Joninės man ne šventė, bet šiais metais gavau net du kvietimus jas švęsti. Pirmasis atėjo iš buvusios simpatijos pusės, nors gal mane labiau kvietė jos pusbrolis, nei ji pati, kas čia žino; bet kuriuo atveju malonu, tik truputį neaktualu, nes per vėlu: jeigu būčiau galėjęs būti netoli jos prieš kokius dvejus metus, tada tikrai būčiau pasirinkęs praleisti Jonines su man nelabai pažįstamų žmonių kompanija, tačiau dabar yra toks protingėjimo (brandos?) laikas, taigi aš nesimetu į situacijas, kurios man atneštų emocinį nestabilumą.
Kitas kvietimas buvo praleisti Jonines kartu su žmonių kompanija, su kuriais praėjusiais metais praleidau Žolines. Kadangi žmonės tie labai draugiški ir sugalvoja visokiausių pramogų, labai apsidžiaugiau, kad vėl ten būsiu. Ir nesigailėjau, nes šįkart vėl viskas buvo nuostabu.
Kadangi susivėlinom išvažiuoti iš Vilniaus anksčiau, į mišką netoli Druskininkų atsibastėm jau pradėjus temti. Labai ilgai bandėm pastatyt buvusio kambarioko Tado palapinę; vienu metu palapinę bandė statyti gal 8 žmonės, ir vis tiek niekaip nesuradom būdo kaip ją taisyklingai pastatyti, taigi galiausiai pastatėm taip, kaip išėjo. Vėliau visi rinkosi apie laužą, Juozas su Ramūne papasakojo apie tai, ką veiksim kitą dieną. O kitą dieną buvo numatyti žaisti robinzonų/survival tipo žaidimą. Sėdėdami prie laužo pasiskirstėm komandomis, aš su grupioke patekau į kambarioko brolio komandą. Vėliau mes žaidėm flip cup‘ą, tai toks gėrimo žaidimas. Komandos žaidė iki 5 pergalių (praėjusiais metais šitą žaidimą irgi žaidėm pirmąjį vakarą, buvo 3 ar 4 komandos, bet žaidėm iki 10 pergalių, tai visi labai greit apgirtom/pasigėrėm).
Prieš žaisdami sugalvojom savo komanda pavadinimą – Čekoslovėnijos komanda; o priešininkai buvo Analistai. Mūsų komanda pradžioje žaidimo išsiveržė į priekį net 3-1, tačiau vėliau varžovai išlygino rezultatą, o po to ir persvėrė. Jeigu būtume dar kartą pralaimėję, žaidimas būtų baigtas, taigi susikaupėm ir pelnėm tašką. Esant rezultatui 4-4, mes pirmavom paskutiniame rounde, tačiau pabaigoje kažkas iš mūsų niekaip negalėjo apversti puodelio dugnu į viršų, ir taip mes pralaimėjom žaidimą. Priešininkai gavo traukti iš folijos susuktus rutuliukus, viename kurių buvo žiedas, suteikiantis vienam iš žaidėjų neliečiamybės statusą, apie kurį paaiškinsiu vėliau.
O po to mes sau gėrėm kas ką aš pravedžiau viktoriną man po kojom išbėgo skanaus tamsaus alaus butelis kalbėjau su Monika ir Vaiva apie magistrantūros studijas uodai nekando ir visi dėl to džiaugėsi o dar vėliau viskas tęsėsi ir tęsėsi kol galiausiai su buvusiu kambarioku Tadu nusprendėm išgerti aspirino (kad rytas būtų lengvesnis) ir eiti miegoti išgėrėm aspirino parūkėm matėm kad jau švinta įlindom į palapinę aš kažkokiu būdu sugebėjau susirangyti Monikai ir Tadui virš galvų.
Prabudau gal 05h labai norėjau sysiū mačiau kad ir Kęstas mūsų palapinėj miegojo bandžiau žadinti Tadą kad mane išleistų tačiau jis buvo nepažadinimas aš net jam akių vokus praplėšiau tačiau ir tai nepadėjo tada pradėjau keberiotis tiesiog per patį jų čiužinį apsiavau inkariukais ir išlindau labai ilgai dariau sysiū o pimpalas buvo toks didelis didelis eina sau nuėjau prie pavėsinės ten sėdėjo Vytautas ir Vytenis lyg ir rūkiau su jais jie sakė žiūrėjo į mane siusiojantį ir galvojo kiek ilgai aš galiu ten siusioti aš jiems pasakiau kad mano pimpalas buvo labai didelis tada supratau kad dar aš girtas ir grįžau miegot buvo labai šalta bet kažkaip užmigau.
Nežinau, kada prabudau, galva buvo lengva, skrandis nekėlė problemų, tai parūkiau, atsidariau alaus – ir po to žiūrėjau kaip tą patį ritualą atlieka kiti bundantieji. Visi jautėsi gerai, pusryčiavom, ėjom maudytis, o tada Juozas su Ramūne pradėjo toliau pasakoti apie mūsų išlikimo žaidimą Išlikimas Ašarėlis 2012. Visiems išklausius taisykles, pradėjom ruoštis pirmajai rungčiai – virvės traukimui.
Čia papasakosiu apie žaidimo eigą. Komandos rungiasi įvairiose rungtyse. Rungtį pralaimėjusi komanda turi eiti į tarybą, kur po to slaptu balsavimu išbalsuoja vieną savo žaidėją. Po to seka kita rungtis, ir vėl pralaimėjusi komanda turi kažką išbalsuot. Tarp žaidėjų galimi slapti susitarimai ir t.t. Tas, kas vakar gavo neliečiamybės žiedą, gali kartą panaudoti žiedą, jeigu balsavimo metu surinko daugiausiai minusų, t.y. žiedo dėka iškrenta ne jis, o antras daugiausiai minusų surinkęs žaidėjas.
Prieš traukdami virvę išklausėm kambarioko brolio Sauliaus strateginį planą. Buvo žaidžiama iki dviejų pergalių. Pirmąjį kartą laimėjom, bet sunkiai. O antrąjį traukimą laimėjom daug lengviau, nes buvom geriau suderinę veiksmus. Mūsų priešininkai turėjo eiti išbalsuoti vieną žmogų.
Vėliau sekė rungtys, kuriose reikėjo šokinėti, pereiti atstumą naudojant dvi plytas ir statant kojas tik ant jų, sukurti laužą, kad šis pradegintų virvutę, nuplaukti ežere iki Juozo, parplukdyti kaladėles ir iš jų sudėti žodį, rinkti kojomis kankorėžius ir dėti juos į kibirą, įžengti į nubrėžtą apskritimą praėjus penkioms minutėms nuo duoto starto, ir t.t., ir pan.
Buvo labai labai įdomu. Blogiausia tik tai, jog mūsų komanda laimėjo visas komandines rungtis. Kai kitoje komandoje liko du žmonės, visi buvo sujungti į vieną komandą ir toliau kovojo individualiose rungtyse. Žaidimą laimėjo mūsų komandos kapitonas, mano kambarioko brolis. Jis gavo 100 litų, o kitą dieną važiavo pirkti ledų, nes mūsų komandos tikslas pradžioje žaidimo buvo ledai ir arbūzas ;) Buvom nutarę, kad jeigu kas nors iš mūsų komandos laimės, tada jis pirks visiems ledų ir minėtą arbūzą. Iš esmės bendras tikslo ir gero stratego Sauliaus turėjimas ir leido mūsų komandai taip malti į miltus Analistų komandą ;) Ir dar mes turėjom skanduotę „hey ho, hey ho.. Čekoslovėnija“; priešininkai irgi turėjo kažkokią, bet nesugebėdavo visada susirinkti ir kaip komanda paskanduoti.
Vėliau valgėm, ėjom malkų, o po to parišom aukštai virvę tarp dviejų medžių ir žaidėm tinklinį, pertraukų metu gaivindamiesi Motyvaciniu alučiu ;) Žaidėm, kol sutemo, o tada gurkšnojom kažką toliau, tada ėjom į pirtį, kurią padarė Kęstas su kitais vyrukais. Pirmoji pirtis buvo prasta, ežero vanduo šaltas. Antrasis ėjimas buvo daug geresnis, o trečią kartą nėjau, nes pirtis mane ir taip pribaigia. Su Monika gėrėm degtinę su švepsu, bet mes prasti gėrikai, ir dar pavargę: ji nuėjo miegot, o aš, nors ir bendravau visą laiką su kažkuo, pradėjau snausti prie laužo. Galiausiai atsidūriau palapinėje vėl virš galvų. Paryčiais prižadino Kęstas, jis sakė miegojo mašinoj, bet sušalo. Aš jaučiausi labai sušalęs, bet nepaisiau to, ką sakė Kęstas, ir nuėjau miegot į jo mašiną. Ten susirangiau į miegmaišį ir greit užsnūdau.
Kitą dieną žaidėm mūsų atsivežtą stalo žaidimą, maudėmės, kiti žaidė pokerį (boring, boring), o po to visi susirinko žaisti tinklinio – turėjo vykti revanšas tarp vakar žaidusių komandų. Komanda, kurioje buvau, pralaimėjo, tada laimėjo, o po to vėl pralaimėjo.
Teigiamų emocijų, juokingų vaizdelių ir gerų nusišnėkėjimų metas ėjo į pabaigą, visi pradėjo ruoštis namo. Parvažiavom prieš futbolą, žiūrėjom futbolą, tada buvo sunku užmigti, o šįryt išėjau į darbą toks visiškai ataušęs. Dabar turiu planą surengti robinzonų žaidimą su Alytaus draugais. Tikiuosi pavyks.
arsonist's prayers 