Posts Tagged ‘Kalvarijų gatvė’

2012.12.20

2012/12/24

Sapne sutikau shaltmirą kurios visai nepažinojau susitikom kažkokioj gatvėj tarsi Kalvarijų tarsi Pilies

ji sako: labas ar žinai naujienas

sakau jai: labas kokias naujienas

ji sako: apie merginą kuri jungia tave ir mane

aš nieko nesuprantu ir tik žiūriu į ją o mums už nugarų kažkoks vyras prisėda ir pradeda pūsti dūdelę

ji sako: tai ar žinai

sakau jai: nežinau

žiūriu į ją o mums už nugarų kažkoks vyras prisėda kuičiasi maiše ir ištraukia gitarą ir pamažu pradeda groti

ji sako: tai nebandysi atspėti

sakau jai: ką atspėti

tada matau kad ateina trečias vyras ir atsisėda mums už nugarų jis išsitraukia lūpinę armonikėlę ir pradeda ją pūsti

ji sako: noriu kad pabandytum atspėti pažiūrėčiau ar mano spėjimas pasiteisina

aš nieko nesuprantu bet kažkas mums už nugarų pradeda garsiai niūniuoti mes atsisukam į žmones ir matom kad jie yra tarsi gatvės muzikantai kurie bando kažką kartu sugroti bet groja keistai jiems nepavyksta susiderinti tarpusavyje

ji sako: Indrė

žiūriu į ją ir galvoju ką ta Indrė ir ko tu čia pristojai prie manęs žmonės bando toliau groti dabar jie daro taip visi groja tada du nutyla ir groja tik trečias po to jis nutyla ir groja kitas o tada jis nutyla ir groja dar kitas o praeiviai jau buriasi aplink juos praeiviams lyg ir patinka toks muzikinis eksperimentas

ji sako: kai kas Indrei atsitiko

žiūriu į ją ir galvoju kad greičiausiai Indrė pradėjo draugauti su buvusiu vaikinu bet nesuprantu kodėl tai shaltmirai taip parūpo man tai papasakoti ir iš kur ji mane pažįsta

o žmonės už nugarų kaip reikiant įsigrojo aplink jau daug žmonių visi ploja ir dainuoja kažkokį murmesį bet staiga muzika nutyla atsistoja kažkoks žmogelis prastu paltu ir rėžia eilėraštį apie saulėgrąžas visi ploja žmogelis pasišalina o muzikantai groja toliau

ji sako: ganėtinai subtilus dalykas nutiko

sakau jai: aš tikrai nesuprantu apie ką tu kalbi

ji sako: Indrė pastojo

aš žiūriu į ją ir nežinau ką man dabar jai pasakyti ir kaip išvis turėčiau reaguoti į tokį dalyką juk tai manęs neliečia

sakau jai: nuo ko pastojo

ji sako: nežino

ir tada aš pradedu šypsotis ir shaltmira šypsosi galvoju kodėl tu man visa tai pasakojai kažkokia nesąmonė bet visai linksma ir  pradedu juoktis tyliai bet tada garsiau ir garsiau ir shaltmira juokiasi garsiau ir tada aš galvoju dieve Indrė tokia mažytė kaip ji keistai atrodys su pilvu surimtėju ir

sakau jai: muzikantai gražiai groja

ji sako: maniau Indrė tau svarbesnė

Kojos X

2012/10/18

Prabudau su žadintuvu, atsikėliau, gerklėj jaučiau šleikštulį, tarsi būčiau vakar labai daug rūkęs, o taip visai nebuvo. Nuėjau išsimaudyti, tada suvalgiau du sūrelius, išsidžiovinau plaukus, apsirengiau ir išėjau.

Kieme tvyrojo tirštas rūkas. Pagalvojau būtų juokinga, jeigu rūkas būtų toks tirštas, kad per jį negalėtum matyti savo batų. Pasukau link stotelės, Kalvarijų gatvėj kaip ir visada tokiu metu driekėsi automobilių eilės. Eidamas link stotelės pamačiau dailią, švelnaus veido merginą. Praėjęs ją sustojau, apsisukau ir pradėjau dairytis ar man tinkamas troleibusas neatvažiuoja. Tada ir pastebėjau tos merginos kojas – jos buvok iksiškos.

Man iškart pasidarė gera ir ramu, pradėjau galvoti, jog man reikia eiti pasipiršti tai merginai, galėtume gražiai sau gyventi, dėl jos galėčiau išmokti net virinti arba, pavyzdžiui, gaminti suši. Taip gražiai begalvodamas žiūrėjau tai į atvažiuojantį viešąjį transportą, tai į merginą. Jos plaukai buvo tamsūs ir ilgi, vilkėjo tamsiai mėlyną paltuką, jos bateliai taip pat buvo mėlyni. Stovėjo į priekį truputį iškišusi kairę koją, visas svoris laikėsi ant dešinės. Turbūt ir jos vardas labai gražus, pagalvojau, bet tuo metu ji kaip tik pradėjo judėti link artėjančio autobuso. Ji tolo, rūkas palengva ją pasiglemžė. Kai autobusas sustojo, o ji buvo visai arti durų, pamečiau ją – ji susimaišė su kitais žmonėmis ir visai ištirpo.

Sulaukęs savo troleibuso važiavau į darbą ir galvojau apie iksiškas kojas. Kiek moterų turi tokias kojas? O kiek vyrų? Prisiminiau, jog anksčiau net negalvojau, kad vyrai irgi turi tokias kojas, kol nepamačiau vieno vyresnio archyvaro. Koks naivus kažkada buvau! Dabar puikiai suprantu, kad tiek vyrai, tiek moterys turi tokias kojas. Ir kodėl literatūroje tiek mažai tesu radęs iksiškų kojų paminėjimų (“Moteris, turinti tokią nepakartojamą išvaizdą, privalo turėti šiek tiek iksiškas kojas“ – Jerzy Pilch, romanas “Kiti malonumai“)? Ar anksčiau nieko nežavėjo tokios kojos? O gal tokios kojų formos/tipo nebuvo? Ir dar: ar iksiškų kojų savininkai jaučia nepatogumą dėl savo kojų, t.y. ar jiems nesmagu, kad kiti žmonės turi kitaip kreivas kojas, nei jie? Kažkas turėtų atlikti išsamų tyrimą, kuris galėtų atsakyti į visus man rūpimus klausimus. Būtų neprošal parengti ir bibliografinę rodyklę, kurioje galima būtų rasti visus leidinius, kurie minėjo terminą iksiškos kojos; bet čia iškyla problema: gali būti, jog žmonės, norėdami apibūdinti iksiškas kojas, dažnai vartoja terminą kreivos kojos, o juk tai visai kas kita! Taip pat reikia rimtai apsvarstyti kruskrukslogijos (mokslo šakos, tiriančios viską, kas yra susiję su iksiškomis kojomis) formavimąsi ir lietuviškosios kruskrukslogijos mokyklos radimąsi.

Kaskart, kai bandau suprasti savo žavėjimąsi iksiškomis kojomis, susiduriu su savo asmenybės neišmanymu. Kodėl pirmą kartą šį kojų tipą pastebėjau tik būdamas dvidešimties metų? Ar anksčiau jis manęs nežavėjo, ar aš tokių kojų niekur nepastebėjau? O ta mergina, kuri buvo pirmoji, turėjusi iksiškas kojas – kokią dalį iksiškos kojos sudarė jos bendram žavesiui/seksualumui? Gal iksiškos kojos mane žavi tik dėl tos konkrečios merginos palikto įspūdžio?

Kartą man kilo mintis, jog iš tiesų tu negali žinoti kaip atrodai eidamas, nes negali pats savęs pamatyti, taigi ir negali tiksliai nusakyti savo kojų. Kitas žmogus, paprašytas įvertinti ar apibūdinti tavo kojas, tai padarytų irgi tik iš dalies teisingai. Kažkada net uždaviau sau klausimą: ar gali būti, jog mano kojos irgi iksiškos? Juk negaliu pažiūrėti į save einantį iš užpakalio. Kai stoviu prieš veidrodį ir žiūriu į savo kojas, matau, jog jos nėra iksiškos; ir visgi manęs neapleidžia mintis, jog kai kurių dalykų apie save tu pilnai negali žinoti; arba kad tau nežinant tavo kojos pakeičia formą – bet tai jau iš savarankiško daiktų ir dalykų gyvenimo temų lauko.

Kultūristų forume vienas bičas uždavė klausimą:

I was over-weight when I was a child and got X shape legs since that. Now I’m 20, is there any chance to improve them by workout instead of surgery?

Ką jam kiti bičai atsakė:

1.) I don’t know what X-legs are…

2.) what is an X leg??

3.) Wtf is X-legs?

4.) so your legs cross over and form an ‘x’? That’s awesome

– – –

Esu keistai peršalęs, todėl šis įrašas galėjo nuskambėti neįprastai.


%d bloggers like this: