Sniegas, maistas, detektyvai ir sapnai

Kai skyrėmės pirmą kartą, to nenorėjau, bet žinojau, kad reikia.

Dabar einu susitikti su ja ir žinau, kad noriu skirtis, nors tai nebūtina daryti.

Sninga, šlapia, šąla rankos.

***

„Yra lėkštės, bet nėra apetito.“

Wislawa Szymborska

***

Prieš grįžtant savaitgalį namo mama atsiunčia sms – klausia, ko norėčiau pietums šeštadienį.

Atsakau, kad manų košės.

Mama atrašo: Prajuokinai ;)

Jai daug labiau patiktų, jei aš norėčiau ko nors tokio, kur ji turėtų pasistengti, kur užtruktų, kur gal net šiek tiek nerimautų – pavyks ar nepavyks patiekalas.

Bet aš iš tiesų dažniausiai noriu paprastų dalykų – manų košės, avižų košės, grikių su šiek tiek pieno arba sriubos su pievagrybiais.

Šitiems norams dažniausiai nelemta išsipildyti.

***

Kartais išsiskyrimai nėra liūdni. Kartais išgeri alaus ir vėl bučiuojiesi, o rankos siekia kūno, kurio tu nenori prarasti.

***

Po išsiskyrimo sapnavau G.

Vaikščiojau Alytaus vietoje, kuri vadinama Garadoku. Ten sutikau G. Ji buvo maloniai nusiteikusi, tik mus vis kažkas sekė, todėl mes negalėjom niekaip likti dviese. Vaikštinėjom po kiemą, G. skynė gėles, kartais persimesdavom vienu kitu žodžiu, kai būdavom tikri, kad mūsų persekiotojai negirdi. Atrodė, kad tie žmonės sergsti G., tik nesupratau, nuo ko. Po to mes rasdavom tokių vietų, kur galėjom bučiuotis ir glamonėtis, kad persekiotojai mūsų nematytų, bet niekaip neturėdavom užtektinai laiko mylėtis. Taip mes slapstėmės kurį laiką, kol G. nusivedė mane namo. Užsibarikadavom kambaryje ir ji atsigulė į lovą. Ateik, sako. Ir aš palinkau virš jos kūno. Tik dabar pamačiau, kad jos suknelė su gėlytėmis. Aš artėjau prie jos veido. Ji šypsojosi.

***

Alytuje mamai ir jos draugui gaminau vakarienę – krevetes su ryžiais ir tokia pomidorų tyre. Receptas buvo labai neišsamus ir greitai tapo aišku, kad patiekalas neišeis toks, kokio aš tikėjausi.

Kai viskas buvo pagaminta, sudėjau maistą į lėkštes ir nunešiau į svetainę ant stalo.

Vos pradėjęs valgyti supratau, kad viskas čia negerai, ir nors mama su draugu sakė kitaip, tai niekuo negalėjo man padėti. Sėdėjau ir jaučiausi nusivylęs savimi dėl patiekalo. O tada įvyko dar baisesnis suvokimas – mes gi išsiskyrėm su Agne.

Sėdėjau tarsi šoko ištiktas ir negalėjau nei valgyt, nei kalbėt. Pasukau galvą į televizorių, ten rodė tokią laidą, kurioje visokie dainininkai apsimeta kitais dainininkais ir atlieka jų dainas. Kažkas apsimetė M. Jacksonu, kažkas SIA, kažkas K. Kerbedžiu. Komisija komentavo jų pasirodymus ir panašumą į tikruosius atlikėjus. Visi visais buvo patenkinti. Žmonės dainavo ir šoko, žiūrovai plojo, ir tai tęsėsi ir tęsėsi, ir kai mama paklausė, kas man yra, nes atrodau keistai, atsakiau, kad viskas gerai. Tada šiaip ne taip baigiau valgyti vakarienę, išgėriau likusį alų butelyje ir nuėjau į kambarį. Pasiklojau lovą, paėmiau knygą ir palindau po antklode. Greitai atėjo katė, įsitaisė prie kojų ir man tapo šilčiau. Skaičiau detektyvą, bet galvoj buvo visai kas kita.

Jos žvilgsniai, kaip ji šypsosi, laibi pirštai, lūpų kampučiai, palaidi plaukai, kaip kasau jai nugarą prieš miegą ir pasakoju išgalvotas pasakas, pirmas mūsų pasimatymas ir mano suplyšę konversai, jos bute jaučiuosi kaip namuose, ir du katinukai, naktimis atnešantys mano kojines iš koridoriaus prie lovos, ir malonus ilgesys, kai ji kur nors išvyksta, ir šaldytos picos, ir

Aš baigiau skaityti detektyvą, o naktis nusimato sunki ir ilga.

***

Po to dar kartą sapnavau G.

Sapne aš vaikščiojau kažkokiame užmiestyje su Agne. Mes artėjom prie kažkokio gardo, tvoros ar užtvaros. Kuo arčiau buvom, tuo aiškiau įžiūrėjau, kad už tos tvoros guli kažkoks žmogus. Kai priartėjom dar arčiau, man pasirodė, kad tas žmogus yra G. Tada mes priėjom dar arčiau ir aš pamačiau, kad tai tikrai yra G. Agnė pasakė, kad čia yra dienos stacionaras ir čia laikomi žmonės, kuriems reikalinga skubi psichologinė pagalba, arba kurie galvoja nusižudyti, arba kuriems labai sunki depresija, tai jie čia prižiūrimi ir jiems duodama vaistų. G. atrodė pusiau blaivi, matyt, prikimšta vaistų. Aš pasilenkiau ir kalbinau ją pro tvorą, bet neatrodė, kad ji mane prisimintų. Tada Agnė pasakė, kad mums jau laikas eiti, bet aš pasakiau, kad pasiliksiu čia, kol pasveiks G.

Sapnas 2014.02.03

Sapnavau kad vaikštau su klasiokais kažkokioje mokykloje visų pakili nuotaika supratau jog šiandien mūsų išleistuvės nors mes jau ir kiek per seni būti dvyliktokais ir dar supratau kad tai nėra mūsų mokykla tai kažkokia mokykla Vilniuje buvo neaišku kodėl švenčiam savo išleistuves ne savo mokykloje mums labai trūko mūsų šaunių klasiokių jos buvo gražios geros mergos

Mes išėjom iš mokyklos ir ėjom kažkur už krūmų išgerti ten visi apsimetinėjo kad geria ir vaidino pasigėrusius nors iš tiesų degtinės butelyje visai nemažėjo buvo juokinga kad visi bijo gerti visgi išleistuvės o va kaip visi nenori prisidirbti paskutinę dieną mokykloje

Tada mes grįžom į mokyklą ten buvo labai daug žmonių kai kurių moksleivių tėvai jau buvo atėjęs aš ėjau su klasiokais siaura laiptine ir ten prasilenkiau su Gražina neatpažinau jos iš pradžių po to nusprendžiau kad reikia grįžti ir pasisveikinti tiesiog iš mandagumo nieko daugiau prisiekinėjau sau bet kai apsisukau eiti atgal tada į mane pasileido eiti šimtai žmonių man buvo sunku pro juos brautis o kai galiausiai prasibroviau iki Gražinos ten buvo dar daugiau žmonių

pasakiau jai: labas

ji atsisuko pažvelgė į mane savo didelėmis akimis ir pasisveikino

o žmonės braunasi pro mus įsimaišo tarp mūsų eina ir eina bandom laikytis vienas kito bet taip sunku ir staiga visi žmonės dingsta stoja tokia tyla žiūriu į ją ir nežinau ką pasakyti

o ji šypsosi ir sako: Povilai

Prabudau jausdamas keistą ilgesį, bet ne tą slegiantį, ne, o tokį malonų.

“Vilko Valandas, Išsirietusias, Tu Užglostai“

Sapne aš dirbau savo įprastą darbą tik kabinete baldai buvo perstumdyti dirbau su darbo vadove tada atėjo vienas fainas dėstytojas ir pradėjo kilnoti mano sutvarkytas bylas vis kilnojo apžiūrinėjo

po to man sako: blogai dirbi

sakau: kodėl?

tada jis nieko man nesakė bet pradėjo kalbėtis su mano darbo vadove klausinėjo ar aš gerai dirbu ar greitai dirbu ar esu patikimas darbuotojas o ji visą laiką mane gynė ir užstojo aš niekaip negalėjau suprasti kodėl šitas dėstytojas perėmė mūsų įmonę man visa tai nepatiko jo griežtumas mane erzino vėliau jis ilgai žiūrėjo kaip aš dirbu o aš vis jaučiausi įsitempęs ir tai buvo lieva.

Vėliau aš atsimerkiau sėdėjau už kažkokio stalo jaučiau kad mano rankas po stalu glosto kažkieno kito rankos atsisukau į kairę ir pamačiau savo buvusią merginą ji nusišypsojo

ir sako: Povilai

sakau: labas

Mes sėdėjom toliau aš leidau jai liesti mano rankas jos nagai vis dar buvo paprasti t.y. nelakuoti tiesiog paprastai nukirpti kaip ir anksčiau bandžiau suprasti kas dabar tarp mūsų vyksta bet man nepavyko nieko suvokti todėl likau sėdėti toliau su ja ir kuo toliau tuo labiau mano galvoje ėmė vis garsiau kirbėti mintis kad mes abu vėl draugausim bandžiau nustumti tą mintį šalin bet tada buvusi mergina pasislinko arčiau manęs atsirėmė į mano petį ir man buvo labai gera ir mes sėdėjom taip toliau. Po to aš suvokiau kad mes esam kažkieno vestuvėse bet sėdim tokiam kampe jog čia beveik niekas mūsų nemato man parūpo kieno gi tai yra vestuvės bet nenorėjau keltis nes man buvo labai gera būti šalia buvusios merginos taip ramiai ir taip gražiai ir aš pradėjau glostyti jos rankas ji sėdėjo užsimerkusi ir šypsojosi aš buvau labai laimingas. Mums taip sėdint viskas ėmė aiškėti supratau kad jau mes ne draugausim o mes jau draugaujam viskas kažkaip keistai susiklostė tik staiga mane ėmė neraminti viena mintis prisiminiau jog kai buvom išsiskyrę ir po metų susitikom vėl prieš tai aš prašiau dievo ne kad man pasisektų su ja o kad viskas įvyktų protingai aš žinojau kad man su ja nebūtų buvę gerai nors ir norėjau būti su ja. Sėdėjau sutrikęs mąsčiau apie tai jog ji nėra tai ko man reikia o aš nesu tai ko reikia jai bet mes vis tiek bandom dar kartą draugauti dabar aš nustojau glostyti jos rankas ji atsistojo paėjo toliau ir pradėjo lėtai kraipyti klubus iš toli sklido kažkokia muzika ji bandė pagal ją iš lėto šokti kraipė klubus ir pamažu ėmė keistis jos plaukai tapo ryži kojos pastorėjo nosis suplonėjo akys susiaurėjo ir aš supratau kad priešais mane šoka kažkokia bibliotekininkė iš mano fakulteto o dar po kiek laiko suvokiau kad tai aš pats šoku.

– – –

Visi sapnai su ja būna įtempti arba išskirtinai gražūs. Turbūt nustosiu ją sapnuot tada, kai pradėsiu draugauti su kokia nors mergina.

Apie Mešką, Festivalį Ir Futbolą

Sapnavau kad esu dideliame autobuse kažkur ruošiuosi važiuoti išgirstu kad kažkas šaukia mane vardu aš dairausi į autobuso priekį pamatau savo buvusią merginą

ji šypsosi ir sako: Povilai

mes pradedam kalbėtis bet mus skiria viena sėdynių eilė tai aš atlenkiu priešais mane esančią tuščią sėdynę į priekį tada palinkstu virš jos o buvusi mergina iškiša savo galvą tarp sėdynių ir taip mes kalbamės nors tarp mūsų dar sėdi viena moteriškė bet ji nepyksta vėliau buvusi mergina ateina pas mane į autobuso galą aš paliečiu jos rankas ir mes važiuojam toliau greit suprantu kad važiuojam į festivalį.

Autobusas sustoja kažkokiame nedideliame mieste mes išlipam pramankštinti kojų autobuso vairuotojas pamato didelę mešką aš žinau kad meškos yra pavojingos todėl paeinu su buvusia mergina toliau nuo jos o vairuotojas linksmas jis meta į mešką kažkokį daiktą meška supyksta matau kaip ji vejasi jį galvoju dieve dieve jeigu ji nenulups jo galvos tai tikrai nudrėks visą odą išlups akis lūpas tai jam bus juoko po to. Vairuotojas bėga kažkur į mišką ir ilgam dingsta aš su buvusia mergina sunerimstam kad jeigu vairuotojas mirs tai nebus kam vairuoti po kiek laiko visi žmonės sulipa atgal į autobusą sėdi ir nieko neveikia nerimauja dėl vairuotojo sveikatos ir staiga pro langus visi pamatom parbėgantį vairuotoją suplyšusiais drabužiais jis bėga ir šaukia paklaikęs aš su keliais kitais vyrais išlipu iš autobuso reikia kažkaip nugalėti mešką o ji tokia didelė pasidariusi mano rankose atsiranda alavinis puodelis su virintu vandeniu aš užsimoju ir metu jį į mešką pataikau jai į krūtinę ji suurzgia sumažėja uždeda ranką ant krūtinės ir atsisėda ant žemės mes visi grįžtam į autobusą ir greitai išvažiuojam.

Dabar mes esam festivaly nežinau kelinta diena bet mes pavargę festivalis vyksta dideliame lauke bet jis visas yra uždengtas labai didelėmis paklodėmis ir tai truputį keista gulim su buvusia mergina ir laikomės už rankų ji pavargus labiau nei aš. Mes užsimanom valgyti ir einam ieškoti kur pardavinėja maistą beieškodami užeinam į valgyklą kuri yra visai kaip valgykla mano fakultete ten prisėdam laukiam kol mums atneš maistą ir tada aš pamatau šalia sėdinčias dvi grupiokes iš savo kompanijos mes visi pasisveikinam aš jas supažindinu su savo buvusia mergina

tada viena grupiokė klausia buvusios merginos: o ką tu studijuoji

aš galvoju tikrai ji kažką studijuoja net pats nepaklausiau jos

sakau: tikrai o ką tu studijuoji

buvusi mergina sako: ai, ISM aš

ir mano grupiokė pradeda juoktis ji juokiasi ir juokiasi negali sustoti jos juokas įžeidžiantis man labai nemalonu kad mano buvusiai merginai tenka tai patirti bandydamas sušvelninti situaciją

aš sakau: o labai gera vieta

nors pats žinau kad taip negalvoju matau kad buvusi mergina nuliūdo o grupiokė nesiliauja juoktis paimu buvusią merginą už rankos ir išvedu iš valgyklos bet ten prie manęs prieina du FK Dainavos fanai

jie sako: einam vyks ultrų susirinkimas

žiūriu į buvusią merginą ir galvoju eiti su vyrais ar neiti o ir neaišku kas vyks tame susirinkime gal masinės muštynės niekas neaišku o vyrai jau eina aš nuvedu buvusią merginą prie kažkokių jos pažįstamų ir nueinu paskui vyrus. Visi dabar esam kapinėse aš stoviu šalia draugo Kurmio netoli mūsų stovi du girti vyrai matosi kad agresyviai nusiteikę ir kad palaiko Rokiškio futbolo klubą o ne FK Dainavą

vienas man sako: tavo bybys labai mažas

sakau jam: ir vis tiek didesnis už tavo

matom su Kurmiu kad įpykdėm vyrukus jie ieško akmenų o mes iš lėto traukiamės nuo jų vienas iš vyrukų meta mažą akmenuką į Kurmį pataiko jam į galvą bet akmenukas rikošetuoja nuo Kurmio galvos ir pataiko į vieno kapo paminklą tada lekia į kitą paminklą ir mes tada pradedam bėgti iš kapinių išsigandę pavojingų rikošetų.

Esu vėl festivalyje gulinėjam ant žolės su buvusia mergina ji vis dar kažkiek nusiminusi o gal pavargusi pasakoju jai kažkokią linksmesnę istoriją norėdamas pagerinti jos nuotaiką po kiek laiko ji pradeda šypsotis mes vėl susikimbam už rankų pastebiu jog ji dėvi gėlėtas pėdkelnes labai keista ji niekad tokių anksčiau nedėvėjo žmonės keičiasi galvoju dabar mes jau kitokie ji numetusi svorio aš priaugęs svorio.

2011.04.20

Sapne aš atsidūriau kažkokiam mažam kiemely su kažkokiais pažįstamais žmonėmis mes visi kalbėjom tada prie mūsų priėjo mano paskutinė buvusi mergina

ji šypsojosi ir sakė man: labas kaip gyveni

aš sakiau jai: labas neblogai o tu kaip

Ji vis toliau šypsojosi ir merkė man akį ir aš nežinojau kaip visa tai suprasti

po to ji sako: neatsigaunu po vakar sdfsghdasd

sakau: po ko?

ji šypsosi ir sako: neatsigaunu po vakar sdfsghdasd

Aš niekaip negaliu išgirsti to žodžio

sakau jai: po vakar gėrimo ar avarijos

ji juokiasi ir sako: avarija avarija gėriau vakar

Nelabai vis tiek suprantu ar ji vakar gėrė ir šiandien pagirioja ar vakar pateko į avariją ir todėl yra tokia nesuprantama o blogiausia kad ji ir toliau šypsosi ir žiūri man tiesiai į akis prieina prie manęs atsuka man nugarą prisiglaudžia prie manęs aš uždedu savo dešinę ranką jai ant peties o kad jau nežinau kur dėti kairę tai leidžiu sau uždėti ją jai ant liemens taip stovėdami mes ir kalbam aš bandau atrodyti linksmas ir gerai nusiteikęs maža kas gali šiandien nutikti.

Vėliau mes atsiduriam kažkokioj kavinėj ar bare senamiestis šlapias ir purvinas bet staiga aš prisimenu kad man šiandien diplomų įteikimai kad palikau mamą kažkur universitete ir pažadėjau greit grįžti bet taip ir negrįžau skambinu mamai telefonu bet ji neatsiliepia suprantu jog užpyko ir kad išvažiavo į Alytų labai susikremtu prisimenu kad palikau mamą kažkokioj kavinėj netoli universiteto bėgu į kavinę palikęs paskutinę merginą kitoj kavinėj bet pribėgęs kavinę matau ilgą kunigų ir kitų šventikų procesiją jie eina į tą kavinę suprantu jog kažkas garbus mirė todėl dabar ir vyksta ši procesija bandau užlįsti prieš kunigus ir patekti į kavinę bet man nepavyksta tada grįžtu atgal į kavinę kurioje buvau su paskutine mergina vietoj jos randu savo fainiausią klasiokę

ji sako: aš tau padėsiu surasti mamą

Tada mes išeinam ieškoti mano mamos vaikštom iš kavinės į kavinę užeinam į viešbučius bet labai daug įstaigų neveikia jau temsta visai sutemsta senamiestis vis dar šlapias ir purvinas staiga aš prisimenu jog kažkur dingo mano paskutinė buvusi mergina ir kad palikau savo kuprinę kažkurioj kavinėj taigi mes grįžtam į jau aplankytas kavines visos jos užsidarę bet mums pasiseka ir mes surandam kavinę kurioje palikau kuprinę ten žmonės malonūs nors padavėjų nėra ir administracijos nėra tik vyrukas ir mergina iš virtuvės likę jie mums padaro po kokteilį ir palinki sėkmės.

– – –

Pavasarį aš vis arba susapnuoju paskutinę merginą, arba apie ją pagalvoju. Šiandien kaip tik pažiūrėjau jos foto feisbuke, buvo įdomu ar ji pasikeitusi, bet naujų nuotraukų nebuvo, tai mačiau ją vis dar su dredais. Žiūrėdamas jos foto pasijutau tarsi vagis, kuris bando atgauti atmintį. Nes iš tiesų man tiek nedaug beliko tos merginos atmintyje, kad net nejauku.

Nežinau, kodėl taip atsitiko, bet dalykai, kuriuos apie ją anksčiau prisimindavau, dabar labai nuvalkioti atrodo, niekuo neypatingi: jos visada dėl darbo šiek tiek nudaužyti nagai; gražūs batai, kurių ji niekada neužsidėjo (nes ji visada turėjo daug kitų porų batų), bet kuriuos matydavau kaskart, kai tik pas ją užeidavau; jos šypsena, kai pas ją užeidavau; kartais – keistas žvilgsnis besimylint; jos nuolankumas, apie kurį tiek daug galvodavau anksčiau, bet kurio taip ir neperkandau; pomėgis žiūrėti siaubo filmus.

Normalu, kad dalykai užsimiršta arba tampa nebeįdomūs ir neaktualūs laikui bėgant, tačiau jos atveju tai greičiausiai susiję su mano nusivylimu pačiu savimi. Kad nesistengiau užtektinai ir nebuvau jai toks, koks buvau kitoms. Kad melavau, norėdamas surasti laiko sau vienam, ir po to net nesijausdavau blogai. Ir kad galų gale supratau, jog nesu užtektinai suaugęs ir atsakingas, kai ji vieną dieną susimąstė apie perspektyvą su manimi – turbūt tai ir yra svarbiausia priežastis, tas nevyriškumo išryškinimas.

Neturiu jai jokių priekaištų, o kai pagalvoju apie ją, visada palinkiu jai sėkmės. Ji visada sužadina manyje kažkokį gerumo, dosnumo jausmą. Kad ir kaip bebūtų, žinau, jog tikrai nenorėčiau pamatyt jos su kitu, kad ir kiek laiko praėję būtų. Ir tai tik dėl jos grožio, kad ir kaip keista man tai yra pripažinti. Iš tiesų visa, kas tarp mūsų įvyko, buvo dėl jos grožio – aš negalėjau nepabandyt pasiekt jo.

“Koksai Gyvenimas Ateitų“

Šią savaitę sapnavau gražų sapną.

Sapne aš atsidūriau parduotuvėje, kažką pirkau. Skubėjau grįžti iš parduotuvės, nors net nežinojau, kur turiu grįžti. Gatvės buvo tuščios tuščios, eidamas supratau, kad dabar sekmadienis, todėl taip ramu. Ir dar supratau, kad esu Fabijoniškėse. Greit praėjau daugiabučius ir atsidūriau kvartale, kur stovi vien nuosavi namai.

Ėjau toliau ir priėjau savo paskutinę buvusią merginą. Ji stovėjo vieno gražaus namo kieme su gražia žolyte. Šalia namo stovėjo automobilis. Ji, eidama link manęs, pasakė: Galėjai paimt automobilį ir nuvažiuot iki parduotuvės, būtum greičiau apsisukęs.

Pažiūrėjau į automobilį ir supratau, kad jis mano. Supratau, kad ir namas mano, ir kad su buvusia mergina gyvenam kartu. Viskas atrodė keista, bet tuo pačiu ir logiška.

Išgirdau, jog gatve atvažiuoja kažkoks automobilis. Jis sustojo prie mano automobilio, iš jo išlipo kažkoks mano metų vyrukas. Jis pasisveikino mane, po to kažką nelabai draugišku tonu pasakė mano buvusiai merginai. Ji kažką jam atsakė irgi nelabai draugiškai. Tada vaikinas sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Buvusi mergina sako: Prisimeni mano brolį. Šiek tiek su juo nesutariu paskutiniu metu.

Galvoju ji juk anksčiau neturėjo brolio, kaip viskas keista, bet jeigu jau aš turiu automobilį, namą ir esu vėl su ja, tada viskas įmanoma.

Mes sėdom į automobilį ir išvažiavom kažkur atostogauti. Buvo graži vasaros diena.

Žodžių Našta

kai kuriuos dalykus deramai galiu įvertinti tik praėjus kuriam laikui. pvz. draugystė su paskutine mergina: kai pradėjau su ja draugauti, maždaug tris-keturis mėnesius vis tiek mintimis grįždavau pas dvi buvusias. mąstydavau, apgalvodavau daugelį dalykų, ilgėdavausi kai kurių praėjusių dienų. suprasdavau, jog nėra kelio atgal, o tiksliau – neįmanoma būti su tomis kitomis. suprasdavau, kad man viskas eina į gerą, kad reikia vertinti dabartinę draugę, ir visgi mano pasimetimas reiškė tai, jog aš nebuvau atsidavęs 100% tai merginai, su kuria tuomet draugavau. tai labai gerai įrodo įrašas 2007-2008 metų dienoraštyje. gaila, kad nėra tikslios datos, nors ir numanau, kad parašyta tai buvo vasarą – praėjus pusei metų nuo draugystės pradžios: Tą dieną supratau, kad noriu būti su Gražina ir su niekuo daugiau. Naktį sapnavau nukirstą Evelinos galvą nebuvo kraujo galva gulėjo ant šono ji kažką kalbėjo kalbėjo kalbėjo.

– – –

kaip stipriai žodžiai gali veikti. ir kaip galima gražiai, subtiliai apgauti kitą žmogų. ir kaip galima dar įdomiau apgauti save – įtikinti save, kad tu tikrai myli.

vartydamas 2007-2008 metų dienoraštį radau užrašytus 100 norų. tai buvo norai, susiję su viena mergina. buvo aišku, kad mes greit draugausim, ir prieš lemtingą susitikimą aš padariau 100 lapelių: kiekviename buvo po norą ir po nupieštą žibutę (jai patiko žibutės). dabar galvoju – kaip tuomet aš stengiausi patikėti susižavėjimu, meile, kažkuo gražiu ir tyru, nors buvau prisidergęs viduj iki begalybės. greičiausiai aš tada tikrai tikėjau, jog galiu vėl būti geras, smagus ir šaunus net ir neišsprendęs tam tikrų savo problemų. turbūt aš tuo metu vis dar tikėjau, jog mane gali išgelbėti moteris vien būdama su manimi. todėl ir rašiau taip gražiai, kad net dabar dar gražu:

9. Norėčiau, kad kartais susapnuotum mane.

22. Norėčiau išgirsti ką nors apie tavo vaikystę.

34. Norėčiau nupirkti tau kokią nors žalią bliuskutę ar džemperį. Jei tau ji labai nepatiktų, galėtum ją paslėpti giliai drabužių spintoje ir mes visiems laikams užmirštume tą istoriją ;)

42. Norėčiau eiti su tavimi nebūtinai kur nors, o vien dėl to, kad einu su tavimi kartu.

53. Norėčiau vaikščioti su tavimi susikibęs už rankų.

74. Norėčiau kalbėtis su tavimi per žaislinį telefoną ;)

89. Norėčiau apkloti tave adialu su zuikučiais.

91. Norėčiau bučiuoti tave, kai kiti mato.

dabar nesu tikras, ar aš kada nors pradėjau bent jau norėti stengtis dėl jos. pradėjęs draugauti su ja aš pradėjau žiūrėti į draugystę kaip į kažką, kas garantuotai yra ir nedings. teisus buvo vienas kambariokas, pasakęs, jog aš per daug neinvestuoju į tą draugystę. tuomet, prisimenu, supykau ant jo, o dabar galvoju, kad jis iš šono viską neblogai matė.

reikia siekti kuo aiškesnio supratimo apie tai, ką ir kodėl darau.