Nuo Ko Viskas Prasidėjo

Cirkas

Cirko artistas. 1974 metai, Alytus.

Atmintys

Mano diedukas Vytautas buvo netikras mano diedukas. Kai tai sužinojau (ar supratau), man buvo maždaug 10-11 metų. Tai nieko nepakeitė – diedukas buvo geras, o su metais dar ir kietas pradėjo rodytis. Žinojo labai daug istorijų, kurios vėliau man tapo be galo įdomios. Gal dėl savo pasakojimo būdo jis man ir panašus į Jurgį Kunčiną.

Prieš kelis mėnesius paėmiau iš močiutės visas jų turėtas nuotraukas, nes nerimavau, kad močiutė nuotraukas taip giliai kur nors nukiš, jog po to jų rasti bus neįmanoma. Didžiausią jų dalį sudaro nuotraukos iš laidotuvių, po to seka nuotraukos iš dieduko tarnavimo kariuomenėje laikų. Šiek tiek nuotraukų yra iš jo vaikų Pirmosios komunijos arba mokyklos karnavalų. Ir yra tų tokių mažų kitų žmonių nuotraukėlių, kurių kitoje pusėje tie žmonės kokį nors trumpą tekstuką parašo.

Žiūrėdamas nuotraukas negaliu suvokti, kad jose užfiksuoti žmonės kažkada gyveno, o kai kurie vis dar yra gyvi. Fotografijos kaip meninis filmas apie senus laikus: kaimai, mirę senoliai, miręs naujagimis, jų juodos burnos, karstas leidžiamas į duobę, o čia jau ir krikštynos, Pirmoji komunija, diedukas šoka, kaimo muzikantai, diedukas pajūry, visos tos nuotraukos, kurios skirtos atminimui, tarsi žmonės iš tiesų būtų planavę dar kažką atsiminti: dabar visų jų atmintys guli niekam neaktualios, nereikalingos, pelėsių paveiktos, nieko nereiškiančios.

 

 

Vienas iš pavyzdžių su užrašu, kuris man ganėtinai liūdnai skamba:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ferdinandai, kaip tau viskas baigėsi? Ar baigėsi jau?

Pirmą kartą dieduko pirmąją žmoną pamačiau per jo laidotuvės. Atėjusi pareiškė, kad jo pavardė ne Kondratavičius, o Kandratavičius. Mama susinervino. Dieduko pirmoji žmona toliau kalbėjo, kad mes padarėm klaidą, išsitraukė savo pasą ar asmens tapatybės kortelę ir parodė, kad jos pavardė yra kAndratavičienė, o ne kOndratavičienė. Mama dar labiau susinervino. Iš tiesų diedukas buvo kOndratavičius, o jo pirmosios žmonos dokumentuose nuolatos buvo A, o ne O – kažkada įsivėlė klaida, kuri tęsėsi ir tęsėsi.. Radau vieną nuotrauką, kurioje diedukas yra su savo pirmąja žmona:

 

 

 

 

 

 

 

 

Tokia tipinė sovietinių laikų porelė, ar ne? Jos vardas galėtų būti Mašenka, o dieduko – ne, diedukui vis tiek tinka Vytautas.

Šiaip įdomi nuotrauka:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Man visada buvo įdomu, ar diedukas buvo mergišius jaunystėje. Jo studijų metai (vieneri metai Vilniuje, nes metė studijas) mūsų šeimoje visada buvo įdomi tema, tačiau aš apie tą dieduko laikotarpį spėjau labai mažai sužinoti. Kita vertus, diedukas buvo iš tų žmonių, kurie nekalba apie meilę.

Čia – gražiausia moteris iš tos serijos mažo formato fotografijų, kuriose yra užrašai ar palinkėjimai. Šios nuotraukos kitoje pusėje yra lakoniškas užrašas: Vytautui – Birutė. Moters nosis labai įdomi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pabaigai – natiurmortas, apie kurio atsiradimą niekas nebegali papasakoti.

Dienos

Užsigyvenau mažuose dalykuose, buityje, minimaliam mąstyme. Kol kas tai manęs nevargina, bet žinau, kad toks ramus gyvenimas ilgai netruks – anksčiau ar vėliau susikursiu problemų, jeigu jos pačios neatsiras, jog turėčiau ką veikti. “Aš arba galvoju labai per daug, arba negalvoju visai“ perskaičiau šiandien viename bloge, ir turėjau pripažinti, kad ir man tai būdinga.

– – –

Ruošdamasis rašyti mistinį/absurdišką apsakymą, pradėjau stengtis pastebėti nesvarbius dalykus, per daug apie juos galvoti. Tai priveda iki to, jog pasieki tokį paranojišką mąstymo lygį, jog beveik viskas gali pradėti kelti įtarimą. Taip mąstyti visai įdomu, bet dabar jaučiu, jog yra sunku atsikratyti tokio mąstymo: dabar net ir nenorėdamas galvoju, jog vienas ar kitas dalykas yra keistas, kad vyras keista žiūri į mano virtuvės langą, kad, sprendžiant pagal garsą, kurį ką tik išgirdau laiptinėje, kažkas priėjo prie mano buto durų ir dabar stovi, niekur neina..

Tikiuosi, jog pavyks visą tą paranoją tinkamai perteikti apsakyme.

– – –

Penktadienį atvažiavo buvęs kambariokas su kaimyne-grupioke, ir mes visi pas mus išgėrėm alaus. Išgėrę supratom, kad reiktų dar alaus, taigi taip pirmą kartą apsilankėm viename načnyke prie Kalvarijų turgaus. Sugrįžom namo sveiki ;) Tada gėrėm dar alaus, po to žaidėm youtube’o vakarėlį.

Ryte prabudau kaip sumuštas – per daug alaus buvo. Bet išgėriau tirpios kavos, suvalgiau sumuštinį ir mano galva pragiedrėjo. 12h kambariokas išvažiavo pas tėvus, ir aš oficialiai pirmą kartą likau vienas bute savaitgaliui. Žinojau, kad vienas likęs visiškai nieko neveiksiu, taigi per daug savęs nevaržiau ir leidau sau būtent tai ir daryti – nieko neveikti; o tai reiškia, kad daug žaidžiau kompiuteriu, žiūrėjau filmą, pradėjau kurti naują blogą, išmokau vieną dalyką su Photoshop’u, pažiūrėjau trejes futbolo varžybas.  O fainiausia buvo tai, jog visą dieną planavau nueiti kelių minučių kelią iki parduotuvės ir nusipirkti cukraus, bet kur tau ten nugalėsi tinginį!.. ;)

Sekmadienį nusimaudžiau ir nuėjau į parduotuvę. Kol apsipirkinėjau, visą laiką galvoje sukosi skvoterės žodžiai “viskas kainavo / taksi kainavo / gėrimai klube kainavo“. Grįžęs pasigaminau sojų ir daržovių troškinį, po to valgiau ir ilgai skaičiau šeštadieninį “Lietuvos rytą“. Vakare prie Baltojo tilto susitikom su grupiokėm (dabar jau – buvusiomis grupiokėmis) ir vaikėm įkyrius mašalus. Smagu, kai galima nuo Balto tilto grįžti namo pėsčiomis per 15 minučių (ak, aš vis giriuosi, bet atleiskit man).

– – –

Pirmadienį važiuodamas į darbą galvojau apie momo akinius, o gal tiksliau jų rėmelius. Tatai atrodė be galo svarbus dalykas šįryt. Paskutinįkart ją buvau sutikęs kažkada beveik prieš pat atiduodant bakalaurinį darbą, va tada ir krito į akį jos rėmeliai. Tokie rožiniai, ar kažkaip.

Kartais aš dažnai bandau kuo tiksliau prisiminti tam tikrų žmonių daiktus arba jų kūno dalis, kurios kuo nors man įstrigo į atmintį. Begalvodamas/apgalvodamas, aš galvoju ar galėčiau raštu perteikti visa tai taip, kad žmonės tinkamai suprastų ir net pamatytų tuos daiktus/kūno dalis.

– – –

Praeitą savaitę po labai ilgo laiko buvau nuėjęs į slam poetry. Baltų dramblių kavinės erdvė man patiko labiau nei Bix’ų, bet jokio įspūdžio nepaliko skaitovai. Daug kas skaitė savo senus tekstus. Buvo trys anksčiau nematyti dalyviai, tačiau nei mergina, nei abu vaikinai nesudomino. Laimėjo, kaip jau įprasta, Kudirka, ir tai nebestebina – žmogus tinkamai elgiasi ant scenos.

Nusprendžiau ir aš dalyvaut kitą kartą – neužmiršau dar, jog juokais Kudirkai rudenį pažadėjau jį nugalėt ;)

– – –

Aš dar su ilgais plaukais (2008 m., antras archyvistikos kursas, pas grupiokę E. sode)

Į Festivalį!

Kadangi praeitais metais likau neaplankęs nė vieno festivalio (norėjau į Satta Outside ir Tamsta), tai praėjusi vasara taip ir liko kažkokia keista, nes nuo 18 metų vasarą pabuvodavau bent viename festivalyje. Tą festivalio trūkumą jaučiau ir šiais metais, todėl iš anksto planavau nuvykti į šių metų Satta Outside. Bet po to planuose atsirado Deftones koncertas Varšuvoj, taigi Satta Outside vėl išmečiau iš planų, nes vargu ar būtų užtekę pinigų tam festivaliui ir dar išvykai į Varšuvą, juolab, kad Satta Outside ir koncertas tą patį mėnesį, ir eina vienas po kito. Kad ir kaip bebūtų, galų gale nusprendžiau važiuoti į festivalį Fire!, o tam įtakos turėjo draugų geri atsiliepimai apie praeitų metų festivalį Operatorinė, kuris vyko toje pačioje, kur šiais metais vyks Fire!.

Šiandien pasidariau sąrašą, ką reikia pasiimti į festivalį. Labai norėjau sutalpinti visus daiktus į savo kuprinę, ir man tai pavyko ;) Tiesa, bandydamas sudėti daiktus į kuprinę greitai supratau, jog viskas netilps, taigi teko atsisakyti: skėčio, šampūno, rankšluosčio, šortų maudynėms (vargu ar teks maudytis, nes vanduo greičiausiai bus šaltas). Tokiu būdu į kuprinę tilpo: šlepetės, keturi vaistai + pleistras, dvi maikutės, vienas storas džemperis (kitą vilkėsiu nuo pat ryto), trys servetėlių pakeliai (nes vis dar sloguoju), trys cigarečių pakeliai, lietpaltis (tas celofanas nuo lietaus), dvi dėžutės sumuštinių, dantų šepetėlis ir pasta, muilas, purškalas nuo uodų, apatiniai, dvi poros storų kojinių ir dvi plonų. Dar tilps ir knyga, tik neišsirinkau, kurią vešiuosi. Pagaliau važiuosiu į festivalį su nedidele kuprine, nes į ankstesnius festivalius nesugebėdavau visko sutalpinti tik į kuprinę; augu ir protingėju ;)

Rytoj ryte liks tik iškepti sumuštinius, ir viskas. Prieš pietus važiuosiu į autobusų stotį, iš ten važiuosiu kažkokiu autobusu, kuris važiuos pro Aukštadvarį, kur ir išlipsiu. Nuo ten paims draugai iš Alytaus. Iš pradžių galvojau nuo Aukštadvario paeiti 10 km/tranzuoti iki festivalio vietos, bet po to atmečiau šią idėją.

Ko tikiuosi iš festivalio: linksmai pabūt su draugais ir pasišokt iš širdies, nes juk slapta esu didis šokėjėlis ;) Pamenu, pirmoje klasėje galima buvo rinktis du būrelius – šokių ir anglų kalbos. Mamos prašiau, kad leistų į šokius, nes iškart įsivaizdavau, jog su šokiais važinėsiu po visą Lietuvą ir šoksiu žmonėms (nuo mažens turėjau polinkį apie viską labai plačiai fantazuoti), bet mama įkalbėjo lankyti ir anglų kalbą. Anglų kalboje sekėsi kur kas geriau, nei šokiuose, bet šokiuose atsirado pirmoji mano meilė gyvenime – mano šokių pora Justina, su kuria vėliau netikėtai pakeitėmė mokyklą ir vis tiek likome klasiokai, bet ji jau nebebuvo mano meilė dėl man nežinomų priežasčių ;) Po to su šokiais nedraugavau labai ilgai, o kai buvau paauglys, tai visokios diskotekos, į kurias eidavau retai, tapdavo tikru košmaru. Tą pomėgį šokti atradau visai neseniai, kai šventėm kambarioko gimtadienį Havanos klube, kur, galima sakyti, buvau priverstas šokti, bet ta prievarta man gerai išėjo, nes buvo smagu šokti, nors muzika ir nebuvo visai nuostabi.

O šiaip mėgstu ir padainuot laidyt gerklę dar ;)

(čia atlieku The Doors – Break On Through (To Other Side))

(čia su Tadu padedam Kęstui repuoti G&G Sindikato dainą “Darome Hip-Hop“)

Fotografijos yra iš vieno karaoke vakaro su nuostabiąja bendrabučio šeimyna (nėra tik Monikos, kuri yra kitoje kadro pusėje); karaoke baigėsi nusirengimu iki apatinių, žodžiu grandžas ;)

Visiems gero savaitgalio!

“Aš Negalvojau Išprotėt“

BANDYMAS PA(SI)AISHKINTI

jau negerai. nepatinka man taip. kazhkada shia vasara pagalvojau “duok dieve man susizhavejima mot. lyties objektu“, bet taip ir negavau. o dabar kazhkoks nesusipratimas aplanke mane. susizhavejau ar susidomejau?

toks dalykas kaip susizhavejimas zhmogumi, kurio realybeje nesi mates ir nesi realiai su juo bendraves man yra pazhistamas. tiesa, tai buvo seniai (ir nevykusiai del mus skyrusio atstumo). ilga laika tokiu susizhavejimu nebuvo. bet kai nieko nesitiki, tai visada kas nors nutinka, ko galbut ilga laika norejai.

vienintelis dalykas, kuris paaishkintu dabartini dideli nora susipazhinti su tuo zhmogumi yra tai, kad mes artimi. na, bent jau ji taip sako. visi mano draugai zhino, jog esu ishrankus (ne del grozhio ir shiaip ishores). kaip kad sake vienas ish ju: labiausiai bijojau ishsiskirti su ja del to, jog zhinojau, kad panashiu merginu retai pasitaiko. butent del shios priezhasties ash dabar bijau praleisti pro akis kazhka sau artimo.

VAKAR

ryte tasai jausmas (norejimas susipazhinti su zhmogumi ir kartu patyleti, jauchiant, jog vienas apie kita daug zhinom) buvo normalus. per daug nevargino. kol dariau ka nors, per daug nesukau sau galvos del to. vakare y centrini parka nuejau. radau audinga, rasa ir grizhusia kristina (liustre). paklausinejau apie ruta. nei viena konkrechiai nezhinojo nieko, tik rasa uzhsimine, kad jei ten butent ta, apie kuria ji galvoja, tai ji yra grazhi. tiek zhiniu.

artima. grazhi. dar didesnis jausmas. ir nesvarbu, kad gal rasa turejo omenyje ne ta pachia mergina. uzhtenka to, jog artima.

grizhes namo draugu neradau. ruoshiausi eiti miegoti. smegenis bade zhinojimas. tu gi turi jos mob. tel. nr. taip, tikrai turiu. tu juk jai ka nors parashysi? taip, tik nzhnau ka. nebuk stabdis, bet ka parashyk. tai ir parashiau. po to dar apgavau save, jog noriu valgyti ir pradejau sriuba shildytis. tai tik pasiteisinimas priesh save, kodel neinu miegoti. ish tiesu laukiau jos sms.

virtuveje tamsoje man patinka sedeti. shia savaite kazhkuri vakara su matu sedejom ir shnibzhdejomes apie mastymys, praeiti ir visus kitus dalykus, apie kuriuos nuolat kalbam dviese. keista – virtuves mane traukia. pas koki drauga/-e tik nueichiau y virtuve, ishkart matau vaizda: sedim ir geriam ten. ash savo virtuveje irgi kada nors ishgersiu su draugais, prizhadu. jos sms negavau.

atsigules y lova vel negalejau uzhmigti. nepraejus valandai jau beveik miegojau. kazhkoks bruzdesys ant stalo prizhadino. zhinojau, kad kazhka atrashe. pasidare ramu. uzhmigau ishkart. po to nakti prabudes paskaichiau. likau patenkintas atsakymu.

dabar kada nors susitiksim. tik kada? speju man deretu zhengti pirma zhingsni. o man tokie dalykai nera lengvi. atrodytu, kas chia sudetingo? bet juk kalba eina apie zhmogu, kazhkiek pan. y mane. o su tokiais reikia elgtis atsargiai ir juos tausoti. jie irashyti raudonoje knygoje. nykstantys. dzhiaugchiausi bent susipazhines su tokiu zhmogumi.

ir ash nzhnau, ko visa tai verta ir kas ish to bus, kas ish to veliau liks. bet tai jau nusedo mano plaukuose (kaip ir visi kiti zhmones, kazhkada priverte mane mastyti).

“Those Moments Are So Pure“ (2005.05.29)

ilgai laukiau ir pagaliau sulaukiau – Sons of Saturn LTuvoje. ir ne bet kur, o mano gimtajame sodzhiuje Alytuje. tik pamanyk sau..

su saturnais taip pat turejo groti Pet Nihil (kazhkada jau grojo musu sode), bet jie neatvyko, nes turejo problemu su vizomis.

kai suzhinojau, kad nebus Pet Nihil, nuotaika pablogejo. tai buvo mazhdaug priesh dvi dienas iki koncerto. likusias dienas irgi nepasizhymejau gera nuotaika: viskas erzino ir vargino, nebuvo ka ir su kuo veikti. tik 7dieni atsirado shiokios tokios veiklos: su mental_ (klasiokas) ejom y kina. jis mane vedesi kaip antra puse ;) bet kine sededami susitarem, kad shi karta jis pabus mergina. apie kina nepasakosiu, pasakysiu tik tiek, kad jis apie baleta. ish tiesu nei geras, nei labai tragishkas. gal netgi kazhkiek pamokantis – priesh pisantis reikia gerai pagalvoti. nors ka ash chia shneku.. visi mes pametam galvas. gyvuliai.

grizhus po kino namo pavalgiau ir uzhmigau. mazhdaug 1h nusnudau. prabudus vis dar buvo labai karshta (apie +30), vaikshchiojau pusvalandi apsnudes.

sutartu laiku nuejau pas tadzhiu, greit atejo ir justas/mantas/sharas. jie buvo praeitame koncerte Alytuj, liko labai suzhaveti ir pan., bet apie undergroundine muzika, idejas ir tt nutuokia ne ka daugiau, nei ash nusimanau fizikoje. zhinau, kad fizika yra. jie zhino, kad undergroundas yra. ne daugiau, ne mazhiau. butent man visi tokie (kaip justas/mantas) musu sodzhiaus neformalai nepatinka. turbut taip ne vien tik roko muzikos megeju tarpe yra, ir tarp banglu (keisti banglai, klausantys texno, house’a ir pan.). tas pats meshlas visur. tiesiog musu kaimo jaunimo (ir aplamai zhmoniu) mentalitetas yra kitoks.

nuejom iki trioshkes, bet buvo dar anksti, todel nieko nebuvo. pasukom link amatushkes. ten vel nieko neradom, tik keli skinai sedejo oazeje. visgi uzh dailes shules radome zhmoniu – lauros, eishos, erikos, gretes, mariai.. tiesiog banda eiliniu musu sodzhiaus neformalu. ir visi kazhkodel ne mano ‘skonio’ zhmones. suraschiau jiems devynis milijonus tris shimtus pempenkis tukstanchius trukumu. blogiausia, kad jie masto beveik vienodai, elgiasi vienodai, tipo kazhka shokiruoja, rengiasi kitaip nei kiti (per visa laika, kol juos pazhistu, nepastebejau nieko shokiruojanchios) vien tik todel, kad ishsiskirtu ish minios (laura karta butent taip pasake). ne, alytuje niekada nebus padorios panku kartos. amen redai, godai, kurmiui ir kitiems, kurie uzhsidirba sau duona anglijoje ar kitur – linkiu negrizhti, nes nieko doro nerasit. auga dar didesne prarasta karta – mazhiau muzikos, mazhiau ideju, bet daugiau sushiktos rudos laisves – svaigalai ima virshu. uzhsi****it.

visa laika, kol buvom prie dailes shules, gulejau ant pievos. buvo grazhus dangus, aplamai zhavejausi gamta (man tokie zhavejimaisi gamta turbut intymiausias dalykas shiuo metu pasaulyje), tik ausi rezhe masiniai nusishnekejimai. kad ir kaip stengiausi nesiklausyti, man nepavykdavo. pamazhu pradejau parintis, kol po to pastebejau, kad ash 80% suirzes ir piktas esu.

kai buvo be keliu min. 19h, pasukom visi link trioshkes. ten pagaliau shis tas vyko. radom kurmi, benaitis (birshtono atzhala) buvo kartu su juo. suzhinojom, kad grupe dar tik ties kaunu yra, tad koncertas nusikele iki 21h. greit atejo ir audinga su cepke bei kristina (shavanasa) y trioshke. nutarem eiti link dailides (bala/prudas/ezheras).

einant su jomis pagaliau atgavau savitvarda. tiesiog su jomis viskas kitaip, daug geriau. be to, jos ir vyresnes uzh kitus masinius neformalus. sedint prie dailides gavau sms’a ish justo (jis kartu su visais kitais neformalai, su kuriais buvom prie dailes shules, liko prie trioshkes, kai mes ishejom link dailides). rashe, kad “mes einam visi ishgerti truputi, prisijunkit prie musu“. nixuja. pa**** kedute. kaip atsirado iprotis gerti priesh koncertus? kaip ishvis atsiranda iprotis gerti? kartais rimtai mastau apie tapima straight-edge’u. jei gyvenchiau vilniuje, mane suptu kitokia aplinka, turbut tokiu ir buchiau. nors kai geriau pagalvoju, nuo alkoholio neishsisuksi, nes jis tyko taves visur ;) reikia moketi atsisakyti.

grizhom nuo dailides apie 20h. kurmis dalijo flayerius. pasirodo, kad be flayerio kainuos 10lt, o turejo buti bet kokiu atveju 7lt. grizhe dar sutikom juliu (mano kieme gyvena) su mazhdaug 4iais draugais. susipazhinau su visais, nors dabar nepasakychiau nei vieno ju vardo. zhmones po truputi rinkosi. daug nauju veidu buvo. shiame koncerte tikrai daug. ish mano shules, 11r1 klases, adomas netgi buvo. man klasiokas pasakojo, kad jis klauso linkin park, metallica, dar kazhka shiuo metu einamo + nightwish – nemo. anyway, smagu matyti daugiau pazhistamu. nors ish esmes tu pazhistamu ir taip buna daug koncerte, tik spek su visais sveikintis. tiesa, nezhinau, ar adomui patiko koncertas. juk chia ne linkin park, ne system of a down. nei populiaru, nei stilius pan. viliuosi, kad jam patiko. ir kad kitiems patiko. nes kas, jeigu ne visi shitie populiariu grupiu besiklausantys jaunuoliai sudaro puse koncertu zhiurovu? o jei nustos eje y koncertus – organizatoriui nuostaliai -, tai visai nebebus koncertu. vilniuje visai kitaip. kartais galvoju, kad ten tiesiog gimstama pankais/hardcore’ovcais. arba bet kuo kitu.

besizhvalgant y naujus zhmones, atejo ta akimirka, kai pamatai atvazhiuojanti pasenusi busiuka, pro kurio langus galvas ishkishe zhmones dairosi y kavines puse. taip visos grupes atvazhiuoja. ne ishimtis buvo ir saturnai. kai pradejo temptis visa aparatura y kavines vidu, gitarista sumaishiau su vokalistu. bugnininkas buvo juodaodis, labai simpatishkas, trauke visu aplinkiniu demesi. kazhin ka tuo metu maste musu kaimo nazi-whatever skinai? ;)

apie 21h prasidejo koncertas. sugrojo pirma daina – negirdeta, bet nerealiai uzhvezhe. galvojau neshokti, tiesiog idemiai klausytis ju muzikos. ir man sekesi ishlikti ramiam pradzhioje. bet kai vokalista pradejo neshti ant ranku, neishlaikiau, puoliau prie kitu padeti neshti, o po to pasilikau pasipoginti trumpai. kazhkas pogo metu griuvo ant kavines palanges (ji zhema labai) ir lango, nutrauke uzhuolaida, bet nemanau, kad tuo metu barmenas ar kiti kavines darbuotojai tai pastebejo. o jei ir butu pastebeje, ka butu sake? “baikit shokti. prashau, baikit shokti!“?

priesh koncerta tadzhius sake, kad butinai pasiimchiau fotika, nes toki koncerta reikia butinai iamzhinti. ir iamzhinom. ash vos kelis kadrus padariau, daugiausiai tadzhius fotkino.

pirmosios dalies metu uzh shirdies labiausiai griebe kazhkokia (velgi) nauja grupes daina. dainos viduryje viskas tyliai skambejo, vokalistas prashe, kad kartu su juo dainuotume. ir pofke dainavo: I used to, I used to be in love, when I was a king..

pertraukos metu grojo musu vietines faunos atstovai – laurynas ir kazhkoks kitas baxuras. grojo abu elektrinemis gitaromis. vyste lyrines melodijas. malonu ausiai buvo. po to laurynas paklause “ar man pakriokt?“. kazhkas pasake TAIP; nekenchiau to kazhko. neishkentes ishejau y lauka. tiesa, pertrauka buvo gana ilga. grupe atsineshe savo distro y kavine, tadzhius nusipirko nauja ju kompakta (nete niekur negalima rasti jo), dar abu po zhenkliuka isigijom + gavom po lipduka (turiu problema del lipduku: grazhius lipdukus dazhniausiai uzhklijuoju lievose vietose, todel dabar ju aplamai niekur neklijuoju). prie distro buvo grupes gitaristas, paklausiau jo, ar gros senesnes dainas. atsake, kad gros. nurimau. beliko tik sulaukti antros dalies.

..ir ji pagaliau prasidejo. IT KICKED ASS, ar kaip nors pan. pasakytu amerikiechiai. stovejom su tadzhiumi visai kitoje vietoje, prie pat gitaristo. zhmones poginosi, vis archiau grupes ejo. visa antra dalis buvo KOSMOSAS, kaip pasake tadzhius po koncerto.

ir ish tiesu, tai buvo axujen*@!@#. truksta zhodzhiu. kai grojo daina “Pure“, buvo tyli rami dainos vieta, vokalistas kazhkodel nedainavo toje vietoje, kurioje reikia dainuoti. uzhtat ash dainavau: those moments are so pure.. ir visi atsisuko: besipoginantys zhmones, shalia stovejusieji. grupes nariai atsisuke nusishypsojo. taip, tai man irgi intymu pasirode. ta akimirka buvo tiek paprasta, kitiems visai niekuo neisimintina, bet man – kazhkas arti dangaus. po tos dainos su dar didesniu uzhsidegimu dainavau dainas, kuriu zhodzhius zhinojau, bandzhiau shokti/shokineti, bet buvo mazhai vietos, todel dazhnai tiesiog ish visu jegu spardzhiau ir kumshchiavau ora. grupes gitaristas po dar vienos dainos padekojo man ir tadzhiui uzh palaikyma. tai buvo nuoshirdu. dabar mastau, ar kada nors esu gaves toki menka, bet labai nuoshirdu padekojima. bugnininkas irgi shypsojosi mums su tadzhiumi pro kampa. aplamai, turbut buvau viena koja rojuje.

gaila, kad grupe neturi daug dainu. biso nebuvo, nors kad ir kaip visi zhiurovai prashe. sad.. galu gale, lieka neishdildomi ispudzhiai. 100% galiu pasakyti, kad tai geriausias koncertas musu sodzhiuje. tokia pakilia nuotaika gyvenau beveik puse savaite po koncerto ;)

priesh isheinant ish trioshkes, trumpai pakalbejau su bugnininku: pasakiau, kad jie yra nepakartojami, o jis stebejosi, ish kur moku ju dainas. irgi malonus vyrukas. po to nusifotografavome su morganu (naujas grupes vokalistas, atejes y ja, kai ishiro Gameness) ir gitaristu. turesiu prisiminima.

neishdildomi ispudzhiai. neishdildoma atmintis. vakaras buvo nuostabus, nepaisant visu tu shudu, kuriuos pats prisigalvoju apie musu sodzhiaus neformalu jaunima.

Time’s running out..
GOTTA DANCE TO GET IT BACK! Sing it!
GOTTA DANCE TO GET IT BACK! (© The Sons Of Saturn)