavęs. Gerai, kad sapnai dabar vis dažniau nelieka atmintyje, nes artėjant rytui dažnai nubundu, praėjusio sapno motyvą pamenu, bet detalių – nebe. Tada pakeičiu kūno padėtį ir vėl pradedu regėti kitą sapną – ir taip tris-keturis kartus paryčiais, kol suskamba žadintuvas.

Įtampa Kaune. Prieš kelias savaites operavo mamą, dabar laukiam tyrimo rezultatų. Nors mamą kartą jau operavo, bet šįkart viskas kažkaip niūriau, net nenoriu prisiminti likusių paskutinių dienų iki operacijos. Jaučiausi kaip niekad pažeidžiamas, nors galbūt taip pat jaučiausi ir kai mamą operavo pirmąjį kartą, tik dabar tie prisiminimai nublankę. Visas nerimas dėl mamos išvirto į tai, kad ėmiausi visokių dalykų, kurių šiaip nemoku ir turbūt nesiimčiau, o tai išėjo visai į gera. Ir dabar, net praėjus kelioms savaitėms po operacijos, aš vis dar esu darbingas, nors iš to kartais nieko ir neišeina (pvz. vakar praleidau gal 7 valandas prie Linuxų, o rezultatas atvirkščias tikslui – ne tai, kad viena programa neveikia, bet ir išvis garsas dingo).

Skyrybos. Po to išsikraustė Kęstas, su kuriuo šiame bute gyvenau maždaug 5 metus. Vietoj jo atsikraustė mergina, alytiškė, mes šiek tiek buvom pažįstami. Pirmomis dienomis be Kęsto jaučiausi tarsi pats butas būtų visiškai pasikeitęs – toks jausmas, kad turėjau iš naujo prie jo prirasti. Bet pripratau. Ir tapau tvarkingesnis. Išmokau netgi gaminti naują patiekalą.

O mergina turi šuniuką, tiksliau – kalytę. Daviau šuniui du kartus dešros ir kartą koldūną, bet vis tiek kaskart, kai įžengiu pro duris bute esant merginai, šuo suloja, taip parodydamas, kad saugo savo šeimininkę. Dėl to man nė kiek neskauda, aš irgi mėgstu saugoti ar rūpintis, jei tik turiu kuo.

Iš tiesų Kęsto išsikraustyme nėra tragedijos, nes su jo išsikraustymu turėjau užtektinai laiko susitaikyti, o ir šiaip jau gerus metus ar pusantrų buvo aišku, kad tai yra neišvengiama, ir net pats jo vis klausdavau ar jam jau ne laikas būtų išsikraustyti ir pradėti gyventi kartu su mergina.

Drakonai, elfai ir kiti nesusipratimai. Pradėjęs skaityti A. Sapkowski „Raganiaus“ seriją pats ėmiau kurti fantasy istoriją. Dabar vis grįžtu prie jos, redaguoju to fantasy pasaulio mitą, veikėjų vardus, miestų pavadinimus, vietoves, parašau vieną-kitą etiudą, sukūriau visą žemėlapį. Kartais pasakoju apie savo fantasy sumanymą draugams ar pažįstamiems: pasakojant lengviau išgirsti prastas istorijos vietas, o ir žmonės pasako savo nuomonę. Sunkiausia buvo išrinkti pagrindinio veikėjo vardą: po ilgų svarstymų apsistojau ties Garetu (Gareth), bet Rū. sakė, kad ne, blogai tas Garetas, tai po kiek laiko radau kitą – Kenetas (Kenneth), ir Rū. sakė ok, šitas gerai. Vardai man svarbūs, o pagrindinio veikėjo vardas – dar svarbesnis; o kad jau man neišeina negalvoti apie ateitį, tai pamažu galvoju ir kaip galėtų vadintis pati istorija.

Stalo Žaidimai: Do It Yourself

2013/02/05

2011 metų ruduo-žiema pasižymėjo mano ir kambarioko sėdimu ant stalo žaidimų. Iš mano pusės susižavėjimas stalo žaidimais buvo uždelsto veikimo bomba, susijusi su vaikystėj neišsipildžiusiu noru žaisti visokius Scotland Yard‘us ir pan. stalo žaidimus, kuriuos matydavau per vokiškų televizijų reklamas. O kambariokas azartiškas žmogus yra, be to geras matematikas, todėl jam norisi laimėti.

Daugiausiai žaidėm Small World ir 7 Wonders. Vėliau aš išbandžiau Ghost Stories. O dar vėliau vis norėjau sukurti stalo žaidimą. Dar kai visi gyvenom studentų bendrabutyje, kartą kūrėm žaidimą „Varajaus didvyris“ ar kažkaip pan. Tai buvo paprastas žaidimas, kuomet reikia ridenti kauliuką ir eiti langeliais vis į priekį. Einant galima buvo rinkti spermukę, arba būdavo galima jos netekti. Nelabai gerai viską prisimenu, bet jeigu nueidavai į paskutinį laukelį be spermukės, tai turėdavai grįžti kažkiek laukelių atgal ir tikėtis surinkti bent kažkiek spermukės. O spermukė tai buvo vanduo, mes jį pilstėm į mažus stikliukus. Nepamenu, ar žaidimą sužaidėm iki galo, tačiau žinau, jog Monika buvo apipavidalinusi žaidimą tikrai neblogai: buvo pučių jūra ar pelkė, kuri atimdavo spermukę, buvo kažkokie kalnai, per kuriuos patekdavai į kitą zoną; ir dar daug turbūt visko buvo. Man rodos, jog tas žaidimas vis dar kažkur yra, tiesa, antrą kartą jo niekada nežaidėm. Pats fainiausias dalykas buvo jį kurti – kai visi galvojom nesąmones šansų kortelėms, kūrėm žaidimo scenarijų ir pan.

Žodžiu, prisižaidęs Small World su kambarioku, su savo tuometine drauge planavau sukurti žaidimą, kuriame reikia užiminėti Vilniaus rajonus ir vis didinti savo įtaką. Žaidime turėjo būti lenkai, žydai, čigonai, rusai ir lietuviai. Ant lietuvių žetonų turėjo puikuotis A. Mamontovas, rusų – tas aktorius iš filmų Brat, čigonų – Radžis, lenkų – tas miręs popiežius, o žydų – tiesiog žydo karikatūra. Visos šios etninės grupės turėjo turėti specialias galias, pvz. lenkai galėjo viską pirkti vienu pinigu mažiau (nes vagys), lietuviai turėjo daug žetonų, tačiau kiekvieno ėjimo metu vienas iš jų mirdavo (nes savižudžiai), rusai lengviau nugalėdavo kitas etnines grupes (nes yra agresyvūs), o čigonai gaudavo papildomus pinigus už savo kaimynų įsigytą turtą – kebabines, autoservisus ir t.t. Mes taip visko ir nesugalvojom iki galo, o po to viskas visai užsimiršo. Visgi manau, jog žaidimo idėja yra visai nebloga ir nuotaikinga.

Vėliau aš norėjau sukurti fantasy stiliaus žaidimą. Visko buvau prigalvojęs, bet galų gale taip ir neatradau žaidimo mechanikos, kuri būtų mane tenkinusi.

O šią vasarą, po labai ilgo periodo neveiksnumo, man kilo mintis vėl pabandyti sukurti žaidimą. Berašydamas ant lapo pagrindines taisykles, nejučia pradėjau kopijuoti žaidimo Ghost Stories mechaniką. Tai suvokęs nusprendžiau nesiparinti ir pasidaryti sau ir draugams Ghost Stories žaidimo kopiją. Tiesa, visą tą vaiduoklių tematiką nusprendžiau pakeisti fantasy tipo monstrais ir veikėjais. Tam puikiai pasitarnavo nuostabaus grožio kolekcinio kortų žaidimo Magic: The Gathering kortos.

Norėjau pasidaryti žaidimą kuo pigiau, bet užtektinai estetišką, kad neatgrąsytų nuo žaidimo. Galvojau prisipirksiu skirtingų spalvų sagų, kad turėčia spalvotų žetonų, ir t.t., ir pan. Tačiau vien sagų kainos man pasirodė per brangios, jeigu jau norėjau laikytis principo pasidaryti žaidimą kuo pigiau.

Žaidimui svarbiausia buvo turėti spalvotų pieštukų/flomasterių, žirkles, lapų, kartono, drožtuką ir užtektinai kantrybės. Iš specifinių dalykų reikėjo gauti: juodą kauliuką be jokių reikšmių ir 4 baltus kauliukus be jokių reikšmių, taip pat kokių nors karoliukų ar kažko panašaus, 8 sagų ar kažko panašaus.

Štai kiek kam išleidau:

sagos (monstrų eitukams) x10 – 5 lt (kažkokia parduotuvė Ibrahim centre)

spalvoti pieštukai – 2,49 lt (Maxima)

drožtukas – 0,69 lt (Maxima)

žirklės – 1,99 lt (Maxima)

kitos žirklės – 6 lt (kažkokia kanceliarinių prekių parduotuvė Akropolyje)

kauliukas (juodajam kauliukui) – 2 lt (stalo žaidimų parduotuvė D6)

kauliukas x6 (4 spalvotiems kauliukams) – 10 lt (Tiger)

karoliukai (begalybė) – 5lt (Tiger)

keturios skirtingų spalvų sagos – 2 lt (kažkokia siuvimo reikmenų parduotuvė, kurią netikėtai radau nuvykęs į Kauną)

Nuotrauka0004

Vėliau supratau, jog be reikalo pirkau pieštukus, nes flomasteriai daug ryškiau piešia. Tai buvo pirmoji mano klaida. Tiesa, flomasterių visgi nepirkau, nes radau jų radijuje. O be sagų irgi neapsiėjau, nes neįsivaizdavau, kas gali geriau tikti monstrų eitukams, taigi pirkau viso 10 po 50 ct pas kažkokią moterį Ibrahim centre. Žirkles irgi iš pradžių blogas nusipirkau, nepatogios buvo, todėl reikėjo pirkti naujas.

Svarbiausias dalykas buvo kauliukai. Iš esmės nebuvo būtina gauti 1 juodą kauliuką, tai galėjo būti bet kokios spalvos kauliukas. Stalo žaidimų parduotuvėje „D6“ radau skaidrų juodą kauliuką, ir nepaisant to, jog jis turėjo sužymėtas reikšmes, vis tiek jį įsigyjau; vėliau ant skaičių užklijavau reikiamus ant popieriaus atspausdintus simbolius, ir viskas.

Su baltais kauliukais buvo sunkiau, nes aš tikėjausi stalo žaidimų parduotuvėje rasti paprastų tuščių baltų kauliukų. Deja, neradau. Tada važiavau į Akropolį, kur yra įsikūrusi kita stalo žaidimo parduotuvė. Ten irgi neradau paprastų baltų kauliukų, bet tada jau buvau nusiteikęs pirkti ir paprastus kauliukus su skaičiais. Pardavėjas davė labai gerą patarimą, kuriuo pasinaudojau ir nusipirkau Yatzi žaidimą „Tiger“ parduotuvėje, kuri irgi įsikūrusi po tuo pačiu Akropolio stogu. Esmė ta, jog Yatzi žaidimo rinkinyje yra 6 balti kauliukai, kurie „Tiger“ kainuoja daug pigiau nei bet kurioje kitoje stalo žaidimų parduotuvėje. Baltus kauliukus su reikšmėmis apklijavau šešių skirtingų spalvų lapeliais, naudojau kažkokius super stiprius klijus, kuriuos radau pas mamą. Tiesa, kauliukų pigumas visgi turėjo neigiamas pasekmes – kauliukai pradėjo skilinėti. Nemalonu, bet ką padarysi.

Nuotrauka0005

„Tiger“ parduotuvėje taip pat radau pigių karoliukų. Taigi paėmiau juodų-violetinių ir baltų. Vienus nusprendžiau naudoti gyvybėms skaičiuoti, o kitiems gal dar atsiras kur būti panaudotiems.

Pats kvailiausias dalykas, kurį nutariau padaryti, tai padaryti monstrų kortų prototipus. Esmė tokia: prisikarpai kartono, juos sunumeruoji, nupieši bet kokią nesąmonę ir priskiri reikšmę. Galvojau, kad turėdamas kortų prototipus, išbandysiu žaidimą prieš darydamas normalias kortas. Dabar nesuprantu, kodėl man išvis tokia mintis šovė į galvą, nes daryti kortų prototipus, kai puikiai žinai, kokie monstrai kokias reikšmes turi, yra absurdiška. Praleidau vieną vakarą karpydamas kartoną ir piešdamas visokias nesąmones ant monstrų kortų prototipų, tačiau taip niekad ir nepanaudojau jų, nes jau kitą savaitę pradėjau maketuoti normalias monstrų kortas.

DSC_0249 - Copy

DSC_0251 - Copy

DSC_0258

Kai nusprendžiau maketuoti monstrų kortas, pirmiausiai atsirinkau man labiausiai patikusius kolekcinio kortų žaidimo Magic: The Gathering paveiksliukus. Tada nusprendžiau, kad reikia sukurti simbolius, kurie turi būti ant kortų. Iš viso net nežinau, kiek skirtingų simbolių turėjau sugalvoti. Galėjau panaudoti simbolius, kurie buvo jau naudojami originaliame Ghost Stories žaidime, tačiau jie būtų nederėję ant atspausdintų kortų, todėl nutariau kai kuriuos jų nukopijuoti, o kitus padaryti naujus. Simbolių kūrimas buvo pats sudėtingiausias dalykas darant šitą žaidimą. Išėjo va kokie simboliai:

simboliai

Na, o po to jau maketavau monstrų kortas, centrines žaidimo korteles ir žaidėjų lentas. Maketuojant monstrų kortas susidūriau su monstrų pavadinimų problema – galėjau rašyti originalius angliškus pavadinimus iš Ghost Stories žaidimo, kurie man visai nepatiko, nes kartojosi, galėjau rašyti originalius angliškus pavadinimus iš Magic: The Gathering žaidimo arba galėjau pavadinimus išversti/sukurti naujus. Nusprendžiau pasirinkti būtent pastarąjį variantą, tai, mano manymu, turėjo suteikti žaidimui daugiau lietuviškumo.

Suprantu, kad jeigu monstrai būtų lietuviškos dievybės, tokios kaip Kaukas, tai gal viskas ir būtų gerai su tais lietuviškais pavadinimais ;) Bet dabar priėjau prie tokių sprendimų kaip „dvasinis vedlys“, „grėsmingasis paukštis“ ar „perlų surinkėjas“ (wtf?). Tiek jau to..

Maketavau kortas naudodamas programą Scribus, nes tik su ja viena moku šiek tiek dirbti.

kortu derinimas 2

kortu derinimas

Viską nespalvotai atspausdinau, klijavau ant kortono, karpiau, flomasteriu spalvinau tuščius rutuliukus, kurie turėjo būti spalvoti.

Žodžiu, išėjo nespalvota Ghost Stories kopija su Magic: The Gathering iliustracijomis, kurios man labai patinka. Porą kartų bandžiau sužaisti padarytą žaidimą vienas, abu kartus pralaimėjau, o po to, kai žaidimą žaidėm pirmą kartą su draugais, nutiko turbūt pats blogiausias dalykas, koks tik galėjo nutikti: antros partijos metu mes nugalėjom žaidimą, todėl mano pasakojimai, kad tai labai sudėtingas žaidimas, nuėjo perniek. Dabar žaidimo nežaidėm jau gal pusę metų. Reiks būtinai kada nors įkalbinti draugus vėl sužaisti.

Planuoju dar vieną dieną iš naujo sumaketuoti monstrų kortas, atspausdinti spalvotai, kad būtų labiau akį traukiančios, o žaidėjų lentas ir centrines korteles taip pat perdaryti ir užklijuoti ant storesnio kartono; o dar vėliau paruošti papildymą žaidimui, tik jį teks labai ilgai testuoti, todėl tai mane ir atbaido nuo darbų šia linkme.


%d bloggers like this: